e.komercija

Lietuvos internetinių parduotuvių rinkoje iki šiol dominavo mokėjimai per banką, kuomet vartotojas atsiskaitymui yra nukreipiamas į elektroninės bankininkystės sistemą. Vakarų el. prekybos sektoriuje ši praktika reta, o populiariausiu būdu atsiskaityti už prekes ir paslaugas išlieka tiesioginiai mokėjimai kortelėmis. Galimybė priimti mokėjimus kreditinėmis bei debeto kortelėmis pačioje el. parduotuvėje nuo šių metų tapo visuotinai prieinama ir Lietuvoje, pranešė bendrovės „Click2Sell“ atstovai.

Berlyne vykusioje IT konferencijoje „Symfony Live“ e. verslo ir programavimo kompanija NFQ pristatė nuosavą atvirojo kodo e. komercijos platformą ONGR. Į ją nuo 2013 m. pradžios NFQ investavo apie 3 mln. Lt, o ilgainiui ONGR turėtų tapti vienu pagrindinių NFQ plėtros variklių, pranešė bendrovės atstovai. Jų teigimu, dideliems e. komercijos projektams spartinti skirtą ONGR platformą NFQ kuria apie du metus.

Kibernetiniai nusikaltėliai irgi nekantraudami laukia šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, kad išnaudotų bet kurią galimybę pavogti konfidencialius realiuoju laiku apsiperkančių vartotojų duomenis, sakoma bendrovės „Kaspersky Lab“ pranešime. Pasak bendrovės atstovų, įsigyti dovanas internetinėse parduotuvėse labai patogu, tačiau reikia turėti mintyje, kad lengvai galite tapti apgavikų auka, netgi nesilankydami įtartinuose tinklalapiuose. Tačiau yra būdų apsaugoti asmeninę informaciją.

32 proc. Lietuvos gyventojų yra pirkę prekių ar paslaugų elektroninėse parduotuvėse, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas. Beveik 40 proc. jų internetu apsipirkinėja bent kartą per mėnesį, o trečdalis elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per ketvirtį. Apie 29 proc. internetu perkančių šalies gyventojų tai daro kartą per pusmetį ar dar rečiau, sakoma „Swedbank“ pranešime. 34 proc.

Šiandien beveik bet kuris nors truputį žinių IT srityje turintis žmogus gali susikurti patrauklią internetinę parduotuvę. Deja, ne visada tai, kas patrauklu pačiam svetainės savininkui, būna naudinga ir patogu lankytojams. Dažnai dėl grožio paaukojamas funkcionalumas. Nepatogi svetainė erzina vartotojus, tad šie į ją nebegrįžta – taip prarandami potencialūs klientai.

Internetinė prekyba knygomis pamažu įsibėgėja ir vis labiau kaišo pagalius tradiciniams knygynams. Permetusios dalį pardavimo į elektroninę erdvę, leidyklos audžia ir elektroninių knygų projektus, rašo „Lietuvos rytas“. Galimybė įsigyti knygų internetu skaitytojams atrodo vis patraukliau. Pasak „Baltų lankų„ rinkodaros projektų vadovės Ievos Bluvštein, šiuo metu savo interneto parduotuvėje leidykla parduoda per dešimtadalį savo knygų.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, kompiuterių saugumo ekspertai primena nepamiršti atsargumo renkantis kalėdines dovanas internete. Kasmet kalėdinė prekyba internete vyksta intensyviau nei praėjusiais metais, tuo naudojasi ir kenkėjiškų programų kūrėjai, bandydami pasisavinti mokėjimo kortelių ir asmeninius vartotojų duomenis. „Kaip ir kalėdinės mugės metu, taip ir perkant dovanas internete reikia saugoti savo piniginę su visais dokumentais.

Interneto vartotojai naudojasi galimybe ne tik pirkti ar prekiauti internetu. Susiruošę ką nors įsigyti, ir vyrai, ir moterys pasinaudoja internetu kaip informacijos šaltiniu apie skirtingus gaminius ar paslaugas. Daugiau nei 60 proc. respondentų internete ieško informacijos apie viešojo transporto bilietus bei domisi jo tvarkaraščiais, apie pusė respondentų internete nori gauti informacijos apie mobiliuosius telefonus ir aksesuarus arba apie keliones, rodo grupinio pirkimo portalo Kartu.

Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei penktadalis, t.y. 21 proc., šalies gyventojų bent kartą pirko prekes ar paslaugas internete. Per pastaruosius dvejus metus elektroninėje erdvėje perkančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo beveik dvigubai, t. y. 73 proc. Bent kartą per mėnesį internete perka 17 proc. Lietuvos gyventojų, o aktyviausi pirkėjai – vadovaujančias pareigas užimantys gyventojai.