elektra

Gyvenimas kai kuriuose Europos miestuose netrukus gali atrodyti kitaip, nei iki šiol. Europa gali patirti tai, ko nepatyrė nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Namų ir gyvenimo komfortą gali sutrikdyti laipsniški elektros energijos tiekimo nutraukimai siekiant taupyti energiją. Laikinai mažinamos mobiliojo telefono ir interneto paslaugos. Mokyklos uždarytos dėl apšvietimo ir šilumos trūkumo.

„Ignitis“ padaliniuose – klientų antplūdis. Baigiantis metams energetikai kviečia žmones deklaruoti šių metų dujų ir elektros suvartojimą, mat pavėlavus bent valandą, teks mokėti naujais didesniais tarifais. Nuo Naujųjų metų elektra ir dujos vėl brangs nuo 20 iki 40 proc. Negana to, gyventojai peikia ir naujuosius išmanius elektros skaitiklius, kuriuos ESO masiškai pradeda statyti. Žmonės piktinasi, esą jie prisuka daugiau elektros nei senieji skaitikliai.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse krito 51 proc. – Lietuvoje ir Latvijoje iki 178,71 Eur/MWh, Estijoje – iki 178,68 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, taip pat krito 51 proc. iki 154,51 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainos „Nord Pool“ regione sumažėjo dėl 10 proc. mažesnio vartojimo. Be to, 8 proc.

Pastaruoju metu nepriklausomi elektros tiekėjai imasi pokyčių, bet nebūtinai patogių vartotojams. Neretas piktinasi, kad tiekėjų pasiūlymuose galima išvysti tik aukštas elektros kainas, nepaisant to, kad biržoje jos pastaruoju metu krito. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėję „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna ir energetikos ekspertas, profesorius Vidmantas Jankauskas paaiškino, kodėl taip yra ir ko galima tikėtis artimiausiu metu.

Šiemet bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ėmėsi keisti senus elektros skaitiklius į išmaniuosius. Dalis gyventojų pastebėjo, kad nauji skaitikliai prisuka daugiau elektros, todėl išaugo ir sąskaitos. Taigi skaitiklių dar nepasikeitę žmonės suskubo jų atsisakyti. Tačiau yra besipiktinančių, kad ESO darbuotojams jų nuomonė nerūpi, esą jie skaitiklius keičia be gyventojų sutikimo.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 39 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 22  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 16–22 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 243,5 euro, arba 39 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 398 euro.  LEA teigimu, elektros kainos mažėjo pirmą kartą po iki šiol šešias savaites trukusio augimo.

Latvija per 11 šių metų mėnesių pagamino 4,157 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 4,2 proc. iki 2,497 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 19,4 proc. iki 72,1 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pagamino 49 proc. mažiau – 824,2 tūkst. MWh.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino visuomenines elektros ir dujų kainas 2023 metų pirmajam pusmečiui, pranešė „Ignitis“. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo sausio su valstybės kompensacija sieks 28 centus už kilovatvalandę (su PVM) – 17 proc. daugiau nei šiuo metu. Be kompensacijos tarifas siekia 56,5 cento. Dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“ išbandys eksperimentinę bateriją prijungiant ją prie saulės, vėjo ar vandenilio jėgainių tinklo, pranešė „Litgrid“. „Vykstant atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai svarbu suprasti, kad tokių šaltinių generuojama elektros galia yra nepastovi.

Iš nepriklausomų tiekėjų elektrą šiuo metu perka beveik 1,2 mln. Lietuvos buitinių vartotojų. Vyriausybei dar pusmečiui pratęsus elektros kainos kompensavimą ekspertai perspėja gyventojus, kuriems ateina laikas iš naujo rinktis tiekėją: kompensacija vieną dieną gali būti nutraukta, todėl lyginti tiekėjų pasiūlymus reikėtų be jos – ir toliau svarbiausias išlieka pačios tiekiamos elektros kainos dydis, rašoma pranešime spaudai.

Lietuva kol kas nesikreipė į Europos Komisiją (EK) pagalbos derantis su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, sako teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas Lietuva nėra kreipusis į Europos Komisiją pagalbos. Nei Lietuva, nei jokia kita šalis narė nėra išreiškusi noro, kad reikėtų Komisijos pagalbos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas komisaras.

Valstybė verslui už elektrą nuo spalio jau kompensavo trečdalį ketvirtajam metų ketvirčiui skirtos sumos – 69 mln. eurų.  Valstybė dabar padengia pusę įmonių mokamos elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę. Iš viso tam šį ketvirtį skirta 212 mln. eurų. Pramonininkai neatmeta, kad kitąmet kompensacijų poreikis augs.  „Kol kas kompensacijos pareikalavo 69 mln.

87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.  35–79 proc.

Šiemet Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių prekių ir paslaugų brangimas visoje Europos Sąjungoje. Tačiau nuo kitų metų pradžios laukia dar vienas kainų padidėjimas. Sąskaitos už būsto išlaikymą bus gerokai didesnės, nes pastebimai brangs tiek elektra, tiek dujos, tiek vanduo. Keičiantis fiksuotų kainų tarifams kai kurie gyventojai mėgsta pagudrauti. Jie deklaruoja, kad mėnesį, kai galiojo mažesni tarifai, suvartojo daugiau elektros, dujų ar vandens, nei iš tikrųjų suvartojo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujų elektros energijos vartotojų prijungimo prie bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skirstomųjų tinklų įkainius. Lyginant su šiuo metu galiojančiais įkainiais, nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi visos elektros vartotojų prijungimo įkainių dedamosios, rašoma pranešime spaudai. Nustatant naujus prijungimo įkainius yra vertinamos faktinės operatoriaus išlaidos už praėjusius metus.

Bendra šiuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų ir suplanuotų vėjo elektrinių, su kurių vystytojais pasirašyti ketinimo protokolai, galia Lietuvoje viršija 2,5 gigavato (GW).  Šiuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių galia siekia 0,7 GW, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  „Kai per artimiausius tris–ketverius metus bus pastatytos šios suplanuotos vėjo elektrinės, jų leistina generuoti galia bus didesnė nei elektros vartojimas Lietuvoje...

Dalis kol kas neįgyvendintų Baltijos šalių elektros tinklų sichronizavimui su Vakarų Europa būtinų projektų netrukdytų sistemoms susijungti ir veikti sinchroniškai beveik dviem metais anksčiau, sako valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris. „Po paankstintos sinchronizacijos būtų toliau įgyvendinami kiti projektai, kurie didina sistemos stabilumą – kitose šalyse esantys sinchroniniai kompensatoriai, papildomos jungtys ir jungčių stiprinimas pačiose valstybėse.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris sako, kad brangiausio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projekto – jūrinio kabelio „Harmony Link“ – rangovas paaiškės per artimiausias savaites.  „Procesas yra finišo tiesiojoje, pirkimo procedūra tikrai yra pabaigos fazėje.

Nuo Naujųjų metų elektra kainuos šeštadaliu brangiau, o dujos brangs 20 ir 40 procentų. Energetikos reguliavimo taryba skelbia naujus tarifus, kurie dar labiau patuštins žmonių pinigines. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė primena prašyti šildymo kompensacijų ir žada, kad dviejų kambarių būste gyvenantys senjorai už šildymą turėtų mokėti ne daugiau 10 eurų. Šiaulietė Antanina aplink namus po pūgos nusikasa užpustytus takus.

Jau kurį laiką žmonės yra skatinami investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, siekiant tiek sutaupyti, tiek prisidėti prie ekologijos. Tačiau dėl neapdairaus ir neatsakingo įmonių darbo nuosava elektrinė gali tapti nuostolingu galvos skausmu ir taip atgrasyti kitus nuo šios investicijos. Į žurnalistus kreipęsis „Elektrum Lietuva“ klientas papasakojo, kad nuosavą saulės elektrinę nusprendė įsirengti siekdamas prisidėti prie gamtos tausojimo.

Seimui priėmus elektros gamintojų „viršpelnius“ reglamentuojantį įstatymą, „Ignitis grupė“ sako, kad tai neturės reikšmingo poveikio grupei.   „Reikšmingo poveikio, įsigaliojus (...) reglamentui, grupė nesitiki“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“.  Pasak pranešimo, didžioji dalis grupės kitais metais planuojamos pagaminti elektros bus parduodama ilgalaikėmis sutartimis, kurių kaina dažniausiai yra mažesnė nei 180 eurų už megavatvalandę (MWh). Be to, teisės ak...

Mūšis su Švedija dėl šimtamilijoninių pigios elektros gamintojų viršpelnių krypsta ne Lietuvos vartotojų naudai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad su Švedija derėtis nėra lengva, o Energetikos ministerija jau ruošiasi prašyti Europos Komisijos pagalbos. Tačiau Seimo opozicijos atstovai abejoja, ar net tarpininkaujant eurobiurokratams vyriausybei pavyks išsireikalauti iš švedų bent dalį elektros viršpelnių.

Lietuvai su Švedija iki šiol nesutariant dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, veikiausiai prireiks Europos Komisijos (EK) tarpininkavimo, sako energetikos ministras.  „Dar vienas susitikimas vyks apie (gruodžio – BNS) 15 dieną ir po jo bus sprendimas. Panašu, kad reikalai krypsta, kad reikės Europos Komisijos moderavimo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Dainius Kreivys.

Nuo šio mėnesio pagal europinį nurodymą Lietuva turi pradėti taupyti elektrą ir jos sudeginti bent dešimtadaliu mažiau. Vyriausybė ragina taupyti visus – gyventojus, verslą ir biudžetines įstaigas. Vyriausybė viliasi, kad pabrangus elektrai gyventojai ir verslas taupys patys be papildomų raginimų.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ 2023 metų balandį planuoja atlikti šalies  elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. Anksčiau jis planuotas šių metų rugsėjį, tačiau dėl sudėtingos situacijos rinkoje ir užtikrinant maksimalius jungčių pralaidumus regione jis buvo atidėtas. „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šalies sistema pirmą kartą istorijoje veiks visiškai savarankiškai.

Po „Perlas Energija“ griūties, Seimas griežtina elektros tiekėjų veiklą ir reikalaus papildomos finansinės apsaugos. Parlamentarai taip pat nusprendė sumažinti garantinio tiekimo tarifą tiems, kas nenori elektros iš nepriklausomų tiekėjų. O energetikos reguliavimo taryba jau įspėja, kad dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas patiria sunkumus, su kokiais susidūrė „Perlas Energija“ – elektrą klientams esą turi parduoti pigiau nei pats ją perka biržoje.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovui antradienį pareiškus, jog vienas iš mažųjų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų patiria problemų, BNS kalbinti jų atstovai tikino sunkumų nepatiriantys.  „Kai sako ir nepasako ir tai gali traktuoti kaip mus, tai šiek tiek nemalonu. Tai ne mes. Mes nesame gavę jokio pranešimo ar susirūpinimo iš VERT“, – BNS teigė tiekėjos „EGTO energija“ vadovas Egidijus Rutkauskas.

Pastaruoju metu nepriklausomi elektros tiekėjai imasi pokyčių, bet nebūtinai patogių vartotojams. Vieni atsisako trumpalaikių fiksuotos kainos planų, kiti imasi ir keisti sutartis. Tad ko dar sulauks elektros vartotojai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vytenis Koryzna ir Vidmantas Jankauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas antradienį sugriežtino nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą ir sumažino garantinio tiekimo tarifą. Teigiama, kad nauji suvaržymai labiau apsaugos vartotojus.   Už Energetikos įstatymų pataisas balsavo 113 Seimo nariai, o susilaikė penki. Be to, pritarta ir Elektros energetikos įstatymo ptaisoms.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina lapkričio mėnesį buvo 20 proc. didesnė nei spalį ir siekė 226,63 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,09 iki 549,91 euro už MWh, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą paskatino 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat 11 proc.

Dėl didžiojoje šalies dalyje tebesitęsiančio snygio elektros antradienio rytą neturėjo apie 3 tūkst. vartotojų, daugiausia vakarų Lietuvoje.   Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas BNS pranešė, kad be elektros likusių vartotojų skaičius nuo pirmadienio beveik nepakito. Anot jo, itin didelių bėdų sniegas nepadarė.   „Tradiciškai labiausiai dėl gausiai iškritusio sniego nukentėjo vakarų Lietuva“, – BNS sakė P. Kalmantas.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) tiria ar vienas iš neįvardijamų mažųjų nepriklausomųjų elektros energijos tiekėjų susiduria su problemomis, tačiau institucija teigia, kad kol kas dėl to įtakos rinkai ir vartotojams – nėra. „Pirmines rizikas vertiname ir esame kreipęsi į mažąjį tiekėją, kurio dabar nenoriu įvardinti, ar tikrai jis susiduria su sunkumais ir kaip jie galėtų būti sprendžiami“, – antradienį LRT radijui sakė VERT vyriausiasis patarėjas Rimas Volungevičius.

Seimas antradienį balsuos dėl nepriklausomų elektros tiekėjų veiklos griežtinimo ir garantinio tiekimo tarifo mažinimo. Teigiama, kad nauji suvaržymai labiau apsaugos vartotojus.

Jungtinei Karalystei (JK) išgyvenus vieną šalčiausių naktų šiais metais, kai termometro stulpeliai nukrito žemiau 15 laipsnių, pirmadienį gyventojų prašoma kelioms valandoms sumažinti elektros ir dujų suvartojimą.  „Dailymail“ rašo, kad JK gyventojų prašoma elektros suvartojimą sumažinti nuo 17 val. iki 19 val., mat šiuo laikotarpiu prognozuojamas didelis elektros kainų šuolis.

Dėl gausaus sniego elektros pirmadienį 14 val. Lietuvoje neturėjo apie 3,7 tūkst. vartotojų, daugiausia Klaipėdos bei Šiaulių regionuose, BNS pranešė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas.  Pasak Pauliaus Kalmanto, elektros tiekimą visiems jos neturintiems klientams tikimasi atkurti iki vakaro.  „Dirbama pilnu pajėgumu, žadame visiems vartotojams iki vakaro elektros tiekimą atstatyti, grąžinti“, – BNS sakė P. Kalmantas.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 362 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 5–11 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje vietinė gamyba užtikrino 46 proc. Lietuvos suvartojimo – gerokai daugiau nei įprastai.

Dėl gausaus sniego elektros pirmadienio rytą Lietuvoje neturėjo apie 2 tūkst. vartotojų, daugiausia vakarų Lietuvoje.   Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas BNS pranešė, kad be elektros yra kiek daugiau nei įprastai vartotojų, užfiksuota apie 100 gedimų, tačiau didelių bėdų sniegas nepadarė.   „Masinių atjungimų nėra, sniegas lengvas, todėl daug bėdų nepadarė.

Kai kurios įmonės artėjant šventėms ir rekordiškai išaugus šildymo bei elektros sąskaitoms, savo darbuotojams žada mokėti kompensacijas. Papildomai prie algos kai kurie verslai darbuotojams išmokės po kelis šimtus eurų. Taip pat dalins kuponus pramogoms, medicininėms išlaidoms, padalins ir dovanų korteles, už kurias galima bus pasirūpinti šventiniu stalu.

Dėl didelio snygio elektros penktadienio rytą neturėjo apie 3,5 tūkst. vakarų Lietuvos vartotojų.   Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas Paulius Kalmantas BNS teigė, kad daugiausia elektros tiekimo sutrikimų fiksuota Klaipėdos regione.  „Masinių atjungimų nėra, bet vakarų Lietuvoje, kur buvo didesnis sniegas, šiek tiek atsijungimų yra. Šiuo metu (9 val. duomenimis – BNS) Klaipėdos regione yra apie 3,5 tūkst. vartotojų be elektros. Atstatinėjame toliau.

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama mažinti garantinio tiekimo kainą buitiniams vartotojams bei griežtinti nepriklausomų elektros tiekėjų priežiūrą, rašoma pranešime spaudai.

Valstybės gyventojams mokamų kompensacijų už dujas ir elektrą 2023 metais suma, visuomeninė elektros kaina ir gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams paaiškės antroje gruodžio pabaigoje, o ne viduryje, kaip planuota anksčiau, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.  Pasak jos, gruodžio 13 dieną Seimas turėtų priimti Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisas, o dar po savaitės Vyriausybė turėtų patvirtinti galutinius kompensacijų kitiems metams dydžius.

Dėl silpno vėjo ir elektrinių remontų Suomijoje ir Estijoje vėl brangsta elektra. O stiprėjant šalčiams energetikos ministras Dainius Kreivys perspėja, kad netrukus ji gali dar labiau pabrangti. Jis pripažįsta, kad su Švedija sunkiai sekasi derėtis dėl viršpelnių grąžinimo Lietuvai už vartotojų nupirktą brangią elektrą. Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Lietuvoje pastaruoju metu pabrangusi elektra gali dar brangti dėl šalčių ir didesnio vartojimo.  „Klausimas taip pat yra ateinantys šalčiai, kurie gali padidinti elektros suvartojimą ir kainas, tai matysime, kokia dinamika išliks, bet gamybos padaugės tikrai ir ta kainos dinamika turėtų būti pozityvesnė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė D. Kreivys.

Elektros tiekėjai „Ignitis“ maždaug 40 tūkst. klientų pranešus apie nutraukiamas nefiksuotos elektros kainos sutartis, energetikos ministras Dainius Kreivys sako paraginęs „Igničio“ vadovybę ateityje elgtis atsargiau. „Turėjau pokalbį su įmonės vadovais ir pasakiau, kad „Ignitis“ yra vienas didžiausių tiekėjų ir lyderė energetikoje ir negali elgtis kaip dramblys porceliano parduotuvėje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė D. Kreivys.

  Pastarosiomis dienomis Lietuvos energetikos pasaulyje dažnai girdima atsinaujinančių energetikos išteklių bendrijų sąvoka. Neseniai pradėta diskutuoti ir apie tokių bendrijų reguliavimą. Prieš mėnesį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje Energetikos ministerija pristatė tai numatančias gaires, iki šių metų pabaigos žadėjo parengti ir jas reguliuojantį tvarkos aprašą.

Automatizuotos namų valdymo sistemos, tai ne tik puikus būdas palengvinti kasdienybę, bet ir sutaupyti pinigų. Skaičiuojama, kad energijos suvartojimo kaštai įdiegus reikiamas naująsias technologijas sumažėja bent 25–30 proc., kartais – ir dar daugiau.

Turbūt retai kas pagalvoja, kad vogti galima daug ką, net ir elektros energiją. O kai elektros ir gamtinių dujų kainos – rekordiškai aukštos, tokios vagystės įvyksta daug dažniau. Gyventojai įtaria, kad elektra gali būti vagiama ir daugiabučiuose. Šiais metais, palyginti su praėjusiais, elektros energijos ir gamtinių dujų grobstymo žala – 1,7 mln. eurų didesnė. O tarp vagišių pasitaiko ir ūkininkų, ir kriptovaliutų kasėjų.

Seimas antradienį svarstys sugriežtinimus nepriklausomiems elektros tiekėjams ir siūlymą sumažinti garantinio tiekimo tarifą.  Energetikos viceministrė Inga Žilienė yra sakiusi, kad planuojami nepriklausomų elektros tiekėjų veiklos suvaržymai leis labiau apsaugoti gyventojus.

Vienas derybų dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis klausimų su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja daugiausia elektros, – kas yra pagrindinė eksportuojanti šalis, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Pasak jo, diskusijos apie tai tarp Lietuvos ir Švedijos atstovų turėtų tęstis artimiausiu metu – šią arba kitą savaitę, o nesusitarus iki gruodžio 15 dienos būtų prašoma Europos Komisijos (EK) pagalbos.