elektra

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai susitarė dėl vieningo Baltijos šalių elektros infrastruktūros panaudojimo, kurio svarbiausias prioritetas – vartotojų interesai. Šiandien Vilniuje „Litgrid“ (Lietuva), „Augstsprieguma tikls“ (Latvija) ir „Elering“ (Estija) vadovai pasirašė susitarimą dėl elektros perdavimo pralaidumų panaudojimo elektros rinkai.

 Atsižvelgdama į pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusį elektros energijos poreikį ir pakilusias elektros kainas, „Lietuvos energija“ šįryt paleido vieną iš rezervinės elektrinės blokų. Tai jau trečias kartas nuo praėjusių metų vasario, kai „Lietuvos energijai“ priklausančios elektrinės blokai paleidžiami siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir reaguojant į staigų kainų padidėjimą.

 Atsižvelgdama į pastarosiomis dienomis smarkiai išaugusį elektros energijos poreikį ir pakilusias elektros kainas, „Lietuvos energija“ šįryt paleido vieną iš rezervinės elektrinės blokų. Tai jau trečias kartas nuo praėjusių metų vasario, kai „Lietuvos energijai“ priklausančios elektrinės blokai paleidžiami siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir reaguojant į staigų kainų padidėjimą.

„Kickstarter“ portale, kuriame išradėjai ieško rėmėjų inovatyvioms idėjoms, pasirodė įdomus projektas – futbolo kamuolys, galintis generuoti elektros energiją. Intensyviai jį paspardžius, o paskui prie kamuolio per USB jungtį prijungus LED šviestuvėlį, energijos pakaks kelioms valandoms. Kamuolio viduje yra švytuoklinis mechanizmas, mechaninę energiją paverčiantis elektros energija ir įkraunantis nedidelį akumuliatorių.

Šiltesni nei įprasta vasario orai laisvojoje elektros rinkoje atnešė rekordiškai žemą vidutinę mėnesio elektros kainą „Nord Pool Spot“ Lietuvos kainų zonoje. Didmeninė elektros energijos kaina biržoje praėjusį mėnesį šalyje nukrito iki 14,8 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), praneša nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“. Anksčiau žemiausia didmeninė vasario elektros kaina Lietuvoje buvo užfiksuota 2010 m., kai siekė 15,57 ct/kWh.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė vieno reikšmingiausių Lietuvos strateginių energetikos projektų –„NordBalt“ elektros jungties povandeninio kabelio – statybai pagal „NordBalt“ jungties Klaipėdos apskrityje specialųjį planą. Ministrų kabinetui pritarus bus kreipiamasi dėl statybą leidžiančio dokumento bei prasidės paruošiamieji statybos darbai.

Antradienį Energetikos ministerijoje vyksta atviros darbo grupės konsultacijos su atnaujinamai Lietuvos Energetinės nepriklausomybės strategijai pasiūlymus pateikusių energetikos įmonių, verslo organizacijų atstovais bei ekspertais. Tačiau daryti išvadas, kokia bus ateities Lietuvos energetikos strategija, energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, dar anksti.

Pirmoji Baltijos šalyse komunalines atliekas deginti pradėjusi Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau tiekia miestui šilumą, o netrukus perduos į tinklą ir elektrą, rašo „Lietuvos žinios“. Klaipėda pirmoji iš didžiųjų šalies miestų atvėrė duris energetikos naujovėms: šiemet pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas ir oficialiai atidaroma bendrovės „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė.

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlo mažinti elektros sąskaitas ne tik sudarant sutartį su jais ir užsitikrinant 2-4 ct pigesnę elektrą, bet ir dalyvaujant atsakingo elektros vartojimo programoje „Planuok atsakingai“. Planuoti skatins kūrybiškai Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai gali pasiūlyti iki 20 procentų mažesnes elektros sąskaitas, tačiau nuo šiol jų kūrybiški sprendimai leis prisidėti ir prie socialiai atsakingos bendruomenės kūrimo bei laimėti paskatinamuosius prizus ...

Sodininkų bendrijų gyventojams dažniau nei kitiems kyla klausimų, kas atsakingas už želdinių po elektros laidais tvarkymą. Be to, rūpesčių kaimynams pridaro ir manantieji, kad savo sklypuose gali daryti, ką nori. Nesutapo nuomonės Į „Valstiečių laikraščio“ redakciją pagalbos kreipėsi vienos Panevėžio rajono sodininkų bendrijos pirmininkas. „Tarp dviejų kaimynų kilo konfliktas dėl eglės, augančios labai arti elektros laidų.

Pernai penktadaliu pabrangus kuro kainoms ir po 12 proc. šildymo bei elektros kainoms, bendros verslo sąnaudos energetiniams ištekliams padidėjo 61 procentu. Atsižvelgiant į tai, kad ir toliau prognozuojamas kuro kainų augimas, bendrovių išlaidos energetiniams ištekliams turėtų augti ir artimiausiais metais, pristatydamas KPMG Baltics atliktą tyrimą penktadienį energetikos konferencijoje „Naujoji Lietuvos energetikos strategija“ pasakojo šios įmonės partneris Rokas Kasperavičius.

2013 m. sausį elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje pradėta prekiauti vėjo jėgainių Lietuvoje pagaminta elektros energija. Sausio 9 – 31 dienomis biržoje parduota 28 gigavatvalandės (GWh) vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos. Tai yra 8 proc. visos Lietuvoje sausį pagamintos elektros. „Nauja pasiūla elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje – vėjo pagaminta elektra – sausio mėnesį padidino prekybos elektra apimtis.

Pagrindiniai Lietuvos ūkio sektoriai per metus tapo dar labiau priklausomi nuo energetinių išteklių kainų pokyčių - per metus energetinis verslo pažeidžiamumas padvigubėjo. Kaip ir pernai, labiausiai pažeidžiamais verslo sektoriais išlieka statyba ir transportas, o prekybos ir paslaugų sektorius energijos kainų pokyčiai paveikia mažiausiai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, pramonės ir viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, pavyzdžiui, vandens tiekimo bendrovėms, ligoninėms ir panašioms, elektros energijos išlaidos dėl naujosios tvarkos padidės 3-250 tūkst. litų per metus, rašo „Lietuvos žinios“. Tarkime, "Kauno vandenys" mokesčiui už elektros energiją per metus turės papildomai skirti 250 tūkst. litų, "Kauno energija" - 246 tūkst. litų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir pasaulinė technologijų įmonė ABB  pasirašė rangos sutartį dėl vieno iš pagrindinių "LitPol Link" jungties elemento - nuolatinės srovės intarpo – projektavimo ir statybos darbų. Sutarties vertė – 288 milijonai litų. ABB šių metų sausio pabaigoje laimėjo tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą intarpo statybos darbams atlikti. Bendra Lietuvos-Lenkijos įgyvendinamo „LitPol Link“ projekto vertė – 1,28 mlrd. litų.

Nelaimė įvyko ketvirtadienį apie 16 val. Geibulių kaime prie apleistų fermų. Kaip manoma, ten įsibrovęs vietos gyventojas ketino iš transformatorinės nupjauti laidų, tačiau nežinojo, kad elektra ten dar nėra atjungta. Vyriškis žuvo nutrenktas elektros.

Kompanija „Kamaz“ tikisi, kad artimiausiu metu su elektra varomomis transporto priemonėmis susijusios technologijos gerokai atpigs ir tai leis jiems sukurti elektra varoma sunkvežimį. Kalbama ir apie sunkiasvorės transporto priemonės kūrimą, kuriai nereiks vairuotojo. 2020 m. Turėtų būti sukurtas pirmasis sunkvežimis kuris bus valdomas kompiuterio pagalba. Šiuo metu vyksta intensyvus projektavimo ir algoritmų kūrimo darbai, kurie leis valdyti transporto priemonę nuotoliniu būdu.

Trečiadienio vakarą didžioji dalis Vilniaus Šnipiškių rajono skendėjo tamsoje. Be elektros liko ne tik keliolika daugiabučių, bet neveikė ir gatvės apšvietimas. Skaitytojas Ignas portalui Balsas.lt pranešė, kad elektra jo bute dingo apie 19 val. Pro langą buvo matyti, kad tamsu ir dar kelių aplinkinių namų languose. Gavę pranešimą apie įvykį, prieš 20 val. taisyti gedimo atvyko meistrai.

Tragiška avarija Fukušimos atominėje elektrinėje ir nevyriausybinių organizacijų spaudimas privertė ne vieną valstybę pergalvoti savo atominės energetikos strategijas. Nepaisant to, pasaulinė atominė energetika apsukų mažinti neketina. Augantis pasaulinis elektros energijos poreikis, skatinamas sparčiai besivystančių Azijos ekonomikų, verčia valstybes didinti pajėgumą.

Nuo 2010-ųjų iki 2012 metų lietuvių, netaupančių elektros, sumažėjo daugiau negu dvigubai - 2012 m. pabaigoje netaupantys elektros teigė 14 proc. gyventojų, o 2010 m. tokių gyventojų buvo daugiau negu 37 proc., rodo "Baltijos tyrimų" atlikta apklausa. Taupiai arba greičiau taupiai naudojantys elektrą nurodė 80 proc. gyventojų. Taupymas atsispindi ir vartojimo įpročiuose - 55 proc. iki 71 proc. padidėjo ekonomiškas lemputes naudojančių gyventojų dalis, nuo 48 iki 65 proc.

LESTO duomenimis, net 80 proc. Lietuvos gyventojų teigia elektros energiją namuose vartojantys taupiai. Jie motyvuoja tai didele elektros energijos kaina ir sunkia finansine padėtimi. „Tačiau dalis gyventojų apskritai nežino, kaip taupyti. Tik trečdalis gyventojų žino, kaip sutaupyti, bet tų priemonių netaiko.

Du didžiausi Japonijos automobilių gamintojai "Nissan" ir "Toyota" teigia, kad rinka vis dar nėra pasiruošusi elektriniams automobiliams, praneša naujienų agentūra "Reuters". Šiuo metu Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos automobilių rinka vis labiau linksta prie naujo alternatyvaus kuro šaltinio - vandenilio. Vartotojai vis dar rodo susidomėjimą elektriniais automobiliais, tačiau šios transporto priemonės tebesusiduria su daugybe problemų.

2012 m. Baltijos šalys pagamino mažiausiai elektros energijos per paskutiniuosius ketverius metus – 19,8 TWh. Tai 6 proc. mažiau nei 2011 m. ir 13 proc. mažiau nei 2010 m. Gamyba sumažėjo dėl pigesnės elektros iš Rusijos ir Skandinavijos šalių. Praėjusiais metais importas iš Skandinavijos padidėjo tris kartus ir pasiekė didžiausią apimtį per pastaruosius dvejus metus.

Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas – kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus. Specialistai pastebi, kad populiariausi šildymo būdai nebūtinai yra patys pigiausi ir pataria įvertinti į visų jų trūkumus bei privalumus.

2012 m. Lietuvoje buvo suvartota 10,6 teravatvalandžių (TWh), o 2011 m. – 10,4 TWh elektros energijos. 2012 metais į Lietuvą buvo importuota 6,6 TWh elektros energijos, t. y. 63 proc. visos šalyje suvartotos elektros. Elektros importas 2011 metais buvo 6,74 TWh ir sudarė 65 proc. suvartotos elektros. Per metus 13 proc. sumažėjo rusiškos elektros importas. Iš Rusijos į Lietuvą importuota elektra 2012 m. sudarė 45 proc. arba 4,8 TWh visos šalyje suvartojamos elektros energijos.

Laikais, kai viskas brangsta, paprasti vartotojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Visgi įgyvendinant ambicingus „diržų veržimosi“ planus pavyksta ne visiems, nes išbandžius patogaus, sotaus ir šilto gyvenimo teikiamus privalumus save riboti tampa labai sudėtinga. Būtent dėl to atsiveria niša įvairiausius taupyti leidžiančius „pseudogaminius“ siūlančioms kompanijoms. Vieną iš tokių, seno modelio kompiuterinę pelę primenančią dėžutę į redakciją po tuoj po žiemos švenčių atsinešė Balso.

 Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas šiandien susitiko su kompanijų „Fortum Heat Lietuva“ ir „Sweco“ atstovais, kurie pristatė savo planus apie investicijas į 60 MW šilumos ir 30 MW elektros gamybos jėgainę, kuri šilumą ir elektrą gamintų naudojant biokurą ir atliekas. Šiuo metu kompanijos svarsto įvairias alternatyvas ir ieško geriausios vietos projektui įgyvendinti. Investicijos į šį projektą gali siekti nuo 500 iki 700 mln. Lt.

Pirmadienį, sausio 14 d., Vilniaus autobusų stotyje valandai dingusi elektra paralyžiavo daugelio čia paslaugas teikiančių kompanijų darbą. Be elektros tą dieną trumpam buvo likę ir netoli stoties esančių daugiabučių gyventojai. Kaip Balsas.lt pranešė skaitytojas, elektra stotyje dingo apie 14 val. 30 min. ir praktiškai nebuvo teikiamos jokios paslaugos. Stoties administracijos darbuotojai dėl dingusios elektros sukeltų darbo sutrikimų nekomentavo.

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus įstatymu nustatytai prievolei pirkti elektrą laisvojoje rinkoje, aktyviausios buvo smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, suvartojančios iki 1 mln. kW elektros per metus. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, jos sudarė 95 proc. visų pasirinkusiųjų tiekėją. 40 proc. jų buvo paslaugų teikėjai, 32 proc. – prekybininkai, 14 proc. – gamybininkai, 8 proc. – viešojo sektoriaus įmonės ir 1 proc. nekilnojamojo turto valdytojai.

Islandijos ekonomika grįžta. Šalis, kurios BVP 10 ketvirčių iš eilės traukėsi, staiga grįžo į stabilias vėžes ir jos ūkis septynis ketvirčius auga po 2,5 proc. per metus, rašo BBC. Tuo gali pasigirti nedaug Europos šalių. Nedarbo lygis šalyje yra žemiau 5 proc., o pasitikėjimas grįžta. Šis atsigavimas liudija apie ištverminga islandų charakterį. Natūralios Arkties pakrašty įsikūrusios salos iššūkiai išaugino tautą, kuri yra stipri, atkakli, stropi bei labai sunkiai dirbanti.

Mažųjų saulės elektrinių Lietuvoje jau pakaks. Taip mano naujoji valdžia. Todėl naujųjų projektų žadama net nepriimti, šiandien rašo "Lietuvos rytas". Eilėje gauti leidimus statyti saulės jėgaines laukia keli tūkstančiai bendrovių ir fizinių asmenų. Visus viliojo galimybė uždirbti, nes mažų jėgainių saulės energija superkama 12 metų už solidžią kainą – 1,44–1,88 lito už kilovatvalandę. Tuo susigundė nemažai verslininkų. 2012-ųjų pabaigoje jau buvo išduota beveik 7 tūkst.

Elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" baigė vieno svarbiausių sostinės elektros mazgų - Viršuliškių transformatorių pastotės - rekonstrukciją.

Ekspertai tikina, kad dėl kainų pasikeitimo vidaus rinkoje didelių pokyčių nepatirsime. Nuo šių metų pradžios vienos prekės ir paslaugos pabrango, o kitos šiek tiek atpigo. Vartotojams nelengva numatyti pasekmes, nes kai kuriems turės įtakos ir minimalaus mėnesio atlyginimo padidėjimas, o daugeliui bus svarbus euro, taigi ir lito, sustiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Dyzelino akcizas pasiekė numatytą ribą Baigėsi pereinamasis laikotarpis dėl ES direktyvos didinti akcizą dyzelinui.

Kad pabrango elektra, pirmos pastebėjo kaimo vištos. Alytaus turgavietėse dešimtis kaimiškų vištinių kiaušinių kainuoja kaip per didžiausias šventes - 7 litai, jauniklių vištaičių - 6 litai. Vištai elektra - kaip ir arkliui botagas, tik nežinai žmogus, iš kurios pusės šviesti, kad geriau dėtų kiaušinius. Tiesa ta, kad kiaušinių nebus be kviečių, arkliui stiprybės - be avižų. Tad grūdų kainos negalėjo lemti kiaušinių brangimo.

Gruodį žemiau vidurkio nukritusi oro temperatūra visose „Nord Pool Spot“ kainų zonose atnešė smarkiai išaugusias vidutines elektros energijos kainas. Didžiausias šuolis buvo užfiksuotas Suomijoje, kur elektros kaina piko metu trumpam pasiekė net 103,58 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Vidutiniškai elektros energija šioje šalyje brango 26,6 proc. iki 16,16 ct/kWh ir aplenkė vidutinę mėnesio elektros kainą Lietuvoje.

Šiandien Nord Pool Spot elektros biržoje pardedama prekiauti Lietuvos vėjo jėgainėse pagaminta elektra. Tokia galimybė atsirado vakar įgaliojus „Lietuvos energiją“ supirkti elektrą gaminamą didžiosiose vėjo jėgainėse. Ši funkcija „Lietuvos energijai“ pavesta laikinai - tai yra tarpinis susitarimas dėl vėjo energiją superkančios bendrovės paskyrimo, kuris buvo suderintas su VKEKK, vėjo energijos gamintojais, AB „Litgrid“ ir rinkos operatorium.

LR Vyriausybei sumažinus Lietuvos elektrinei nustatytą 2013 metų gamybos kvotą nuo 1,53 iki 0,9 mlrd. kilovatvalandžių, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija perskaičiavo 2013 m. siūlomą elektros kainą. Elektra vartotojams brangs kiek mažiau nei planuota – vidutiniškai 4 centais už kilovatvalandę (su PVM) arba 9 proc.

Kompanija „Siemens“ pasiūlė visiems gerai žinomą idėją pritaikyti greitkeliuose. Idėja labai paprasta: kadangi elektrinis transportas, pavyzdžiui, troleibusas, negali vežiotis tiek energijos, kad užtektų visos dienos kelionei, jis yra prijungtas prie laidų. „Siemens“ pasiūlė elektroninių greitkelių „eHighway“ idėją. Tokiuose greitkeliuose turėtų būti nutiestos kontaktinės linijos, prie kurių galėtų prisijungti sunkusis transportas – sunkvežimiai, vilkikai, autobusai.

Akmenės rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad Dabikinės parke kultūros paveldo statinys, priklausęs buvusiam grafo V. Zubovo dvarui, sudegė dėl elektros instaliacijos gedimų. Užgesino per pusantros paros Maždaug prieš dvi savaites į gaisrą iškviesti Akmenės rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai rado visą liepsnose paskendusį daugiau kaip 200 kvadratinių metrų ploto medinį namą, aptinkuotomis sienomis.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų Gyventojai, norintys sutaupyti ir naudojantys dviejų laiko zonų elektros tarifą, gali ne visada sutaupyti. Akylesni vartotojai sako pastebėję, kad per šventes vadinamasis nakties tarifas netaikomas, nebent šventės sutampa su savaitgaliais. Elektros tiekėja LESTO tikina, kad tokia tvarka buvusi visada ir pataria buitiniams vartotojams atidžiau skaityti sutartis, nors verslo klientams per šventes elektra pigesnė.

Pasidžiaugti, deja, nėra kuo – dėl kylančių elektros kainų nuo Naujųjų metų brangs beveik viskas. Šiek tiek ramina po dvejų metų pertraukos mažėjanti dujų kaina, tačiau tai buitiniams vartotojams menka paguoda. Smarkaus maisto produktų brangimo 2013-aisiais nenumatoma – spėjama, kad pabrangusi elektra ir dyzelinas maisto kainas išaugins nesmarkiai. Elektros kainos šuolis Brangsta elektra buitiniams vartotojams.

LRT radijas Nuo Naujųjų metų brangsta elektra ir dyzelinas, tačiau šiek tiek pinga dujos. Dujų kainos buitiniams vartotojams mažėja 8 centais už kubinį metrą. Vartotojams kurie sunaudoja mažiau, kubinis metras nuo sausio 1-osios kainuoja 2,71 centą. Suvartojantiems daugiau – 2,09 litus. Paskutinį kartą dujos buitiniams vartotojams pigo prieš dvejus metus. Elektra buitiniams vartotojams brangsta vidutiniškai iki 50 centų už kilovatvalandę, vietoj dabar mokamų 46 centų.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. verslo objektams Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius "Lesto" nebegalės taikyti visuomeninių elektros energijos kainų ir tarifų. Vis dėlto laiku nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo bendrovė užtikrins garantinį elektros energijos tiekimą Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Pasitinkant 2013-uosius neverta liūdėti - ne viskas Lietuvoje kitąmet brangs, rašo "Respublika". Kai kas ir pigs, nors ar žmonėms dėl to gyvenimas taps šviesesnis - nežinia. Vyriausybei nusprendus sumažinti Lietuvos elektrinei nustatytą 2013 m. gamybos kvotą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vakar paskelbė elektros kainą, kuri įsigalios nuo sausio 1 d., - ji bus 50,1 ct/kWh. Šiuo metu elektros kaina yra 46 ct/kWh.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, patikrinusi, ar LESTO numatyti elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams neviršija nustatytos viršutinės kainų ribos, nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, nusprendė jas šiek tiek sumažinti. Visi LESTO numatyti tarifai sumažinti nuo 1,2 iki 2 ct/kWh. Anksčiau buvo numatyta, kad standartinis vienos laiko zonos tarifas didės nuo 46 ct/kWh iki 51,9 ct/kWh. Po pakeitimų tarifas sumažėjo iki 50,1 ct/kWh.

(Papildyta 21.30) Taisyti šviesoforų atvyko kompanijos URBICO, siūlančios kompleksinius miesto infrastruktūros ir transporto valdymo sprendimus, darbuotojas. Pasak jo, gedimo priežastys kol kas neaiškios. Prie „IKI Neris“ netrukus pasirodė ir apsaugos kompanijos „G4S“ ekipažas. ------------ (Papildyta 21.10) Paaiškėjo, kad neveikia ne tik pastate esantis bankomatas ir netoliese eismą reguliuojantys šviesoforai ir picerija, bet elektros neturi daug toje pačioje kelio pusėje esančių daugiabučių.

Vos per pirmąją darbo savaitę Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus iniciatyva imta mažinti elektros kainas, ieškoma galimybių gauti pigesnių dujų, atšauktas pirmasis senosios valdžios į šiltą postą Niujorke paskirtas valdininkas, ketinama atšaukti žalingus Lietuvai buvusios Vyriausybės nutarimus, suskaičiuoti, kiek ir kam pasiskolinta. Ir bus dar visko.

Prieš kurį laiką visuomenei buvo pristatyta KAM studija „Pasaulis 2030“. Pirmiausia reikia pažymėti, kad tokių strateginių futurologinių analizių paruošimas valstybiniu lygmeniu (gaila, jog be išankstinio platesnio ekspertinio aptarimo) ir viešas jų paskelbimas yra sveikintinas dalykas: jeigu šalis (KAM) supranta, koks bus ateities pasaulis, vadinasi, ji yra pasiruošusi jo iššūkiams (nors dokumento autoriai atsargumo dėlei teigia, kad tai yra „grynai analitinio pobūdžio dokumentas, netapsiantis ...

Lietuvoje elektra brangsta ne tik dėl planuoto Visagino atominės elektrinės projekto, brangstančių dujų, pranašautos pasaulio pabaigos ar kokių nors gamtos kataklizmų. Į kiekvienos elektros kilovatvalandės kainą buvusi valdžia įskaičiuodavo ir vis didėjantį Apmokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) mokestį, kuriuo subsidijuojama brangios elektros iš vėjo, saulės bei kitų atsinaujinančių šaltinių gamyba.