dujos

Svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai – trumpai 2010-12-27, pirmadienis. A. Kubilius apkaltino „Gazprom“ ekonominiu šantažu. Premjeras Andrius Kubikius pareiškė, kad „Gazprom“ nemažina Lietuvai dujų kainos keršydama už siekį įgyvendinti Trečiąją Europos Sąjungos direktyvą – atskirti dujotiekius ir užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje.

2011-ųjų metų biudžete numatytas akcizo tarifo dyzelinui didinimas pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES). Nuo sausio 1-osios litras dyzelino brangsta 12 ct. Tuo tarpu reguliariajam transportui pradedamas taikyti nulinis akcizo tarifas gamtinėms dujoms. Per metus 70 ct pabrangusio dyzelino akcizas didinamas nuo 947 litų iki 1043 litų už 1000 litrų degalų.

Į „Gazprom“ sprendimą kitąmet nemažinti gamtinių dujų kainos Lietuva atsako spartindama suskystintųjų dujų terminalo statybą. Naujųjų išvakarėse paskelbtas tarptautinis šio projekto patarėjo konkursas, praneša LTV „Šiandien“. Tarptautinį konkursą suskystintųjų dujų terminalo projektui parengti ir įgyvendinti skelbia bendrovė „Klaipėdos nafta“, kuriai pavesta rūpintis šio   Lietuvai svarbaus strateginio objekto statyba.

Dėl „Gazprom„ atstovo pareiškimo, kad nėra pagrindo mažinti dujų kainą Lietuvai, tačiau “Gazprom“ nusprendė sumažinti dujų kainą (15 proc.) Estijai ir Latvijai. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pavadino tai šantažu. Situacija. Status quo Nesistebiu dėl tokių „Gazprom„ atstovų pareiškimų. To reikėjo laukti ir tam ruoštis. Manau, kad tai mūsų Vyriausybei nėra netikėta. „Gazprom“ yra vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvai – monopolininkas.

Premjeras sako, kad į „Gazprom“ vadovų sprendimą nemažinti dujų kainos Lietuvai turėtų reaguoti Europos Sąjunga (ES). Praėjusią savaitę „Gazprom“ vadovai pareiškė, kad Latvijai ir Estijai dujų kaina bus mažinama, tuo metu Lietuvai ji nemažės. Pasak Andriaus Kubiliaus, tai išpuolis ne prieš Lietuvą, o prieš visą Bendriją, praneša Lietuvos radijas. „Mes informuosime ES vadovus, nes šiuo atžvilgiu Lietuva atsiduria savotiškoje padėtyje.

Metus veikiantis elektros biržos operatorius „Baltpool“ 2011-aisiais ketina plėtoti ir antrinę dujų biržą. „Antrinėje dujų rinkoje, kol nėra alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, dalyvaus esami rinkos dalyviai, kurie dujų biržoje galės įsigyti papildomus ar parduoti anksčiau pagal dvišales sutartis su tiekėju įsigytus, bet nesuvartotus dujų kiekius,“ – sakė Lina Skrabutėnaitė, „Baltpool“ generalinė direktorė.

Estija ir Latvija nuo 2011 metų sausio mėnesio gaus 15 proc. nuolaidą rusiškoms dujoms, jeigu šių šalių dujų poreikis neviršys 2007 metų lygio, pranešė kompanijos „Gazprom„ valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas. Kalbėdamas apie Latvija jis sakė, kad „kainų mažinimas reiškia, kad jie ims tiek dujų, kiek imdavo 2007 metais, ir šis klausimas bus visiškai išspręstas“, praneša RBC. Estijos atžvilgiu taip pat priimtas analogiškas sprendimas, informavo vienas iš „Gazprom„ vadovų.

Tarptautinio tinklo degalinėse „Statoil“ antradienį Latvijoje dujos kainavo 0,414 lato už litrą, arba 2,02 lito už litrą (Lt/l), tuo tarpu Lietuvoje tame pačiame tinkle jos buvo net 37 centais už litrą (ct/l) brangesnės - 2,39 Lt/l. Kainų skirtumas dviejose kaimyninėse valstybėse sudarė net 15,7 proc. Kodėl jis toks didelis, vakar niekas dorai paaiškinti negalėjo.

Ore – pavojingos dujos UAB „Vilniaus vandenų“ dumblo kompostavimo aikštelėje prieš 6 metus atlikti tyrimai Vilniaus miesto gyventojams nieko gera nežada. „Tiriant rasta apie 40 merkaptanų dujų rūšių, – pasakojo Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių aplinkos komiteto atstovas, energetikos specialistas Algirdas Jaruševičius. – Nuodingiausias metilmerkaptanas. Merkaptanai priskiriami nuodingoms medžiagoms, tad matuojant nuodus imamas pats pavojingiausias ir tada skaičiuojama.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje iš principo pritarė Dujų įstatymo pakeitimų projektui, bet galutinis sprendimas atidėtas siekiant sužinoti Europos Komisijos nuomonę apie Lietuvos pasirinktą trečiojo paketo įgyvendinimo dujų sektoriuje modelį. Vyriausybė taip pat nori išklausyti teisėtus dujų tiekėjo ir „Lietuvos dujų“ akcininko „Gazprom“ pageidavimus.

Per mėnesį Lietuvoje degalai brango keliasdešimčia centų. Pasak pardavėjų, kainas kelia didmenininkai. Šie tikina, esą sąlygas diktuoja pasaulinės naftos kainos ir JAV ekonomikos neapibrėžtumas, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Vairuotojai keiksnoja kasdien didėjančias degalų kainas, tačiau sako pasirinkimo neturintys ir į visuomeninį transportą persėsti neskuba. „Kainos žiauriai auga. Mano manymu, kainas kiekvienais metais pakelia žiemos sezonas“, – teigia kalbintas vyras.

Kilus techninėms problemoms su dujotiekio sistema, keliuose Lenkijos Zieliona Guros miesto gyvenamųjų namų komplekso butuose sprogo dujinės viryklės - žuvo vienas žmogus, aštuoni sužeisti, o dar 6 tūkst. 500 buvo priversti palikti namus. Sprogimai nugriaudėjo gyvenamųjų namų komplekse Lenkijos Zielona Guros mieste nugriaudėjo antradienį. Ugniagesių atstovas sakė, kad šiuo metu ekspertai matuoja dujų kiekį tiekimo tinkle ir nori įsitikinti, ar gyventojams saugu grįžti į namus.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ pranešė kursiąs bendrą įmonę su Ukrainos „Naftogaz“, o tai reiškia, kad bus apsieita be anksčiau planuoto ES dalyvavimo.Apie tai ketvirtadienį rašo „EU Observer“. „Gazprom“ savo interneto svetainėje trečiadienį paskelbė, jog įmonės vadovo Aleksejaus Millerio ir Ukrainos energetikos ministro Jurijaus Boiko susitikimas Maskvoje buvo skirtas aptarti bendros „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ įmonės kūrimą. Abi pusės sutarė dėl tam reikalingų lėšų įvertinimo.

Didžiosios Britanijos energetikos kompanija „British Gas“ pranešė, kad dujų ir elektros sąskaitos šalies namų ūkiams nuo ateinančio mėnesio padidės vidutiniškai 7 proc. Didinti kainas vartotojams verčia augančios didmeninės dujų ir elektros energijos kainos, praneša naujienų kanalas „Sky News“. Bendrovės teigimu, dėl kainų didinimo savaitinės dujų ir elektros sąskaitos padidės vidutiniškai 1,50 svaro sterlingų. Maždaug 8 mln.

„Lietuvos dujos“ žada, kad nuo Naujųjų metų dujos ir stambiesiems, ir buitiniams vartotojams pigs daugiau negu prognozuota. Bendrovės prognozių, kurios remiasi pastarųjų mėnesių dujų rinkos tendencijomis, neneigia ir Kainų komisija. Dar prieš mėnesį „Lietuvos dujos“ prognozavo, kad nuo kitų metų importuojamų dujų kainos gali mažėti 1 arba 2 centais už kubą.

Jau įpratome ir retai atkreipiame dėmesį į tai, kaip Lietuvoje dirbantys mobiliojo ryšio operatoriai konkuruoja, norėdami į savo pusę patraukti kuo daugiau klientų: vienas sumažina kainą, kitas pasiūlo dar pigiau; vienas panaikina įsipareigojimus, žiūrėk, po savaitės jau ir kitas apie tai skelbia. Tai pavyzdinė situacija, kai konkurencija dirba vartotojo naudai. Deja, energetiniame ūkyje situacija yra kitokia: elektrą, šilumą ar dujas tiekia viena įmonė.

Europos Komisija prigrasino Lenkijai kreiptis į ES teismą dėl Lenkijos ir Rusijos dujų sutarties, kurią šalys pasirašė spalio 29 dieną, pranešė „Warsaw Business Journal“. Kaip skelbia Europos Komisija, sutartis pažeidžia ES įstatymus, o Lenkijos sprendimai palaiko dujų monopolijos „Gazprom“ plėtrą, su kuria grumiasi Europos šalys. Tuo tarpu Rusija ir Lenkija tvirtina, kad sutartis neprieštarauja ES įstatymams.

Indonezijos ugnikalnis Merapi išsiveržė antrą kartą, praėjus kelioms valandoms po pirmojo išsiveržimo aukų laidotuvių masiniame kape, praneša BBC.co.uk. Ugnikalnis, esantis Javos saloje, ketvirtadienio popietę išspjovė į atmosferą dujų ir pelenų debesį. Po pirmojo išsiveržimo, dėl kurio žuvo 32 žmonės, praėjo dvi dienos. Dešimtys tūkstančių žmonių lieka be pastogės, pareigūnai ragina juos neiti į namus. Iki galo nėra aišku, kiek aukų bus po antrojo išsiveržimo.

Europos astrofizikai teigia galintys paaiškinti, kodėl galaktikos plečiasi ir kaip iš pirminių struktūrų jos pavirto didžiulėmis milijardus žvaigždžių turinčiomis milžinėmis. Analizuodami šviesos raudonąjį poslinkį mokslininkai nustatė, kad pirmosios galaktikos susiformavo maždaug prieš 13 mlrd. metų, praėjus maždaug milijardui metų po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią Visatai. Tuomet jos ėmė didėti ir galiausiai tapo tokiomis milžiniškomis sistemomis, kurios matomos dabar.

Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate siautėjusį vyrą pareigūnams teko tramdyti koviniais imtynių veiksmais, ašarinėmis dujomis ir elektros šoko prietaisu. 30-metis vyras į Marijampolės policijos komisariatą užėjo penktadienį, apie 16.50 val. Įėjęs vyriškis papurškė dujų tarnybos metu uniformuotam Marijampolės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės postiniui į veidą ir pasišalino.

Šaltajame kare tarp Lietuvos Vyriausybės ir privačių „Lietuvos dujų“ akcininkų kol kas mažiausiai aiškūs mūsų valdžios tikslai, nors ji jau perspėta, kad atsidurs tarptautiniame arbitraže. Užsuks čiaupą? Apie tai, kad Vyriausybė rengiasi suskaidyti bendrovę „Lietuvos dujos“ (LD), liaudies masės gal ir girdėjo viena ausimi, tačiau labai dėl to nesijaudino, kol nesusijaudino premjeras Andrius Kubilius.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalistų Arūnos Brazausko ir Giedriaus Krušnausko straipsnis „Neskaidrios dujos“. Rugsėjo 20 dieną premjeras Andrius Kubilius apkaltino LD („Lietuvos dujos“) privačias akcininkes „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“, kad šios kompanijos bando sutrukdyti Lietuvai įgyvendinti vadinamąjį trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos direktyvų paketą, pagal kurį dujų tiekimo ir perdavimo tinklai turi būti atskirti.

Prieš 10–15 metų Rusijos radikalai piktinosi, kad Baltijos šalims gamtinės dujos parduodamos pigiau nei Vakarų Europai. Tada Lietuvoje pradėta kalbėti apie būtinumą didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Praėjo tie metai, o mes vis tebekalbame, nors padėtis pasikeitė – Lietuvai ir kitoms ES šalims, kurios neturi galimybių dujų įsigyti iš kitų šaltinių, Rusija nuolat didina dujų pardavimo kainą. Tačiau dujų atpiginimo galimybių turime ieškoti ir vidaus rinkoje.

Prieš pat vidurdienį Vilniuje, Polocko gatvėje vykdant dujotiekio remonto darbus įvyko sprogimas. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Lenkijos Vyriausybės bei Europos Komisijos teigimu, artėjant šaltajam metų sezonui Lenkijoje greitai baigsis pagal vis dar galiojančią sutartį gaunamos rusiškos dujos. Tačiau spalio viduryje baigia galioti senasis susitarimas ir Lenkija daugiau nebegaus dujų iš Rusijos. Daugiau nei metus trukusios derybos su Rusija dėl naujo padidinto dujų tiekimo buvo didžiausias Lenkijos vadovų galvos skausmas.

Eilinis lietuvis, aišku, nesijaučia labai saugus. Išgirdus, kad kitąmet dėl prognozuojamos labai šaltos žiemos Lietuvoje sutriks dujų tiekimas, lietuvį gali apimti noras susikrauti lagaminus ir iškeliauti. Ne, ne kur kojos neša, o ten, kur yra suskystintų dujų terminalų. Pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją. Susikirto kaip reikiant Galbūt nuogąstavimai iš piršto laužti. Bet juk buvo pagąsdinta aukščiausiu lygiu.

Svarstymai suskystintų gamtinių dujų terminalą statyti Kuršių marių saloje Kiaulės nugaroje sulaukia ne tik palaikymo. Susirūpinimą dėl to Premjerui Andriui Kubiliui trečiadienį pareiškė klaipėdietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas. „Labai noriu tikėti, kad tokio svarbaus, bet itin grėsmingo terminalo statyba Kiaulės nugaros saloje „nepakiš didelės kiaulės“ Klaipėdos bei pamario krašto gyventojams ir unikaliai Kuršių nerijos gamtai“, – rašo Premjerui parlamentaras.

Pirmadienį „Lietuvos dujų“ akcininkai „Gazprom“ ir „E.On Ruhrgas“ išplatino viešą laišką, kuriame Vyriausybės planai pertvarkyti dujų sektorių vadinami dujų tinklų nacionalizavimu. Taip pat laiške užsimenama ir apie galimus dujų tiekimų sutrikimus.

Krikščionių partijos lyderį, ekspremjerą Gediminą Vagnorių džiugina tai, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas pagaliau viešai pripažino savo ir Vyriausybės vadovo neveiklumo pasekmes – Lietuva už privilegijuotos monopolijos tiekiamas dujas jau moka 1,5 karto brangiau nei Vakarų Europos valstybės; tie patys dujininkai smarkiai išpūtė ir centralizuoto šildymo kainas.

Dujų kainų skirtumas ties Lietuvos ir Vokietijos sienomis skiriasi maždaug trečdaliu, nors jas tiekia tas pats rusų „Gazprom", antradienį pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Reikia atkreipti dėmesį, kad mus dar skiria ženklus kelio skirtumas. Jei Lietuva dujas pirktų tokia pačia kaina, kaip ir vokiečiai, tai Elektrėnuose gaminama elektros energija atpigtų 8 ct/kWh", – teigė jis. Anot jo, tokiu atveju šilumos kaina Vilniuje sumažėtų 4 ct/kWh.

Ministerijos atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis balsui.lt šias gaires apibūdino kaip „techninį, teisinį, įstatyminį paketą, kuriame apibrėžiama kas prekiaus, kaip prekiaus“. „ Principai panašūs į šiemet pradėjusios veikti elektros biržos“, – priminė jis. Elektros birža Lietuvoje veikia nuo šių metų sausio. Dujų birža, anot K. Jauniškio, tikimasi, galėtų pradėti veikti kitais metais. „Sunku pasakyti, ar sausį, ar vasarį, bet kitų metų pradžioje tikimės“, – teigė jis.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį šalies teritorijoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 2,69 mlrd. litų, arba 4 procentais mažiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį. Tai lėmė vis dar lėtas investavimas į pastatų ir inžinerinių statinių statybą. Palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą sumažėjo 6 procentais, o jos sudarė didžiausią investicijų dalį (65 proc.

Premjeras paneigė planus įvesti abonementinį mokestį už elektrą, tačiau galimybės sumažinti dujų kainą vadina „labai menkomis“. „Negaliu tokių dalykų komentuoti, kadangi mes Vyriausybėje tokių dalykų nesvarstėme“, – Lietuvos radijui sakė Ministras Pirmininkas. „Aš tikrai nesiruošiu komentuoti, kai kas nors – vienas ar kitas energetikas – pakalba apie kokius nors naujus mokesčius. [Mokesčio nekomentuosiu], kol mes Vyriausybėje jo nesvarstėme“, – sakė A. Kubilius.

Į Balsas.lt redakciją kreipėsi susirūpinusi skaitytoja ir pranešė, kad sostinėje esančio verslo centro „Vertas“ liftuose gausu dujų. „Iš pradžių galvojau, kad kažkaip ne taip įkvėpiau, tačiau vėliau pajutau dujas, pradėjo graužti gerklę, bėgti ašaros. Šiame verslo centre – trys liftai ir iš visų jų išlipę žmonės jautėsi taip pat, kaip aš. Kas nutiko – neaišku“, – pasakojo moteris.

Nurodoma, kad naftos perdirbimo koncernas "TNK-BP" pernai akcininkams išmokėjo daugiau nei 148 mlrd. rublių dividendų, o tai yra 79,6 proc. daugiau nei 2008-aisiais. Pačia dosniausia akcininkams kompanija Rusijoje pagal pernai metų dividendų išmokas yra naftos perdirbimo koncernas "TNK-BP". Nurodoma, kad šis koncernas pernai akcininkams išmokėjo daugiau nei 148 mlrd. rublių dividendų, o tai yra 79,6 proc. daugiau nei 2008-aisiais.

Latvija su „Gazprom" pasiekė susitarimą, pagal kurį bus sumažinta  tiekiamų į šalį dujų  kaina. „Latvijos Gaze" atstovas  nepatikslino naujos dujų kainos. Jo teigimu toliau vyksta derybos. Atstovas mano, kad „Gazprom„ ir „Latvijas Gaze" susitarimas bus pasirašomas šių metų lapkričio pabaigoje. Tikimasi, kad nauja rusiškų dujų kainos apskaičiavimo metodika galios 3 metus. Latvija nuo šių metų pradžios bando peržiūrėti tiekiamo į šalį kuro kainas.

Automobilinės dujos, nors yra pigesnės už kitus degalus, vilioja vis mažiau vairuotojų. Šie senesnius automobilius su dujų įranga keičia į naujesnius, varomus dyzelinu. Nors šis yra brangesnis už dujas, dyzelino sunaudojama mažiau, rašo "Lietuvos rytas'. Per pirmąjį šių metų pusmetį automobilinių dujų parduota dešimtadaliu mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet vairuotojai įsipylė 58 tūkst. tonų dujų, pernai tuo pačiu metu – 65 tūkstančius.

Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie ženkliai daro įtaką Lietuvos ekonomikos efektyvumui bei gyventojų pragyvenimo lygiui – tai energetinių resursų kainos. Dujų, kurios naudojamos tiek pramonėje, tiek komunaliniame ūkyje aukštos kainos labai neigiamai veikia visą mūsų šalies ūkį. Paradoksas, tačiau Lietuva, būdama žymiai arčiau dujų tiekėjos Rusijos, už dujas moka daugiau negu tolimesnės Europos šalys. Politinė konjunktūra bei biznio sąlygos padarė savo ir iš žadėtų lengvatų neliko nieko.

Kaip praneša „NEWSru“, tai, kad naftos pakaks 25 m., o dujų 70 m., paskelbė Rusijos gamtos išteklių ir ekologijos ministras Jurijus Trutnevas. Kita vertus, jis teigė, kad tikslaus atsakymo, kuriam laikui užteks naftos ir dujų, negali būti, nes daug kas priklauso nuo rinkos kainos. Anot ministro, galimi du scenarijai. Pirmasis: jei sumažės gamtos išteklių kiekis, tai sumažėjusi pasiūla lems tų gamtos išteklių kainos padidėjimą.

Baltarusijos dujotiekių operatorius „Beltransgaz“ ir Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ liepos 1-ąją pasirašė papildomą dujų tranzito sutarties susitarimą. Kaip praneša Belarurus.by, vykdydamas Baltarusijos prezidento nurodymus, derybas su „Gazprom“ paskatino „Beltransgaz“, dėl ko išnyko būtinybė Rusijos dujų bendrovės atstovų delegacijai vykti į Baltarusiją. Vitebsk-region.gov.

Lenkija gali atsisakyti rusiškų dujų, jei šalyje bus rasta pakankamos skalūnų dujų atsargų. Apie tai pareiškė kandidatas į Lenkijos prezidentus Bronislawas Komorowskis. Tiesa, tam, kad būtų tiksliai įvertintos turimos atsargos, prireiks kelių metų. Pirmasis gręžinys turėtų būti parengtas jau po kelių mėnesių. Lenkijai kasmet reikia 14 mlrd. kubinių metrų dujų, o du trečdalius reikiamo kiekio lenkai iki šiol gauna būtent iš Rusijos.

Baltarusijos prezidentas įspėjo ribosiantis rusiškų dujų ir naftos tiekimą Europai, jei Maskva per dvi dienas neapmokės skolų už tranzitą. „Dar kartą įspėju vyriausybę: jei „Gazprom“ per artimiausias dienas pilnai neatsiskaitys už paslaugas, po to seks visų Rusijos energetinių žaliavų – dujų ir naftos –   tiekimo paslaugų sustabdymas“, – penktadienį teigė Aleksandras Lukašenka. „Turite galimybę susitarti. Bet tam turite dvi dienas“, – pridūrė jis.

Ginčai su Rusijos dujų tiekimo monopolininke „Gazprom“ ir keliamos kainos verčia Baltarusiją ieškoti alternatyvių gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Vienas galimų sprendimų – dujas gauti iš Lietuvoje planuojamo statyti suskystintų dujų terminalo, praneša Energetikos ministerija. Apie tai Baltarusijos energetikos ministras Aleksandras Ozerecas antradienį vykusiame susitikime pranešė Lietuvos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Baltarusija yra visiškai priklausoma nuo dujų tiekimo iš Rusijos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pradėjo „dujų karą“ prieš Minską. Be to, A. Lukašenka pridūrė, kad Baltarusija stabdo rusiškų dujų tranzitą į Europą tol, kol „Gazprom“ nesusimokės už naudojimasi Baltarusijos vamzdynais. „Tol, kol mums nebus sumokėta už paskutiniuosius 6 mėnesius, dujų tranzitas tęsiamas nebus“ - per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ antradienį dar labiau sumažino dujų tiekimą Baltarusijai. Jei vakar dujų tiekimas šiai šaliai buvo sumažintas 15 proc., tai antradienį Minskas jau nebegauna 30 proc. įprastinio dujų kiekio. Rusija reikalauja, kad Baltarusija susimokėtų 200 mln. dolerių siekiančią skolą už jau gautas rusiškas dujas.

Ankstų penktadienio rytą į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs ir apie gaisrą viename iš sostinės daugiabučių pranešęs taksi vairuotojas padėjo išvengti didelės nelaimės. Gaisro metu pradegus dujų skaitiklio tarpinei, name pasklido dujų kvapas. Buvo iškviesti dujų avarinės tarnybos darbuotojai. Gaisras likviduotas maždaug po pusvalandžio. Apie gaisrą pranešė pro šalį važiavęs UAB "Taksi 1" vairuotojas.

Baltarusija pažadėjo Rusijai susimokėti skolą už gautas dujas. Apie tai skelbia Rusijos valstybinio dujų monopolininko „Gazprom“ atstovas Valerijus Golubevas. Kada konkrečiai bus grąžinta skola, jis nepatikslino. „Jie žada sumokėti kiekvieną dieną. Ko jūs išgyvenate, jie paims ir sumokės“ - Sankt Peterburge vykstančio ekonominio forumo metu kalbėjo V. Golubevas. „Gazprom“ teigia, kad Baltarusijos kompanija „Beltransgaz“ jam yra skolinga 190 mln. dolerių.

Šią savaitę tris dienas vyko protesto piketai. Žmonės piktinasi, kad nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams brangs 15– 20 proc. O „Lietuvos dujų“ pelnas per pirmą šių metų ketvirtį šoktelėjo iki 71,6 mln. Lt ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip du kartus.

Siekiant sumažinti Kazokiškių sąvartyne išsiskiriančių dujų kiekį į aplinką, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre „VAATC" įrengta aktyvi dujų surinkimo sistema – šiandien išbandytas naujas dujų surinkimo sistemos deglas. Dujos, išsiurbiamos iš 11-os gręžinių, šiame degle bus deginamos. „Pritaikant šį metodą žymiai sumažės metano dujų išsiskyrimas į aplinką. Ir toliau ketiname tobulinti ir plėsti dujų surinkimo sistemą.