eksportas

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) šią savaitę pradėjo intensyvų projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo pagal priemonės „Naujos galimybės“ ketvirtąjį kvietimą, etapą. Finansavimas pagal šią priemonę buvo skirtas 111 projektų 2013 m. spalio 10 d. Ūkio ministro Evaldo Gusto įsakymu Nr. 4-903.Pagal priemonę „Naujos galimybės“ finansuojama veikla yra įmonės bei jos produktų pristatymas užsienyje vykstančiose parodose.

Kornelija Bradaitė / Geopolitika Latvijos makroekonomikos ekspertas Dainis Gašpuitis šių metų liepą pareiškė, kad iš visų Baltijos šalių arčiausiai prieškrizinio lygio yra Lietuvos ekonomika, o labiausiai atsilieka Latvijos. Ekonomisto teigimu, lietuviams beliko atkurti 2,3 proc. prieškrizinio BVP lygio, estams – 4,9 proc., o latviams – 12,2 procento. Ir tai logiška, nes kaimyninė šalis įkrito į giliausią duobę.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai, dar kartą patyrę Rusijos smūgį, ėmė intensyviau ieškoti eksporto galimybių tolimesnėse gigantiškose JAV ir Kinijos rinkose, bet ir čia jie jau slysčioja ant politinio padažo. Pieno perdirbėjai dar šiemet rugsėjį tikėjosi gauti leidimus eksportuoti produktus į Kiniją. Tačiau po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje ir jo susitikimų su oficialiais asmenimis derybose su Kinija įsivyravo štilis.

Uždraudusi bulvių eksportą iš ES šalių, Rusija nepasiekė savo tikslo ir net savotiškai paskatino ūkininkus aktyviau ieškoti naujų rinkų. Daugelis lietuvių bulvių augintojų savo derlių sėkmingai parduoda ES rinkoje bei eksportuoja į trečiąsias šalis. Naujų pasiūlymų parduoti derlių ūkininkai sulaukia kiekvieną savaitę, tačiau šie pasiūlymai džiugina ne visus. Į dviprasmišką padėtį pateko sudariusieji išankstines sutartis parduoti bulves Rusijos rinkai.

Vokietijos pieno produktų laboratorija "Eurofin", preliminariais duomenimis, lietuviškuose pieno produktuose pažeidimų nerado. "Gauti rezultatai iš Vokietijos. Juos dabar nagrinėja mūsų specialistai. (...) Kol kas bendras įspūdis, kad viskas gerai", - BNS sakė Veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė. Pasak jos, ar pažeidimų nerasta nei viename iš maždaug šimto mėginių, tarnyba turės kitą savaitę.

Įvertinant esamą rinkos situaciją Lietuvoje ir vietines galimybes įmonė UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ Ko. pagrindiniu plėtros keliu mato savo produkcijos eksportą. Bendrovė ieškodama eksporto galimybių tiek į tradicines, gerai žinomas rinkas, tiek į naujas, turinčias didelį augimo potencialą šalis, įgyvendino projektą „UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko. Eksporto plėtra į Kiniją“.   Įmonės vystymasis, konkurencingumo augimas siejamas su bendrovės eksporto plėtra.

„Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – augimas nelėtės. Prognozuojama, kad 2014 m. BVP padidės 4 proc., o 2015 m. augimas paspartės iki 4,5 procento. Šių metų pabaigoje infliacija bus šiek tiek mažesnė nei prognozuota anksčiau – ji sumažės iki 1,3 proc. ir išliks žemiau Mastrichto kriterijaus. Pagrindiniais iššūkiais išliks struktūrinės reformos ir viešųjų finansų balansavimas.

Spalio pabaigoje vyksiančiame Lietuvos ir Rusijos premjerų pokalbyje Maskva siūlo kalbėtis ne apie lietuviško pieno problemas, o apie bevizio režimo su Kaliningrado sritimi, taip pat – „Pirmojo Baltijos kanalo“ retransliavimo klausimus. Lietuvos ir Rusijos vyriausybių vadovų Algirdo Butkevičiaus bei Dmitrijaus Medvedevo pokalbis telefonu, BNS žiniomis, turėtų įvykti spalio 30 dieną, šiuo metu derinamos pokalbio temos.

Rusijos veterinarijos tarnyba "Rosselchoznadzor" lietuviškų pieno produktų importo draudimo neskelbs, o inspektorius į Lietuvą planuoja atsiųsti lapkričio pabaigoje, po pokalbio telefonu su Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Jonu Miliumi agentūrai "Interfax" pranešė "Rosselchoznadzor" vadovas Sergejus Dankvertas. Anot jo, drauge su Rusijos specialistais Lietuvos pieno perdirbimo įmones ketina tikrinti ir kitos Muitų sąjungos narės - Baltarusijos - veterinarijos ekspertai.

Penktadienį po ilgų derybų buvo pasirašyta ekonominis ir prekybos susitarimas tarp ES ir Kanados, po kurio įsigaliojimo turėtų suintensyvėti lietuviškų perdirbtų mėsos ir pieno produktų eksportas į šią šalį. Tuo tarpu potencialūs paslaugų ir viešųjų pirkimų sektoriai lietuviškai plėtrai Kanadoje galėtų būti telekomunikacinės, kompiuterinės ir statybos paslaugos, skelbia Užsienio reikalų ministerija.

Situaciją dėl pieno importo draudimo Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu aptars telefonu po pusantros savaitės. "Vakar gavau atsakymą iš Rusijos ministro pirmininko D.Medvedvo ofiso, kad pokalbis telefonu su manim ir juo įvyks 28 dieną, ir tame pokalbyje jis norėtų aptarti ir kitus klausimus", - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Giedrė Sankauskaitė, Vilius Petkauskas Muša, vadinasi, myli. Kad posakis prasilenkia su logika, nesiginčysime, tačiau jis labai tinka dabartiniam Rusijos ir Lietuvos eksportuotojų santykiui apibūdinti. Vis dėlto šį kartą, tikėtina, Lietuva paprašys skyrybų. Ekonominei Lietuvos ir Rusijos įtampai apibūdinti epitetų per pastarąsias 4 savaites netrūko – Maskvos sprendimas neįsileisti lietuviškų pieno produktų dėl nežinia kokių priežasčių tapatinamas su ekonominiu karu, blokada, embargu ir pan.

Viena moderniausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė plečia kontaktus Vakarų rinkose ir tikisi naujų užsakymų. Pagrindinis pieninės akcininkas ir vadovas Gintaras Bertašius tikisi, jog vėl bus leista eksportuoti į Rusiją.  „Nuo Rusijos rinkos atlikusią produkciją realizuosime Lietuvoje, atlikusius gamybos pajėgumus išnaudosime gamindami ne šviežius pieno produktus, o sūrius. Tai yra kokybiška produkcija, į pakuotes su rusiškais užrašais išpilstyta iš tų pačių talpų.

 Didžiausiuose šalies prekybos tinkluose spalio viduryje pasirodys „Vilkyškių pieninės“ produkcija, pažymėta specialiai eksporto rinkoms skirtu prekės ženklu „Vilvi“. Nors „Vilkyškių pieninė“ oficialiai iš Rusijos tarnybų nėra gavusi jokių priekaištų dėl produkcijos kokybės, šios bendrovės eksportas į Rusiją, kaip ir kitų Lietuvos pieno produktų gamintojų, yra sustabdytas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nurodžius panaikinti sustiprintos muitinės kontrolę Lietuvos pasienyje, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" vadovas sako, jog dar anksti būtų džiaugtis gerėjančia situacija pasienyje. "Šiuo metu informacija yra tikrinama, norime atidžiai peržiūrėti. Pasidžiaugti būtų per anksti, iki pietų norime surinkti naują informaciją, kokia situacija yra pasienyje", - BNS sakė "Linavos" prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Latvijos žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma pareiškė, jog nuo Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams nukentės ir Latvija. Jos žodžiais, Lietuva eksportuoja į Rusiją apie 39 proc. pieno produkcijos, o Latvija į Lietuvą išgabena apytikriai penktadalį pieno, todėl kyla klausimas, ar Lietuvos pieno perdirbėjai pirks žaliavos Latvijoje, jei Rusijos rinka jų produkcijai taps nebeprieinama.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos apribojimai lietuviškiems pieno produktams politologui Nerijui Maliukevičiui sukelia deja vu. Jis prisimena, kaip, uždarius naftotiekį „Draugystė“, Lietuva taip pat tikėjosi gauti oficialią informaciją.

Veterinarijos tarnybos vadovas teigia, kad Lietuvos pieno perdirbėjai į Rusiją ir toliau gabena pieno produktus, o informacijos apie kokius nors trukdžius kol kas neturi. "Fiziškai išvažiavo mūsų Utenos pieninės, "Rokiškio sūrio", "Žemaitijos pieno", viskas važiuoja kaip važiavo. Mutinės jokių oficialių įspėjimų neturi", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Jonas Milius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys kitą savaitę Maskvoje aptars Lietuvos vežėjų problemas bei gandus, kad Rusija planuoja uždrausti lietuviškų pieno produktų importą. „Nesuplanuota darbotvarkėje, bet jei turėsime progą, pasiaiškinsime ir dėl pieno bei vežėjų. Visada stengiamės kalbėti susitikę, kad pagerintume Lietuvos verslo foną.

Pagaminta Panevėžyje – tokia šiais metais tradicinės „Expo Aukštaitija“ parodos tema. Lankytojai turi galimybę sužinoti, kokia produkcija gaminama mūsų mieste, į kokias šalis ji iškeliauja. Profesiją besirenkantys jaunuoliai turi galimybę pabendrauti su pramonės įmonių atstovais. Pamatys, ką iš mūsų perka užsieniečiai Vakar duris atvėrusi jau aštuonioliktą kartą organizuojama tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „Expo Aukštaitija 2013“ šiais metais yra išskirtinė.

Šią savaitę Lietuvos mėsos sektoriaus patikrą baigę JAV inspektoriai didesnių problemų nerado, tad tikėtina, kad eksportas į šią šalį prasidės jau kitais metais, teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius. Pasak jo, didelė tikimybė, kad kitais metais eksporto rinkas išplės ir žuvies perdirbėjai - šiuo metu patikrinimus atliekantys Brazilijos ekspertai yra patenkinti Lietuva.

Giedrė Sankauskaitė Bendras Lietuvos ekonomikos vertinimas yra optimistiškesnis negu prieš 3 – 6 mėn. Gerėja šalies mažmeninė prekyba. Pastaruoju metu sparčiau augo ne  nebūtiniausių prekių paklausa, o tai rodo, kad Lietuvos žmonės jaučiasi tvirčiau. Taip ketvirtadienį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda SEB banko organizuotoje konferencijoje, skirtoje apžvelgti Lietuvos makroekonomiką.

2013 metų liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, eksportuotų prekių kainos padidėjo 1,1 proc., importuotų – 0,8 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per metus (2013 m. liepos mėn., palyginti su 2012 m. liepos mėn.) eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,6 procento, importuotų prekių – sumažėjo 0,8 procento.

Rugsėjo 24 – spalio 4 dienomis Lietuvoje vyks Brazilijos Federacinės Respublikos žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto ministerijos auditas dėl Lietuvos žuvininkystės produktų valstybinės kontrolės sistemos įvertinimo, siekiant eksportuoti lietuviškas žuvis ir jų produktus į Braziliją. Šio audito tikslas – įvertinti mūsų šalies gamintojų pasirengimą eksportuoti į Braziliją savo pagamintą žuvininkystės produkciją bei įsitikinti valstybinės kontrolės efektyvumu žuvų perdirbimo sektoriuje.

Giedrė Sankauskaitė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija situaciją, kada pasienyje su Rusija vėžėjai praleidžia ne vieną parą eilėje, įvardija kaip katastrofišką ir jau teigia besižvalgantys kitų rinkų. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius Ekonomika.lt pasakojo, kad galvijų mėsoss į Rusiją yra eksportuojama žymiai daugiau negu kiaulienos.

Nesulaukusi įtikinamo Rusijos atsakymo dėl Lietuvos vežėjų diskriminavimo Europos Sąjunga (ES) imtųsi teisinių veiksmų per Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), sako eurokomisaro Algirdo Šemetos kabineto vadovas Kęstutis Sadauskas. „Pirmiausia tai turėtų būti teisiniai veiksmai, kadangi mums daugiausia abejonių kelia Rusijos atitikimas PPO taisyklėms. Tad ES, be abejo, veiktų per ten, tai yra per Ženevą“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė K.Sadauskas.

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų. Neprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiusios šalys ėmė ropštis iš niūrios recesijos liūno.

Rusija antradienį dėl priekaištų kokybei sustabdė vyno importą iš Moldovos, - naujienų agentūrai "Interfax" sakė Rusijos vyriausiasis sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka. "Priimame sprendimą pristabdyti visos Moldovos vynininkystės produkcijos įvežimą į RF (Rusijos Federacijos) teritoriją", - sakė jis.

Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją. 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.

Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją. 2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.

Rugpjūtį Kinijos eksportas augo spračiau nei tikėtasi. Jis augo 7,2 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Dauguma ekspertų numatė, kad eksportas augs 5,5 proc., praneša BBC. Gamyba Kinijoje rugpjūčio mėnesį augo didžiausiu tempu per 16 mėnesių. Eksportas ir gamyba yra pagrindiniai Kinijos ekonomikos atramos taškai, kurie pastaruoju metu buvo nustoję augti. Analitikų tegimu, duomenys rodo, kad Kinija pamažu atsigauna.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Lietuvos durpininkai, eksportuojantys didžiąją dalį pagamintų durpių, ieško galimybių Lietuvoje daugiau jų panaudoti šildymui. Esą šis pigus vietinis kuras galėtų sumažinti šilumos kainas. Dabar 90 proc. durpių ir iš jų pagamintų įvairių substratų eksportuojama, daugiausiai į Vakarų Europą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje – dešimtadalis visos Europos Sąjungos durpių pramonės.

Vyriausybės pastangos ieškoti būdų kaip pritraukti investicijų bei padėti Lietuvos verslui skintis kelią naujose rinkose taip diversifikuojant eksportą, Lietuvos pirmininkavimo ES kontekste gali būti gera proga išnaudoti didesnį šalies matomumą. “Tam susiformavo tinkamos aplinkybes tai daryti per Malaiziją, kuri atveria verslui vartus į Pietryčių Aziją.

2013 m. I-ąjį pusmetį, palyginti su 2012 m. I-uoju pusmečiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 14,7 proc., arba 5,3 mlrd. Lt iki 41 mlrd. Lt, tuo tarpu birželio mėn. prekių eksportas per metus augo 6,6 proc., arba 423,9 mln. Lt, iki 6,8 mlrd. Lt. Pagal „Versli Lietuva“ sukurtą eksporto prognozavimo modelį prognozuojama, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų) šiais metais turėtų augti 4,3 proc.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį ir trečiadienį vyksiančiame dvišaliame Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos ir Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovų susitikime bus svarstomi klausimai dėl lietuviškos atvėsintos mėsos eksporto į Rusiją, atnaujinimo. Laikinus lietuviškos atvėsintos mėsos importo apribojimus Rusija įvedė šių metų liepą.

Liepą vartojimo prekių kainos Japonijoje augo greičiausiai per penkerius metus, rašoma BBC. Šios prekės, išskyrus maistą, per metus brango 0,7 procento. Labiausiai infliaciją iššaukė auganti importuojamo kuro kaina dėl pingančios jenos, bet ne dėl padidėjusios paklausos. Japonija jau keletą metų stengiasi kovoti su mažėjančiomis kainomis – pagrindinių ekonominės plėtros stabžiu.

Po dvejų metų pertraukos Lietuva vėl gali eksportuoti kiaules į Rusiją, pranešė Žemės ūkio ministerija. Nuo trečiadienio Rusija įsileidžia lietuviškas veislines kiaules. „Pirmas žingsnis žengtas – galime eksportuoti veislines kiaules“, - pranešime teigė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

  Rusija sieks, kad Jungtinės Valstijos kuo skubiau leistų konsuliniams darbuotojams susitikti su baudžiamajam persekiojimui perduotu Rusijos piliečiu Dmitrijumi Ustinovu.   Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas žmogaus teisių klausimais Konstantinas Dolgovas antradienį Rusijos žiniasklaidai teigė, kad stebės, ar Jungtinėse Amerikos Valstijose užtikrinamos visos D.Ustinovo teisės, įskaitant procesines. Rusija taip pat žada visapusišką palaikymą kaltinamojo gynybai.

Galimybė eksportuoti produkciją daugumai įmonių padeda ne tik išsilaikyti rinkoje, bet ir didinti gamybos bei prekybos apimtis, išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas. Todėl užsienio prekybos plėtra – labai svarbus uždavinys, tuo labiau kad Lietuvos geografinė padėtis gana palanki. Būtent tai vienas veiksnių, lemiančių pagrindines automobilių eksporto kryptis, t. y. į Rusiją, Kazachstaną ir Baltarusiją.

Rusijos federalinės statistikos tarnybos ("Rosstat") duomenimis, sausį-liepą daugiau nei prieš metus pagaminta mėsos, mažiau - pieno ir kiaušinių. Mėsos perdirbėjams priduota 6,2 mln. tonų gyvojo svorio naminių gyvulių ir paukščių - 6,7 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą. Žaliavinio pieno supirkta 4,1 proc. mažiau - 18,6 mln. tonų. Kiaušinių surinkta 1 proc. mažiau - 24,7 milijardo. Stambių raguočių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 1,9 proc. iki 20,9 mln.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį sparčiai augęs eksportas paskatino užsienyje prekybos partnerių turinčias šalies įmones mažinti su prekyba susijusią finansinę riziką pasitelkiant faktoringą bei akredityvus. „Swedbank“ duomenimis, lyginant su pirmuoju 2012 m. pusmečiu, prekybos sandorių atsiskaitymo riziką mažinančių gaunamų akredityvų skaičius banke išaugo 50 procentų. Be to, bendrovės su „Swedbank“ sudarė 34 proc.

Artėjančią žiemą vartotojai rinksis tarp natūraliai prinokusių lietuviškų ir panaudojant naujas technologijas išsaugotų beskonių kaimyninėse rinkose užaugintų gražuolių obuolių. Šįmet obuolių augintojai sulaukė vidutinio derliaus, tačiau saugyklas ketina užpildyti. Lietuviai kol kas labiau vertina ne obuolių kokybę, o jų kainą, tačiau obuolių augintojai džiaugiasi, kad daugėja tik kokybišką produkciją pasirenkančių pirkėjų.

Iš pirmo žvilgsnio naujausi užsienio prekybos duomenys atrodo solidžiai – Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį paaugo 14,7 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Beveik tiek pat padidėjo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas (14,6 proc.), ir net atmetus mineralinius produktus, eksportas pademonstravo 12,3 proc. augimą. Tačiau atidžiau sekant paskutinių mėnesių tendencijas, matosi akivaizdus eksporto kitimo tempo lėtėjimas (žr.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2013 metų birželio mėnesį eksportuota prekių už 6 802,9 mln. litų, importuota – už 6 857 mln. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 094,8 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 54,1 mln. litų. Per mėnesį (2013 m. birželio mėn., palyginti su 2013 m. gegužės mėn.) eksportas padidėjo 4,8 procento. Importas sumažėjo 0,8 procento.

Moteriškų viršutinių drabužių siuvimo įmonė AB „Kauno Baltija“ paskelbė apie 2013 m. pirmojo pusmečio apyvartą. Ji siekia 8,5 mln. litų. „Apyvarta šiais ir praeitais metais išlieka stabiliai vienoda. Pusės šių metų duomenys yra 8,5 mln. litų, pernai taip pat buvo 8,5 mln. litų tuo pačiu laikotarpiu. Taigi visiškai identiška“, – sakė įmonės generalinis direktorius Vidas Butkus. Pagrindiniai AB „Kauno Baltija“ užsakovai yra užsienio kompanijos ir prekių ženklai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šiandien gavo neoficialų Baltarusijos atsakingos institucijos pranešimą, kad laikinai uždraudžiamas gyvų galvijų eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją. Savo sprendimą kaimyninės šalies atsakingi pareigūnai motyvuoja rizika išplisti Šmalenbergo virusui. „Sprendimas dėl Šmalenbergo viruso uždrausti galvijų eksportą į Baltarusiją kitoms Europos Sąjungos valstybėms taikomas jau metus.

Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai nuteikia optimistiškai – pirmąjį pusmetį metinis ūkio augimas siekė įspūdingus 4,2 proc. Atrodytų, galima atsipalaiduoti – Lietuvos ekonomika jau tvirtai stovi ant kojų, tačiau džiaugtis kol kas dar anksti, nes gali paaiškėti, kad šios kojos yra molinės ir gali netrukus sutrupėti. Visų pirma, antrąjį pusmetį ekonominis augimas Lietuvoje bus gerokai lėtesnis. Tą lems nepalanki užsienio rinkų aplinka ir palyginti aukšta praėjusių metų bazė.

Praėjusiais metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apimtys pasiekė rekordines aukštumas ir buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių spartų pastarojo laikotarpio ekonomikos augimą. Vis dėlto, panašu, jog eksporto augimas, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vis dar siekęs 15.4%, antrąjį šių metų pusmetį sulėtės, o pirmąsias augimo lėtėjimo apraiškas galime stebėti jau dabar.

AprIndiją užpuolė svogūnų krizėašymas