dronai

Lietuvoje plečiantis bepiločių orlaivių mokymo tinklui „Airtech“, Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė pasiūlymo tokį centrą įsteigti sostinėje, tuo metu su Kaunu vykdomos derybos. „Vilniui siūlyta įkurti „Airtech“ centrą sostinėje, bet jie atsisakė, su Kaunu pradėjome derėtis, derybos dar nebaigtos“, – BNS raštu perduotame komentare sakė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) vadovas Valdas Jankauskas.

Vis dažniau pasirodantys dronai virš Europos oro uostų, kalbos apie galimą planuojamą Rusijos invaziją į NATO šalis bei netikėtas Vokietijos buvusios kanclerės Angelos Merkel pasakytas kaltinimas Europos Sąjungos Rytinio flango šalims dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą yra tik keletas pastarosios savaitės įvykių. Bet tikrų naujų sutarimų dėl dronų sienos ar tolimesnių veiksmų tarp valstybių nėra.

Europos rytinės sienos apsauga, dronų atakos ir nesugebėjimas priimti sprendimo dėl įšaldyto Rusijos turto perdavimo Ukrainai kelia klausimą, ar esame pajėgūs apsisaugoti ir kaip ruošiamės tai daryti? Apie tai, kada Europa taps vieninga karo Ukrainoje ir Rusijos atžvilgiu, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala. Kopenhagoje susitikę Europos valstybių vadovai sprendė, kaip saugoti Europos Sąjungos rytinę sieną nuo Rusijos, bet nieko nenusprendė.

Rusijos Tiumenės mieste, kuris yra už 2 000 kilometrų nuo Ukrainos, buvo pranešta apie dronų ataką. Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“, rašo „Ukrainska Pravda“. „Trys dronai buvo aptikti ir neutralizuoti įmonės teritorijoje Tiumenės miesto Antipino mikrorajone“, – cituojamas Tiumenės srities vyriausybinis informacijos centras. Dronų ataka Rusijoje Rusijos valdžios institucijos teigia, kad informacija apie aptiktus dronus gauta pirmadienio vakarą.

Pastaruoju metu nežinomi dronai vis dažniau pasirodo virš svarbių Europos šalių objektų. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko atskleidžia, kas iš Rusijos gali būti atsakingas už šiuos incidentus, rašo „Kanal 24“. Anot jo, už dronų skrydžius virš Europos miestų gali būti atsakinga Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Jai vadovauja Sergejus Naryškinas. „Būtent jis buvo atsakingas už šešėlinio laivyno sabotažą Baltijos jūroje.

Vokietijoje pastebėjus dronų, Rusija atmetė kaltinimus, kas yra su tuo susijusi. „Europoje yra daug politikų, kurie linkę šiuo metu dėl visko kaltinti Rusiją. Jie tai visad daro nepagrįstai ir apibendrindami“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“. „Istorija su šiais dronais iš tiesų yra keista.

Vilnius – visos Lietuvos širdis ir vienas pagrindinių galimų taikinių, todėl sostinės gynybai nuo dronų ir kitų grėsmių turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Ekspertai pabrėžia, kad rožiniai akiniai nepadės – būtina ruoštis blogiausiems scenarijams. Ar Vilnius pasiruošęs? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Rugsėjo 10-ąją NATO patyrė didžiausią oro erdvės pažeidimą nuo pat Aljanso įkūrimo prieš daugiau nei 75 metus – į Lenkijos dangų įskrido 19 Rusijos dronų. Generalinis sekretorius Markas Rutte NATO atsaką pavadino „labai sėkminga reakcija“. Vis dėlto lenkų ir olandų naikintuvai numušė tik nedidelę dalį dronų. Rugsėjo 13-ąją Rumunija pranešė, kad ir į jos oro erdvę pateko Rusijos dronas.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Miuncheno oro uoste vėl buvo pastebėti dronai, todėl teko atidėti skrydžius. „Skrydžių pradžia spalio 4 d. buvo atidėta dėl pastebėtų dronų. Prieš atvykstant į oro uostą, prašome visų keleivių pasitikrinti skrydžių statusą savo avialinijų interneto svetainėse“, – paskelbė Miuncheno oro uostas. Vokietijos oro navigacijos tarnyba skrydžius sustabdė antrą naktį iš eilės po to, kai buvo pastebėti du dronai. Incidentą tiria policija.

Rusija įvairiais būdais kišasi į Europos saugumą – nuo propagandos ir kibernetinių atakų iki dronų grėsmės. Ekspertai įspėja, kad vienintelis būdas sustabdyti agresiją – ryžtinga parama Ukrainai. Ar dar ne per vėlu? Apie tai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

Donaldo Trumpo raginimai griežčiau reaguoti į Rusijos dronus kelia klausimą, ar NATO pasirengusi ryžtingai ginti savo oro erdvę. Pastarųjų savaičių incidentai Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje rodo, kad Europa dar nėra tinkamai pasiruošusi naujo tipo grėsmėms – ar metas imtis ryžtingesnių veiksmų? Apie Trumpo spaudimą Putinui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr.

Pastarosiomis savaitėmis provokacijų, kai rusų dronai vis dažniau pasirodo virš mūsų regiono, tik daugėja. Dar neseniai į Lenkiją įskrido net 19 rusų bepiločių, o šią savaitę drono nuolaužą Ventspilyje rado ir kaimynai latviai.

Prahos oro uoste penktadienio vakarą kilo sumaištis – dėl pranešimo apie galimai artėjančius dronus Čekijos policija pradėjo plataus masto saugumo operaciją. Pareigūnai bendradarbiauja su kariuomene, tačiau kol kas grėsmė nepatvirtinta, o oro uosto veikla tęsiasi įprastai. „Taikome plačias saugumo priemones, kuriose dalyvauja daugybė policijos pareigūnų iš įvairių padalinių, taip pat bendradarbiaujame su kariuomene. Priežastis – anoniminė ir nepatvirtinta grėsmė dėl artėjančių dronų.

Po to, kai Miuncheno oro uosto darbą sutrikdė pastebėti dronai, Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Herrmannas penktadienį pareiškė, kad policijai netrukus gali būti suteikti platesni įgaliojimai atremti šią grėsmę.  „Norime gerokai išplėsti Bavarijos policijos teisinius įgaliojimus, kad ji galėtų nedelsdama ir veiksmingai imtis veiksmų prieš dronus.

Europoje vis daugiau provokacijų iš Rusijos: sustabdytas laivas prie Lenkijos naftos platformos „Petrobaltic“ ir dujotiekio, Ukrainos dronų specialistai padeda saugoti dangų virš Danijos, netoli kurios krantų plaukioja „šešėlinis tanklaivis“. Tiesa, tanklaivis neutralizuotas, kai prancūzų pajėgos išsilaipino jo denyje ir sulaikė du aukšto rango įgulos narius. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastarosios provokacijos parodė, kad pažeidžiamos yra ir toli nuo fronto esančios šalys.

Vokietijoje virš Bundesvero bazės ir Miuncheno oro uosto pastebėti nežinomi dronai. Dėl incidento buvo sustabdyta oro uosto veikla. Spalio 2-osios vakarą Vokietijoje buvo pastebėti nežinomi dronai – ne tik Miunchene, bet ir virš aviacijos bazės Erdingo mieste, kur įsikūręs Bundesvero inovacijų centras. Apie tai pranešė „Bild“. Kaip pažymėjo leidinys, apie 19.30 val. nežinomi dronai buvo pastebėti Erdinge, kur bandomi naujos kartos bepiločiai orlaiviai. Vėliau, apie 20.30 val.

Po paslaptingų dronų pasirodymo virš Belgijos Europos Komisija perspėja – pavojuje visa Europos Sąjunga. Briuselis ragina kurti vadinamąją „dronų sieną“, kuri apsaugotų Aljanso oro erdvę, nes įsibrovimų daugėja ne tik prie rytinių, bet ir prie vakarinių ES sienų.

Ukraina dronais puolė Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Uralo pietuose, penktadienį patvirtino regiono gubernatorius po naujausio iš virtinės Kyjivo suduotų ilgojo nuotolio smūgių. „Priešų dronai mėgino pulti pramonės objektą regione“, – „Telegram“ kanale parašė Orenburgo gubernatorius Jevgenijus Solncevas. Jis pridūrė, kad niekas nenukentėjo, techniniai procesai įmonėje nebuvo sutrikdyti.

Ketvirtadienio naktį Belgijoje virš Elsenborno karinės bazės netoli Vokietijos sienos buvo pastebėta 15 dronų, remdamiesi belgų žiniasklaida skelbia „Politico“. Belgijos gynybos ministerija atlieka tyrimą. Šiuo metu nėra aišku, iš kur dronai atvyko ir kas juos valdė, tačiau pranešimuose teigiama, kad jie, nuskridę virš bazės, nuskrido į Vokietiją.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pasišaipė iš klausimo apie dronus, trikdančius Europą, skelbia „Kyiv Independent“. Jo ketvirtadienį Sočyje diskusijos metu buvo paklausta: „Kodėl į Daniją išsiuntėte tiek daug dronų?“. V. Putinas nusijuokė ir atsakė: „Daugiau to nedarysiu.“ Jis atmetė Rusijos dalyvavimą dronų operacijose ir palygino jų pastebėjimus su pranešimais apie NSO.

Dronai atakavo Bereznikų miestą Rusijos Permės krašte, skelbia „Moscow Times“. Čia yra viena didžiausių Rusijos chemijos pramonės įmonių – „Azot“ gamykla. „Azot“ gamykloje buvo trumpalaikis technologinio ciklo sustabdymas, dabar įmonė dirba įprastu režimu. Ekologinei situacijai grėsmės nėra, gyventojų saugumui niekas nekelia pavojaus“, – cituojamas regiono gubernatorius Dmitrijus Machoninas. Anot jo, incidento metu niekas nenukentėjo, vietoje dirba specialistai.

Miuncheno oro uostas Vokietijoje sustabdė skrydžius po to, kai buvo pastebėti keli dronai, penktadienį anksti ryte naujienų agentūrai AFP pranešė policijos atstovas. Oro uosto pareiškime teigiama, kad ketvirtadienio vakarą buvo atšaukta 17 skrydžių iš Miuncheno, dėl to nukentėjo beveik 3 tūkst. keleivių, o 15 turėjusių nusileisti skrydžių buvo nukreipti į kitus miestus, įskaitant Štutgartą, Niurnbergą, Vieną ir Frankfurtą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad NATO privalo būti pasirengusi numušti Rusijos dronus, pažeidžiančius Europos šalių oro erdvę. Pasak jo, Aljansas turi veikti ryžtingai ir nenuspėjamai, kad apsaugotų savo teritorinį vientisumą. NATO turi būti labiau nenuspėjama, gindamasi nuo tokių grėsmių kaip nežinomi dronai, pažeidžiantys Aljanso šalių narių oro erdvę. Tai pareiškė Prancūzijos prezidentas E. Macronas per Europos Sąjungos lyderių susitikimą Kopenhagoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos pradžios, kuri numatoma 2028 metais. „Manau, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki kitos daugiametės finansinės programos. Tada galbūt kitame plane bus pinigų, kurie būtų skirti antrajam dronų sienos etapui“, – Kopenhagoje žurnalistams komentavo G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog pirmoji vadinamosios dronų sienos sukūrimo stadija galėtų būti baigta iki 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos pradžios. „Bent jau pirmoji stadija galėtų būti užbaigta iki kitos daugiametės finansinės programos.

Lietuvai planuojant papildomai įsigyti dronų ir antidroninių sistemų už 400 mln. eurų, šiuo metu vykdoma rinkos analizė, kaip greit tiekėjai galėtų pristatyti reikalingą įrangą, sako krašto apsaugos viceministrė Loreta Maskaliovienė. „Dabartinis, paskutinis atnaujintas pagal aktualijas planas viršija 400 mln. eurų papildomų. Pradedant nuo radarų, detektorių, tada lygiai taip pat numušėjų ir droninių sistemų“, – žurnalistams Kazlų Rūdoje ketvirtadienį sakė viceministrė.

Krašto apsaugos ministerijai – sunkios dienos: valstybė gali nespėti laiku pasiruošti priimti vokiečių brigadą, STT pradėjo tyrimą dėl braziliškų orlaivių įsigijimo, o į rusų dronų pavojų kol kas, atrodo, rimto atsako nėra. Apie susiklosčiusią situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ diskutavo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa ir politologas Vladimiras Laučius.

Po to, kai Danijoje ne kartą buvo pastebėti dronai, Prancūzijos karinės pajėgos perėmė įtartiną laivą ir sulaikė du žmones, pranešė žiniasklaida. Sulaikyti laivo kapitonas ir pirmasis kapitono padėjėjas, trečiadienį pranešė transliuotojas „France Info“, remdamasis vietos prokuratūra. Įgula nepateikė laivo registracijos šalies įrodymų ir atsisakė vykdyti nurodymus, agentūrai dpa pranešė prokuratūra. Danijos televizijos kanalo TV 2 transliuotame vaizdo įraše matyti laive esantys kariai.

Ketvirtadienį Kyviškių aerodrome vyks Krašto apsaugos ministerijos (KAM) organizuojama kasmetinė „Dronų diena“, kurios Lietuvos gamintojai pristatys bepiločių orlaivių sistemas. Pasak ministerijos, tradiciškai „Dronų dienos“ renignys yra skirtas stiprinti Lietuvos bepiločių orlaivių kūrėjų ir naudotojų ekosistemą, taip pat aptarti bendradarbiavimo bei plėtros galimybes.

Lenkija pakėlė į orą net 6 naikintuvus F-16, kuriais ruošiamasi numušti du rusų žvalgybinius dronus, kurie netrukus gali įskristi į Lenkijos teritoriją iš Ukrainos, skelbia UNIAN, remiantis neįvardintais oro erdvės stebėjimo kanalais.  Antradienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino dėti daugiau pastangų siekiant geriau apsaugoti sąjungininkių oro erdvę po virtinės oro erdvės pažeidimų ir pastebėtų dronų.

NATO turi sustiprinti savo reakciją į Rusijos hibridinį karą, kuris yra „tik pradžia“ ir kurio tikslas – suskaldyti Europą. Tai pareiškė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen laikraščiui „Financial Times“. Ji mano, kad Vakarų gynybos aljansas turi „giliau“ aptarti, kaip reaguoti į priešiškus Maskvos veiksmus: nuo oro erdvės pažeidimų iki sabotažo. „Turime būti labai atviri dėl to, kad tai tikriausiai yra tik pradžia. Norime, kad visi europiečiai suprastų, iš kur pavojus ir kas vyksta.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės numušti Rusijos orlaivį, jei šis pažeistų Europos oro erdvę. „Vadovaudamasis strateginio neapibrėžtumo doktrina, galiu pasakyti, kad nieko neatmetu“, – Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė Prancūzijos prezidentas.

Praėjusią savaitę Vokietijoje buvo pastebėti dronai, šnipinėję ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant povandeninių laivų statyklą ir elektrinę, trečiadienį patvirtino naujienų agentūros „dpa“ šaltiniai. Šiuos incidentus trečiadienį šiaurinės Šlėzvigo-Holšteino žemės parlamente Kylije turėtų pakomentuoti šios žemės vidaus reikalų ministrė Sabine Sütterlin-Waack.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi suintensyvinti savo atsaką į Rusijos vykdomą hibridinį karą, paslaptingiems dronų skrydžiams Europoje pakursčius baimę dėl Rusijos keliamos grėsmės. Danų premjerė apie tai prakalbo prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą Kopenhagoje, kuriame lyderiai aptars Europos gynybos stiprinimą ir Ukrainos finansinę galią.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pareiškė, kad Europa turi aktyviau reaguoti į Rusijos vykdomą „hibridinį karą“ po to, kai neatpažintų bepiločių orlaivių skrydžiai ir daugybė oro erdvės pažeidimų sukėlė nerimą Europos Sąjungos narėms. „Tikiuosi, kad dabar visi pripažįsta, jog vyksta hibridinis karas, – sakė M. Frederiksen prieš ES vadovų susitikimą Kopenhagoje.

Prancūzijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl Atlante prie pakrantės inkarą išmetusio naftos tanklaivio „Boracay“, kuris, kaip įtariama, yra Rusijos slapto „šešėlinio laivyno“ dalis. Su Benino vėliava plaukiojantis laivas, pastatytas 2007 metais ir dar žinomas pavadinimu „Pushpa“, jau kelias dienas stovi išmetęs inkarą prie Sen Nazero miesto Vakarų Prancūzijoje.

Dronų sienos teks palaukti – kol kas dar nėra atsakymo, ar Europos Sąjunga šį projektą finansuos. Kariuomenė anksčiau skaičiavo, kad reikia bent pusės mlrd. eurų, kad būtų įsigytos priemonės, kurios padės apsisaugoti nuo rusiškų dronų. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė žada, kad nepaisant Briuselio sprendimo dėl pinigų, priemonės kariams vis tiek bus nupirktos. Tačiau pats kariuomenės vadas perspėja valdyti lūkesčius – pusė mlrd. eurų vis tiek nepadės uždengti viso pasienio.

Pastarosiomis savaitėmis vis dažnėja provokacijų, kai rusų dronai pasirodo virš mūsų regiono. Dar neseniai į Lenkiją įskrido net 19 rusų bepiločių, o praėjusią savaitę drono nuolaužą Ventspilyje aptiko ir kaimynai latviai. Dronai pastebimi ir virš Vakarų Europos valstybių oro uostų. Ekspertai tokias rusų provokacijas vadina prasidėjusiu hibridiniu karu.

Po to, kai į Lenkiją įskrido 19 rusiškų dronų, o Estijos oro erdvėje 12 minučių skraidė 3 Rusijos kariniai lėktuvai, atsivėrė NATO skylės – ar esame pasiruošę greitai reaguoti į provokacijas? Kuomet Lietuvos oro erdvėje pastebimas neatpažintas objektas, kyla NATO oro policijos naikintuvai. Jeigu atpažįsta, kad skraidantis objektas – priešiškos valstybės naikintuvas ar kitas lėktuvas, jį palydi. Visgi dažnai naikintuvai pakyla, nors objektai taip ir neatpažįstami.

Ukrainai ima trūkti modernių trumpojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketų, kurios yra gerokai brangesnės nei rusiški „Shahedai“. Ukraina spartina perėmimo dronų gamybą, kad galėtų pigiau ir veiksmingiau numušti Rusijos atakos dronus nei įprastos oro gynybos sistemos.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sukėlė audrą savo pareiškimu apie vengrų dronus, įskridusius į Ukrainos teritoriją. Į šiuos žodžius griežtai sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministerija, pabrėžusi, kad V. Orbanas vis dar „apnuodytas Rusijos propaganda“, rašo „Unian“. „Gera žinia ta, kad ministras pirmininkas Orbanas pripažino: tam tikri dronai iš Vengrijos pusės vis dėlto įskrido į Ukrainos oro erdvę.

Vėlų sekmadienio vakarą Norvegijos žiniasklaida pranešė, kad šalyje buvo nukreipti keli lėktuvų skrydžiai dėl, kaip įtariama, pastebėtų dronų. Lėktuvas, skridęs iš Oslo į Bardufoso oro uostą šiaurinėje Trumsės provincijoje, vėlai vakare buvo priverstas grįžti atgal, pranešė transliuotojas NRK, remdamasis aviakompanija „Norwegian“. Oro uostas buvo laikinai uždarytas.

NATO yra pasirengusi svarstyti griežtesnes įsitraukimo taisykles rytiniame flange, kad būtų lengviau numušti įsiveržusius Rusijos orlaivius, sakė vienas aukštas NATO pareigūnas.

Lietuva ir Baltijos šalys nuolat susiduria su informaciniu spaudimu, kuris kelia visuomenės nerimą, ypač dėl dezinformacijos ir galimų grėsmių. Kaip išlikti ramiems krizių įkarštyje? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Tai kaip gyvenasi jums per tas visas krizes? V. Vitkauskas: Intensyviai. Kiekvieną kartą kažkas vyksta.

Danija šią savaitę uždraus visus civilinių dronų skrydžius šalyje, kad užtikrintų saugumą per Kopenhagoje vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, sekmadienį pranešė Transporto ministerija. „Ateinančią savaitę Danija rengia ES lyderių susitikimą, kuriame ypatingą dėmesį skirsime saugumui. Todėl nuo pirmadienio iki penktadienio uždarysime Danijos oro erdvę visiems civilinių dronų skrydžiams“, – transporto ministras Thomasas Danielsenas teigė pareiškime.

Naktį į sekmadienį prie Danijos karinių bazių vėl pastebėti dronai. Tai vidudienį pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos. Daugiau informacijos kol kas nebuvo pateikta.  Danų policija, nepriklausomai nuo to, anksčiau naujienų agentūrai „Ritzau“ teigė, kad naktį gauti keli pranešimai apie dronus. Tačiau nė dėl vieno jų esą nebuvo uždaryta oro erdvė virš šalies pro uostų. Danijos sostinėje Kopenhagoje spalio 1 ir 2 dienomis vyks neformalus ES šalių lyderių susitikimas.

NATO, reaguodama į dronų incidentus Danijoje, paskelbė stiprinsianti savo buvimą Baltijos jūroje. Budrumas bus didinamas įvairiomis priemonėmis, pranešė Aljansas naujienų agentūrai „Reuters“. Tai anot duomenų, apims fregatą, skirtą oro gynybai, bei detaliau nenurodytas žvalgybos priemones. Taip bus sustiprinta misija „Baltic Sentry“, kuri buvo inicijuota sausį, siekiant apsaugoti  kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandeninius kabelius ir dujotiekius.

Penktadienį nenustatyti dronai buvo pastebėti virš didžiausios karinės bazės Danijoje, šeštadienį paskelbė policija. Tai dar vienas incidentas, kuriuos Danijos valdžia įvardija esant hibridine ataka. „Galiu patvirtinti, kad incidentas įvyko apie 20 val. 15 min. ir truko kelias valandas. Vienas ar du dronai buvo pastebėti prie ir virš aviacijos bazės“, – budintis pareigūnas Simonas Skelsjaeras sakė naujienų agentūrai AFP, turėdamas omenyje Karupo aviacijos bazę.

Pastarosiomis savaitėmis provokacijų, kai rusų dronai vis dažniau pasirodo virš mūsų regiono tik daugėja. Dar neseniai į Lenkiją įskriejo net 19 rusų bepiločių, šią savaitę drono nuolaužą Ventspilyje rado ir kaimynai latviai. Ekspertai tokias rusų provokacijas vadina prasidėjusiu hibridiniu karu ir kelia klausimą, ar esame pasiruošę galimai karo grėsmei.