ek

Lietuvos diplomatai su Europos Komisijos (EK) pareigūnais derina išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui tekstą, ir tai nėra tas atvejis, kai Europos Komisija (EK) tik liepia, o Lietuva tik vykdo, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Ukrainos kariai privertė rusus paniškai trauktis Bachmuto kryptimi, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainiečiai skelbia čia bandantiems įsitvirtinti rusams padarę nuostolių. Ukrainos kariai taip pat atmušė rusų puolimą prie Slovjansko esančiame Bogorodichnės kaime. Ketvirtadienis yra 134-oji karo Ukrainoje diena.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija po ketverius metus trukusių derybų pasiekė laisvosios prekybos susitarimą, ir pažadėjo, kad tai sustiprins ryšius.

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos (EK) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.  „Tiek, kiek žinau, ką gali vadovybė daryti ir konkrečiai žmogus, kuris sėdi prie EVT (Europos Vadovų Tarybos – BNS) stalo – be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.  „Be Lietuvos sutikimo jokių pokyčių būti negali.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su kitais šalies vadovais aptars kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. „Visą savaitgalį Vyriausybė derasi su Europos Komisija (EK), pristatydama Lietuvos poziciją sankcijų įgyvendinimo klausimu. Šių derybų rezultatai bus aptarti pirmadienį kviečiamame susitikime su prezidentu“, – BNS sekmadienį sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Europos Komisija (EK) patikslins išaiškinimą, kaip įgyvendinti ribojimus, susijusias su Europos Sąjungos (ES) sankcionuotų prekių gabenimu tranzitu tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Kaliningrado srities, ketvirtadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. „15.30 valandą lankausi pas Europos Komisijos prezidentę, pamatysiu projektą ir tikiu, kad tas išaiškinimas bus paskelbtas pačiu artimiausiu metu.

Moldovos prezidentė Maia Sandu penktadienį pasveikino Europos Komisijos sprendimą rekomenduoti suteikti šiai buvusiai sovietinei šaliai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą. Penktadienį Europos Komisija rekomendavo Ukrainą, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, ir Moldovą oficialiai įvardyti kandidatėmis į ES.

Lietuva ir Europos Komisija (EK) sutarė iki 2027-ųjų kartu investuoti į skaitmeninę ir žaliąją ekonomiką. Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira (Eliza Fereira) trečiadienį Vilniuje pasirašė tai numatančią deklaraciją.

Dauguma Europos Komisijos narių palaiko kandidatės statuso suteikimą Ukrainai, sako Lietuvos atstovas institucijoje Virginijus Sinkevičius. Apie Europos Sąjungos politiką rašantis portalas „Politico“ pirmadienį paskelbė, kad Europos Komisija ruošiasi rekomenduoti suteikti su Rusija kariaujančiai šaliai kandidatės statusą. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Europos Vadovų Taryba.

Pabrangus statybinėms medžiagoms ir išaugus darbų kainoms, už transportą atsakingi devynių Vidurio Europos ir Baltijos šalių ministrai prašo Europos Komisijos (EK) pagalbos įgyvendinant infrastruktūros projektus, pranešė Susisiekimo ministerija.

  Europos Komisijos vadovė antradienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje turėtų baigtis „strategine nesėkme“ įsiveržimą surengusiai šaliai, ir pažadėjo, jog Bendrija ir toliau daug investuos teikdama paramą karo draskomai Ukrainai. Europos Sąjunga jau taiko ekonomines sankcijas Rusijai ir teikia karinę pagalbą Ukrainai, o EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pranešė, kad 27 ES valstybės dar pasiūlė daugiau nei 10 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos Kyjivui.

Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį paragino valstybes nares ambicingai padėti Ukrainai atsistatyti po karo – be kita ko, per galimą bendrą skolinimąsi didžiulėms išlaidoms padengti. Tęsiantis karui Ukrainos atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija – pagrindinė ES vykdomosios valdžios struktūra – mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

 Europos Komisija (EK) Ukrainai šiais metais siūlo skolinti 9 milijardus eurų – pinigai būtų skirti palaikyti karo nualintai šalies ekonomikai, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Tai yra tik kelio pradžia ir aš labai džiaugiuosi, kad mes pagaliau pradedame kalbėti ir šiandien yra patvirtinti to koordinavimo, investicijų į Ukrainos atstatymą pamatai“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Europos Komisija (EK) rengia 195 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kaip iki 2027-ųjų atsikratyti Europos Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro ir nustatyti naujus, ambicingesnius atsinaujinančiosios energijos gamybos bei energijos taupymo tikslus, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Jos žiniomis, „RePowerEU“ priemonių paketas bus pristatytas gegužės 18 dieną.

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Tarptautinės sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai veikia labai įvairioje srityse, o jų poveikis šios šalies ekonomikai yra stiprus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis. Pasak jo, nemažai Rusijos pramonės šakų jau dabar susiduria su rimtomis problemomis, o Europos Sąjungos sankcijos apima plačią eksporto kontrolę, užkertančią kelią aukštųjų technologijų ir dvejopo naudojimo prekių teikimui į Rusiją.

Europos Komisija (EK) atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo iš valstybės biudžeto tvarkos. Dabar bylą nagrinės ES Teisingumo Teismas, antradienį pranešė Interneto žiniasklaidos asociacija. Pirmasis apie tai paskelbė leidinio IQ interneto portalas. Asociacijos pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, toliau bus ieškoma teisingesnio balanso tarp komercines žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo.

Baltijos šalių premjerai kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzula fon der Lajen) dėl atsirandančio COVID-19 vakcinų pertekliaus ir trumpo jų galiojimo ir siūlo keisti išankstinius susitarimus su gamintojais. „Su nerimu pažymime, kad valstybės narės susiduria su nauju iššūkiu, t. y. vakcinų pertekline gamyba ir pertekliniu paskirstymu. Vakcinos tiekiamos į Baltijos šalis ir kitas valstybes nares neatsižvelgiant į sumažėjusį poreikį.

Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį pareiškė, kad baigiantis „ūmios“ COVID-19 pandemijos etapui 27 valstybių blokas turi toliau skirti dėmesį gyventojų skiepijimui, testavimui ir stebėjimui. „Žengiame į naują pandemijos etapą, pereiname nuo nepaprastosios padėties režimo prie nuoseklesnio COVID-19 valdymo. Tačiau privalome išlikti budrūs“, –  savo pareiškime perspėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Žinome kelią į priekį.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje kai kurioms pasaulio šalims kylant iššūkių dėl apsirūpinimo maistu, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad teks ieškoti kompromisų, kaip suderinti griežtus Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus žemės ūkyje ir nesumažinti produkcijos gamybos.

Rusijos laukia „irimas“ dėl vis griežtesnių Vakarų šalių sankcijų, o Ukraina turi „europinę ateitį“, penktadienį viešėdama Kyjive pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Rusiją apims ekonominis, finansinis ir technologinis irimas, o Ukraina žygiuoja į europinę ateitį“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos vadovė. „Jūsų kova taip pat yra mūsų kova.

Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį pakvietė Ukrainą derėtis dėl narystės Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos programoje LIFE, pranešė Lietuvos deleguoto eurokomisaro biuras. „Ukraina išpildė visas sąlygas pradėti derybas dėl narystės LIFE programoje, todėl šiandien Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministrui Ruslanui Striletsui pasiūliau kuo skubiau pradėti šį procesą“, – teigė V. Sinkevičius.

Dėl augančios infliacijos brangsta europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, sako susisiekimo viceministrė. Pasak Loretos Maskaliovienės, Lietuva jo statybai Europos Komisijos (EK) papildomai prašo beveik 700 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad ateityje lėšų reikės dar daugiau.  „Infliacija neaplenkė ir „Rail Baltica“. Turime du svarbiausius šiai dienai finansavimo iššūkius.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog Europos Sąjungos tikslas yra atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų. „Mėnesiais, jei ne metais, stebėjome, kaip Rusija naudojo energijos išteklius spausti ne tik Ukrainą, bet ir ES. Ir dabar tikrai esame pasiryžę atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – EK vadovė kalbėjo trečiadienį Briuselyje per susitikimą su atvykusiu Norvegijos premjeru Jonu Gahru Store.

Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas (TTLA) prašo Europos Komisijos (EK) ir transporto komisarės Adinos Valean išaiškinti, kaip reikėtų taikyti pirmadienį įsigaliojusias taisykles dėl vilkikų grąžinimo į kilmės šalį. TTLA taip pat pakartotinai paragino EK taikyti moratoriumą šiai Mobilumo paketo nuostatai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija bus atkirsta nuo tarptautinių finansų rinkų ir nebegalės importuoti iš Vakarų šalių svarbių prekių, jei užpuls Ukrainą. „Rusija iš esmės būtų atkirsta nuo tarptautinių finansų rinkų“, – vokiečių transliuotojui ARD sakė U. von der Leyen.

Europos Komisija (EK) sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 3,4 procento. Pernai lapkritį ji prognozavo, kad Lietuvos bendrasis produktas (BVP) augs 3,6 procento.  Pasak Komisijos, 2023 metais Lietuvos BVP taip pat turėtų augti 3,4 proc., ši prognozė nepasikeitė.  „Namų ūkių pajamos toliau didės, tačiau vartojimo augimą stabdys padidėjusios kainos.

Europos Komisija (EK) patvirtino 435 mln. vertės Lietuvos schemą, skirtą nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms įmonėms remti. EK teigimu, priemonė atitinka laikinąją valstybės pagalbos sistemą, trečiadienį pranešė komisijos atstovybė Lietuvoje. Pasak pranešimo, Lietuvos schema yra būtina, tinkama ir proporcinga ekonomikos sutrikimams atitaisyti bei skatina investicijas į tam tikrą ekonominę veiklą.  Parama teikiama paskolų taikant subsidijuojamas palūkanų normas forma.

Europos Komisija, nepaisydama aplinkosaugininkų protestų ir nesutarimų tarp savo pačios narių, trečiadienį palaikė sprendimą įvardyti investicijas tiek į gamtinių dujų, tiek į branduolinės energijos projektus tvariu finansavimu.

Europos Komisija paskelbė, kad pirmadienį Europos Sąjungoje įsigaliojo naujos taisyklės dėl sistemingo keitimosi informacija apie neišduotus leidimus piliečiams laikyti šaunamuosius ginklus. „Atitinkamos nacionalinės institucijos nuo šiol ES vidaus rinkos informacinėje sistemoje galės patikrinti, ar žmogus, prašantis leidimo laikyti šaunamąjį ginklą, nėra gavęs neigiamo atsakymo į analogišką prašymą kitoje Sąjungos valstybėje“, – sakoma EK pranešime.

Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Estiją, pasibaigus terminui, kada Talinas į nacionalinę teisę turėjo perkelti Informatorių apsaugos direktyvą. Ši direktyva numato apsaugą asmenims, pranešantiems apie Europos Sąjungos teisės pažeidimus. Estijos Teisingumo ministerija yra parengusi Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo saugomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pranešęs apie pažeidimą, kuris jam tapo žinomas vykdant profesinę veiklą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį perspėjo Maskvą, kad Rusijai prekyba su Europos Sąjunga yra „daug svarbesnė“ nei atvirkščiai, Europai ruošiantis reaguoti į galimą išpuolį prieš Ukrainą. Įspėjimas nuskambėjo Vakarams ir Rusijai paaštrinus savo retoriką dėl Ukrainos, kurios pasienyje sutelkta dešimtys tūkstančių rusų karių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praleis Europos Parlamento sesiją Strasbūre ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalbą po įtariamo kontakto su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, pirmadienį pranešė ES vadovė.  Prancūzijai pusmečiui perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai per pirmąją šių metų sesiją Europos Parlamento  būstinėje Strasbūre U. von der Leyen turėjo dalyvauti keliuose susitikimuose. „Mano vairuotojo testas dėl COVID-19 yra teigiamas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį vyksta į Briuselį, kur su Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrais tarsis dėl Lietuvos kiaulininkystės problemų bei prekybos su Kinija. Pasak K. Navicko, situacija dėl kiaulienos tebėra sudėtinga, todėl būtina atidžiai stebėti padėtį rinkoje, o Europos Komisija (EK) turi būti pasiruošusi imtis paramos priemonių, jei situacija toliau blogėtų.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad Europos Komisija (EK) galėtų reaguoti į Kinijos ir kitų trečiųjų šalių ekonominį šantažą prieš vieną iš ES narių, tačiau tam reikia, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos narės pritartų tokiam EK pasiūlymui.  Tokią Komisijos pasiūlytą naują priemonę dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai pirmadienį jis aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

Katalikų lyderis pasisakė po to, kai Briuselis atsiėmė prieštaringai vertinamą vidaus dokumentą, kaltinamą bandymu atšaukti Kalėdas, rašo politico.eu. Popiežius Pranciškus pasmerkė kontroversiškas Europos Komisijos pastangas padaryti oficialią komunikaciją įtraukesne, palygindamas neseniai panaikintas gaires dėl terminų, tokių kaip „Kalėdos“ ir „krikščionis“, vartojimo su istorinių diktatūrų veiksmais. „Istorijoje daugelis diktatūrų bandė tai padaryti. Pagalvokite apie Napoleoną.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu paskirtas Marius Vaščega. Darbą jis pradės 2022 metų vasario 1 dieną, trečiadienį pranešė atstovybė. M. Vaščega Vilniaus universitete yra baigęs teisės studijas, Europos teisės ir ekonomikos magistro bei tarptautinės politikos magistro laipsnius įgijo užsienio aukštosiose mokyklose. Įvairiose Europos Sąjungos institucijose jis dirba nuo 2004 metų: yra dirbęs Europos Parlamente, ES Taryboje, EK darbą pradėjo 2013 metais.

Europos Sąjunga nori gerų santykių su Maskva, bet yra pasirengusi imtis „beprecedenčių priemonių“, jei Rusija imsis naujų agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Žinoma, mes norime gerų santykių su Rusija, bet ar taip bus, priklauso nuo Rusijos elgesio“, – sakė ji, kalbėdama Europos Parlamente.

Europos Komisija (EK) iš Vidaus saugumo fondo skyrė Lietuvai beveik 15 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) išorės sienos su Baltarusija skubiam stiprinimui, pirmadienį informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Šis EK sprendimas ne tik labai svarbus, tačiau jis patvirtina ir tai, kad Lietuvos pastangos suvaldyti neteisėtos migracijos krizę yra matomos ir vertinamos tarptautinės bendruomenės.

Europos Komisijos siūlymas su Baltarusija besiribojančioms Europos Sąjungos narėms pratęsti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką yra nebloga iniciatyva, tačiau nepakankama, teigia prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „Turime pajudėjimą, pradėta tikrai galvoti, kaip galima padėti Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, susiduriančioms su šita situacija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „didele Lietuvos diplomatine pergale“ pavadino Europos Komisijos (EK) siūlymą leisti stabdyti kai kurias taisykles neteisėtiems migrantams Baltarusijos pasienyje. „Tai didelė Lietuvos diplomatinė pergalė, keičia stagnuojančią ir visiškai šiandienai nepritaikytą Europos Sąjungos migracijos politiką teigiama linkme“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė leisti su Baltarusija besiribojančioms Bendrijos valstybėms narėms šešiems mėnesiams sustabdyti kai kurias prieglobsčio prašytojams taikomas taisykles. Tai leistų Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai pratęsti naujų prieglobsčio prašymų registravimo laikotarpį nuo 10 dienų iki keturių savaičių ir iki keturių mėnesių pratęsti sprendimo dėl prašymo terminą.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį pareiškė, kad pasaulis „lenktyniauja su laiku“, siekdamas suprasti naująjį koronaviruso omikron variantą ir, jei reikia, pakoreguoti vakcinas. „Suprantame, kad dabar lenktyniaujame su laiku“, – vizito Rygoje metu pareiškė U. von der Leyen, ragindama visuomenę imtis atsargumo priemonių, kad mokslininkai turėtų laiko suprasti naująją atmainą.

Į Lietuvą sekmadienį atvyksta NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Jie su prezidentu Gitanu Nausėda aptars saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje. Susitikime su J. Stoltenbergu Lietuvos vadovas planuoja kelti 4-ojo NATO straipsnio aktyvavimo klausimą – kokioms aplinkybėms esant galėtų prasidėti bloko narių konsultacijos.

Europos Komisijos (EK) vertinimo žiuri siūlo projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS) skirti Melinos Mercouri prizą – 1,5 mln. eurų.  Šis prizas Europos kultūros sostinėms skiriamas, jei sėkmingai įgyvendinami projekto paraiškoje surašyti planai ir užtikrinama projekto valdymo kokybė, įgyvendinti finansuotojų įsipareigojimai, trečiadienį pranešė KEKS. Prizas skiriamas kultūros pokyčiams užtvirtinti.

Europos Komisija siūlo naują teisinį mechanizmą, turintį padėti efektyviau kovoti su manipuliavimu į Europą plūstančių nelegalių migrantų srautais siekiant politinių tikslų.

Europos Komisija planuoja panaudoti iki 3,5 mln. eurų, kad padėtų sugrąžinti nelegalius migrantus, atsidūrusius prie Baltarusijos sienos su Lenkija, į jų kilmės šalis, antradienį pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen. „Dar daug migrantų lieka užblokuoti. Mes ir toliau dirbsime su JT agentūromis, kad palengvintume jų sugrąžinimo namo procesą. Savanoriškam Baltarusijoje esančių migrantų sugrįžimui paremti panaudosime iki 3,5 mln. eurų“, – kalbėjo ji Europos Parlamente.

Europos Komisija pasiūlė iš kitų metų biudžeto skirti Lenkijai 25 mln. eurų sienos su Baltarusija apsaugai, penktadienį pranešė Lenkijos radijas. Pranešime sakoma, kad šių pinigų nebus galima naudoti nei tvoros pasienyje statyboms, nei pjaunančiai vielai pirkti, nes tam EK nėra pritarusi.

Lietuvos ekonomika, skatinama ženkliai išaugusio eksporto, stiprios vidaus paklausos ir didėjančių investicijų, šiemet turėtų augti 5 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Šiemet liepą EK 2021-aisiais prognozavo 3,8 proc. šalies BVP augimą. Pasak Komisijos, 2022 metais Lietuvos BVP augimas turėtų siekti 3,6 proc. (liepos prognozė – 3,9 proc.), o 2023 metais šalies ekonomikos plėtra turėtų sulėtėti iki 3,4 procento.