dronai

Balionams į Lietuvą ir toliau skraidant, juos pažaboti nusprendę valdininkai parengė bendradarbiavimo susitarimą – dar kartą kvies įmones siūlyti būdus, kaip numušti kontrabandinius balionus. Pirmuoju etapu milijoną eurų išdalinusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija šį kartą biudžetą padidino iki 3 mln. eurų. Rankomis sukirtę valdininkai tikisi, kad jau netrukus valstybė turės įrenginį, kuris išspręs šią problemą.

Dronų incidentai Baltijos šalyse atskleidė ne tik saugumo spragas, bet ir komunikacijos problemas. Pasak eksperto, visuomenė turi teisę žinoti, kaip valstybė reaguoja į tokias grėsmes, o apie tai turėtų kalbėti atsakingų institucijų pareigūnai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys. Ką parodo nukritę dronai Baltijos šalyse? Dronai dabar krenta visose Baltijos šalyse.

Po pastarųjų įvykių su dronais Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse mūsų šalies kariuomenė ramina gyventojus, kad grėsmės lygis nepakito. Kariuomenės teigimu, šiuo metu Rusijos sausumos pajėgumai yra Ukrainoje, o Baltarusijos teritorijoje bei Rusijos Kaliningrado srityje fiksuojami įprastiniai Baltarusijos ir Rusijos kariniai vienetai ir veikla.

Pastarieji dronų incidentai, kai ukrainietiški bepiločiai orlaiviai sprogo Baltijos šalyse, rodo, kad tokio orlaivio avarijos pratybų scenarijus Jonavos „Achemos“ teritorijoje yra aktualus, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. „Pratybos nekuriamos per vieną dieną, jos yra pradėtos nuo metų pradžios.

Latvijos Rėzeknės savivaldybės Silmalos valsčiuje trečiadienį buvo rasta kol kas nežinomos kilmės drono nuolaužų, pranešė valstybinė policija. Vienas vietos gyventojas anksčiau trečiadienį paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad Silmalos valsčiuje galbūt rasta bepiločio orlaivio nuolaužų. Policija nedelsdama atvyko į vietą ir patvirtino, kad pranešimas buvo teisingas.

Ukrainos teisėsauga atskleidė didelio masto nusikalstamą schemą, kurios metu buvo pasisavinami ir parduodami bepiločiai orlaiviai, kariuomenei perduoti pagal valstybinį projektą „Armija dronov“ (Dronų armija). Apie tai pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, Valstybinis tyrimų biuras ir Nacionalinė policija. Tyrimo duomenimis, nusikalstamos grupės organizavimu įtariamas vieno Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinio vadas bei du civiliai bendrininkai.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nekomentuoja Ukrainos teiginių, jog Rusija tyčia nukreipė dronus į Baltijos šalis ir Suomiją siekdama sukelti įtampą. „Čia reikėtų klausti Ukrainos, o žvalgybos duomenų nekomentuosiu (...) nei mūsų, nei Ukrainos. Čia yra viešos interpretacijos, bet sakau, aš žvalgybos duomenų nekomentuosiu“, – BNS trečiadienį sakė ministras. Baltijos šalyse nukrito dronai Praėjusią savaitę Baltijos šalyse skraidė bei sprogo keli dronai.

Siekiant pagreitinti oro erdvės grėsmėms neutralizuoti skirtus sprendimus, trečiadienį ministerijos su Vilniaus savivaldybės, verslo ir saugumo tarnybų atstovais pasirašys tai numatantį susitarimą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad jos iniciatyva susitarimas bus pasirašytas su 10 institucijų.

Krūva Ukrainos dronų naktį įskrido į Estijos teritoriją, šalies valdžia žmones kėlė naktį iš miego ir pranešė jiems apie būtinybę slėptis ir saugotis. Nors, kaip pranešė estų kariškiai, į šalį įskrido „mažiau nei 10“ bepiločių ir mažiausiai vienas sprogo ore – tikslaus skaičiaus jie negalėjo įvardinti, realus pavojus niekam nekilo. Dronai buvo priartėję ir prie Latvijos sienos, žmonės ten taip pat sulaukė perspėjimo žinučių.

Ukrainos žvalgybos informacija rodo, kad Rusija sąmoningai nukreipia dronus Baltijos šalių ir Suomijos link, siekdama panaudoti tokius incidentus informacinėms provokacijoms, rašo „Ukrinform“. Apie tai Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Antradienį dronas rėžėsi į Belgorodo srities administracinį pastatą, skelbia rusų agentūra TASS. „Sužeistas administracinio ir ūkio skyriaus vadovas Viačeslavas Beskorovainis“, – praneša agentūra. Informaciją apie tai patvirtino srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.   Taip pat buvo apgadintas pastato fasadas ir langai. Informacija apie padarinius tikslinama. Rusija dėl atakos kaltina Ukrainą, tačiau ši kol kas oficialių komentarų nėra pateikusi.

Pirmadienio vakarą iš Rusijos pusės prie Latvijos oro erdvės priartėjusio orlaivio tipas kol kas nėra žinomas, antradienio rytą interviu TV3 sakė gynybos ministras Andris Sprūdas. Jis paaiškino, kad informacija apie praėjusią naktį vis dar renkama. Panašu, kad „aktyvus, intensyvus judėjimas vyko ir Estijos pusėje“, sakė ministras.

Estijoje paskelbus oro pavojų dėl dronų danguje turėjo apsisukti „Finnair“ lėktuvas, skelbia „Yle“. Lėktuvas skrido iš Helsinkio į Tartu ir apsisuko maždaug 30 minučių nuo pakilimo praėjus. Incidentas įvyko apie 00:40. Kaip rašo „Tartu Postimees“, lėktuvas apsisuko ir grįžo į Helsinkį. Tikėtina, kad lėktuvas apsisukti turėjo dėl oro pavojaus Estijoje. Portale „Flightradar24“ skrydį stebėjo daugiau nei 3 500 žmonių, ir tuo metu jis buvo trečias labiausiai stebimas skrydis pasaulyje.

Estijoje naktį iš pirmadienio į antradienį galėjo sprogti vienas dronas, skelbia „Tartu Postimees“. Antradienį Estijoje buvo paskelbtas oro pavojus, pranešta, kad keli dronai įskrido į šalies oro erdvę. Anot minėto leidinio, vienas iš dronų galėjo nukristi Tartu apskrityje, Kastre savivaldybėje. Dronas esą sprogo. Tai leidiniui pasakoja vietos gyventojai. Institucijos oficialiai kol kas nepatvirtino drono sprogimo fakto, kiek anksčiau antradienį ryte skelbta, kad dronų nereikėjo numušti.

Rusija naktį iš pirmadienio į antradienį skelbia sulaukusi dronų atakos. Kaip pranešama rusų agentūroje TASS, dronai atakavo Leningrado sritį. Vietos gubernatorius skelbia, kad buvo numuštos kelios dešimtys dronų. Agentūra naktį skelbė, kad ribojimus turėjo įvesti Maskvos Šeremetjevo, Domodedovo, Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostai. Kiekviename jų teko atidėti arba atšaukti bent po kelias dešimtis skrydžių. Ust-Lugos uoste dėl dronų smūgio padaryta tam tikra žala, apie ją neskelbiama.

Keli dronai antradienį įskrido į Estijos oro erdvę, skelbia ERR. Pavojus dėl artėjančio drono paskelbtas ir Latvijoje. „Per naktį Ukraina toliau atakavo Rusijos Baltijos jūros pakrantės teritorijas dronais, o keli iš jų, matyt, nukrypę nuo kurso, įskrido ir į Estijos oro erdvę“, – antradienio rytą rašoma ERR. Oro pavojus Estijoje Apie tai leidiniui patvirtino Estijos gynybos pajėgų pulkininkas Uku Arold. „Oro pavojaus signalas dabar jau atšauktas (6:15 val. – red. past.

Lietuva dar ketverius metus neturės pilnai veikiančios oro gynybos sistemos – krašto apsaugos ministras žada, kad ji bus įdiegta tik 2030-aisiais. Sistema leis aptikti į šalį skrendančius dronus. Tokį lėtą tempą kritikuoja tiek opozicija, tiek Ukrainoje kariavę savanoriai ir dronų specialistai.  Pasak Arūno Kumpio, dalis įrangos 2030-aisiais jau gali būti pasenusi, mat bepiločių orlaivių technologijos tobulėja žaibišku greičiu.

Suomijoje sudužus ukrainiečių dronams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su savo suomių kolega Alexanderiu Stubbu. „Žinoma, kad užsiminėme apie dronų incidentą, kuris neseniai įvyko Suomijos teritorijoje. Aleksas ir aš vienodai vertiname situaciją“, – rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose. Kyjivas esą suteiks visą reikalingą informaciją. Kartu Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Kyjivas atsiprašė už incidentą.

Ukraina pirmadienį pranešė atsiprašiusi Helsinkio po to, kai savaitgalį Pietų Suomijoje nukrito du ukrainiečių dronai. Kyjivo teigimu, dronus iš kurso greičiausiai išmušė Rusijos trukdžiai. Ukraina: Ukrainos dronai nebuvo nukreipti į Suomiją „Jokiomis aplinkybėmis jokie Ukrainos dronai nebuvo nukreipti į Suomiją. Labiausiai tikėtina priežastis – Rusijos elektroninės kovos sistemų trukdžiai.

Naktis iš sekmadienio į pirmadienį Rusijoje buvo triukšminga, skelbia „Kanal 24“. Samaros srityje buvo smogta svarbiam rusų objektui. Toljačio mieste apie 5:00 ėmė griaudėti sprogimai. Anot gyventojų, danguje buvo matyti blyksniai ir girdėjosi variklių dūzgimas. Neoficialiai pranešama, kad dronai atakavo chemijos gamyklą „KujbiševAzot“. Tai viena iš pirmaujančių Rusijos chemijos bendrovių, skelbia minėtas leidinys.

Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris savo žodžiais savaitgalį sukėlė audrą ir sulaukė Ukrainos pasipiktinimo, skelbia „Politico“. A. Peppergeris išsakė niekinančius komentarus apie Ukrainos dronų programą. Kovo 27 d. paskelbtame interviu žurnalui „The Atlantic“ A. Pappergeris sumenkino Ukrainos dronų sektorių ir pareiškė, kad jam trūksta tikrų technologinių proveržių.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad po to, kai sekmadienį šalyje buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai, karinės grėsmės nėra. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis šią žinią sekmadienį paskelbė socialiniame tinkle „X“. „Šį rytą į Suomijos teritoriją atklydo bepiločiai orlaiviai. Patvirtinta, kad vienas iš bepiločių yra ukrainietiškos kilmės. Noriu pabrėžti, kad Suomijai nekyla karinė grėsmė“, – parašė A. Stubbas.

Buvęs prekybininkas grūdais Robertas „Madjaras“ Brovdi, dabar vadovaujantis vienam efektyviausių Ukrainos bepiločių orlaivių padalinių, pakeitė modernaus karo taisykles. Naudodamas verslo analitikos programinę įrangą ir komercinius dronus, jis sukūrė sistemą, kuri atsakinga už trečdalį visų Rusijos kariuomenės nuostolių. Jo sukurta dronų ekosistema leidžia naikinti Rusijos karius greičiau, nei Kremlius spėja juos papildyti, pasiekiant stulbinantį nuostolių santykį.

Rusija siunčia Iranui dronų siuntą, įskaitant patobulintas dronų technologijos versijas, kurias Teheranas yra tiekęs Maskvai po jos invazijos į Ukrainą, šią savaitę naujienų agentūrai AP pranešė JAV ir Europos pareigūnai. Iranas jau daugiau nei mėnesį po JAV ir Izraelio atakos prieš šalį apšaudo dronais Izraelį, savo kaimynes Persijos įlankoje ir JAV bazes visuose Artimuosiuose Rytuose.

Lietuva dar ketverius metus bus pusaklė – tik 2030-aisiais krašto apsaugos ministras žada, kad turėsime pilnai veikiančią oro gynybos sistemą, kuri leis pastebėti į Lietuvą skrendančius dronus. Tokį lėtą tempą kritikuoja tiek opozicija, tiek ir Ukrainoje kariavę savanoriai, dronų specialistai. Pasak Ukrainoje kovojusio Arūno Kumpio, 2030-aisiais dalis įrangos jau gali būti pasenusi, mat technologijos dėl bepiločių orlaivių tobulėja žaibišku greičiu.

Tyrimai parodys, ar Baltijos šalyse šią savaitę nukritę dronai buvo ukrainietiški, tačiau Rusija dažnai pasitelkia panašius veiksmus provokacijoms, sako prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas. „Reikia atlikti standartinius tyrimo veiksmus, paimti fragmentus, dar kartą nustatyti, kas tai yra. Ir iš principo aišku, kad Ukraina smogia tolimojo nuotolio dronais, gali būti tam tikrų trajektorijų pokyčių.

Vokietija, pasak gynybos ministro Boriso Pistorijaus, svarsto pirkti australų gamybos kovinių dronų. Australijos Kvinslando valstijoje apžiūrėdamas „Ghost Bat“ vadinamus dronus, jis penktadienį sakė, kad jų gamintojas yra rimtas konkurentas rinkoje. Vokietija „kiek įmanoma greitai“ priims sprendimą dėl dronų pirkimo, pridūrė B. Pistorius. Bundesveras iki 2029 m. ketina įsigyti šimtus kovinių bepiločių ir renkasi iš įvairių Europos ir JAV gamintojų modelių.

Volgogrado srityje naktį dronai atakavo chemijos gamyklą „Apatit“ – fosforo ir sieros rūgščių gamintoją, taip pat vieną iš Rusijos lyderių pagal azoto, fosforo ir kalio trąšų gamybos apimtis. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Exilenova+“. Ataką prieš gamyklą patvirtino Volgogrado srities gubernatorius Georgijus Filimonovas savo „Telegram“ kanale.

Penktadienį Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad praėjusią dieną surengė raketų ir dronų antskrydžius, kurių taikiniu buvo objektai Izraelyje ir Persijos įlankoje esanti karinė infrastruktūra, kurią naudoja JAV pajėgos.

Varėnos rajone nukritus dronui ir viešumoje kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, premjerė Inga Ruginienė bei krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikino, kad pakankamą reikalingų sistemų kiekį veikiausiai pavyks turėti tik 2030 m. Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis akcentuoja, jog buvo kalbėta, kad Lietuva visas reikalingas detekcijos priemones turėtų turėti artimiausiu metu.  „Kodėl dronas nukrito nepastebėtas, daugiau mažiau aišku.

Baltijos šalyse pastarosiomis dienomis nukritus trims dronams, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje atsitiktinių dronų įskridimai gali kartotis, o kariuomenė taikos metu negali nuolat budėti pasienyje. „Reikia būti objektyviems. Mūsų sienos ilgis su Baltarusija siekia apie 700 kilometrų, su Rusija – 200 kilometrų.

Įkandin Lietuvos Ukrainos dronai šiąnakt sproginėjo ir pas kaimynus – Latvijoje ir Estijoje. Estijoje bepilotis sprogo pataikęs į elektrinės kaminą, ten gyventojams kariuomenė išsiuntė pranešimus slėptis ir saugotis pavojaus iš oro. Latvijoje vienas dronas krito ir sprogo užkliuvęs už medžio viršūnės keli šimtai metrų nuo kaimo sodybos, dar vienas trumpam įskrido ir išskrido iš šalies oro erdvės.

Dėl praėjusią naktį Latvijoje įvykusio drono incidento Ryga konsultuojasi su NATO sąjungininkais, pranešė gynybos ministras Andris Sprūdas. Dėl incidento darbo vizitą Ukrainoje nutraukęs ministras socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad dėl drono incidento Latvijoje nuolat palaiko ryšį su šalies aukščiausiais pareigūnais ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadu. A. Sprūdas taip pat bendrauja su Estijos ir Lietuvos vadovais, kurių teritorijose pastarosiomis dienomis taip pat nukrito dronai.

Lietuva nėra vienintelė valstybė, susidurianti su oro erdvę pažeidžiančiais dronais, sako buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Anot jo, kaltinti kariuomenės, esą ši nėra pajėgi apsaugoti šalies oro erdvę, nėra korektiška, kadangi net ir turint išvystytą stebėjimo bei gynybos sistemą negali būti užtikrintas, jog dangus bus saugus. „Tas kiauras dangus yra ne vien Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Visos (pafrontės – ELTA) valstybės turi tą pačią problemą, visos.

Per dvi paras Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje nukritus ukrainietiškiems dronams, Kyjive besilankantis krašto apsaugos ministras sako, kad šią situaciją aptars su Ukrainos gynybos ministru.  „Ukraina nėra kalta, kad Rusija sukėlė karą. Ukrainoje su ukrainiečių gynybos ministru aptarsiu, kaip ateityje būtų galima išvengti panašių incidentų ir minimalizuoti pasekmes", – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime cituojamas ministras.

Visose Baltijos šalyse per pastarąsias dvi paras nukritus dronams, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dėl to kaltas Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. „Viskas tik dėl Rusijos karo – agresorės Rusijos išprovokuotas karas mus atvedė iki šio taško, kai trijų Baltijos šalių teritorijose per 48 valandas nukrito dronai. Akivaizdu, kad oro gynyba yra iššūkis ne tik Lietuvoje, bet visame NATO“, – trečiadienį išplatintame komentare teigia R. Kaunas.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dalis dronams aptikti skirtų radarų jau atvyko į Lietuvą, tačiau užtrunka jų diegimas į gynybos sistemas, personalo apmokymas. „Dalis radarų jau šiandien yra Lietuvoje ir jie yra integruojami į sistemą, reikia suprasti, kad kai įsigyji sudėtingą įrangą, techniką, reikia pirmiausia išmokti su ja dirbti, tam numatomas laikas, yra pardavėjų ir partnerių pagalba“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė R. Kaunas.

Į Lietuvą įskridęs ir Lavyso ežere sprogęs dronas buvo paleistas ukrainiečių. Jis buvo skirtas atakuoti Rusijos Primorsko uostą šiaurėje. Ir nors laimingo atsitiktinumo dėka jis nepareikalavo aukų, bet šalies vadovai pripažįsta, kad dronų į Lietuvą gali atskristi ir daugiau. Bet ir toliau teks gyventi su viltimi, kad koks nors bepilotis nepataikys į žmonių namus. Tik 2030 metais žadama sukurti pilnai veikiančią radarų ir perėmėjų sistemą.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) paskelbė, kad Rusijos koviniuose dronuose aptiko Vakarų šalyse, įskaitant JAV, pagamintų komponentų, ir dirbtinio intelekto (DI) elementų. Tarnyba perspėjo, kad Rusija tobulina savo ginkluotę apeidama Maskvai taikomas sankcijas, pranešė „Kyiv Post“. Portale „War & Sanctions“ HUR paviešino interaktyvius, trimačius Rusijos dronų „Lancet“ ir „Scalpel“ modelius ir techninę apžvalgą, taip pat informaciją apie jų gamyboje dalyvaujančias įmones.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastarosiomis savaitėmis reikšmingai išplėtė bepiločių orlaivių veikimo spindulį – dabar smūgiai rengiami net 150 km atstumu nuo fronto linijos. Kaip praneša „The Telegraph“, remdamasis karo ekspertais, ši strategija siekia atkirsti Rusijos priešakinius dalinius nuo logistikos centrų, oro gynybos sistemų ir rezervų. Ukrainos kariškių teigimu, nuolatinė ir kruopščiai suplanuota kampanija dronų pasiekiamą zoną padidino tris kartus.

Sostinės moksleiviai rungiasi neįprastose varžybose: mokosi tiksliai greitai valdyti dronus bei juos programuoti. Jaunesniesiems tai – loginį mąstymą lavinantis žaidimas. O vyresni moksleiviai pasakoja turintys patriotiškų tikslų – ateityje būtų pasiruošę ginti šalį nuo priešo. Mokytojai pripažišta, kad susidomėjimas dronais didžiulis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Rusijos nacionalinės saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pripažįsta, kad Ukrainos atakos Rusijos gilumoje tampa vis didesne problema. Kovinių priemonių, pirmiausiai dronų, tobulėjimas ir jų panaudojimo metodai pasiekė tokį lygį, kad joks Rusijos regionas negali jaustis saugus, Jekaterinburge prie Uralo sakė buvęs gynybos ministras, kurį cituoja rusų naujienų agentūros.

Kontrabandiniai balionai savaitgalį sutrikdė Vilniaus oro uosto darbą, o premjerė pripažįsta, kad Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinė ataka tęsiasi. Lietuviškų įmonių vilkikai taip pat vis dar Minsko režimo žinioje, ir neaišku, ar A. Lukašenka jų nekonfiskuos. Premjerė viltis deda į JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinį, kuris dar šią savaitę keliaus pas A. Lukašenką derybų. Tuo metu Vyriausybė dovanų iš verslo gavo naujų dronų, kurie turėtų padėti kovoje su kontrabanda.

Įmonei „Philip Morris International“ perdavus kovai su kontrabanda skirtus dronus, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narys Mindaugas Lukas sako, jog bepiločiai orlaiviai padės efektyviau stebėti, kur nusileidžia nelegalias cigaretes gabenantys balionai.  „Šitas dronas yra stebėjimo dronas. Pagrindinė jo funkcija arba pagrindinis tokių dronų panaudojimas yra stebėti nusileidimo vietas ir stebėti atvykstančius pasiimti asmenis.

Maždaug prieš septynis mėnesius Ukrainos pareigūnai bandė JAV parduoti savo mūšio lauke patikrintą technologiją, skirtą Irano gamybos dronams naikinti. Jie net parengė „PowerPoint“ prezentaciją, kurioje rodė, kaip ši įranga galėtų apsaugoti Amerikos pajėgas ir jų sąjungininkus kare Viduriniuose Rytuose. Donaldo Trumpo administracija ukrainiečių pasiūlymą „pamiršo“, tačiau praėjusią savaitę, susidūrusi su didesniu nei tikėtasi Irano dronų smūgių skaičiumi, buvo priversta pakeisti savo poziciją.

Ukrainos karinių bepiločių orlaivių ekspertas teigia, kad kitas Rusijos „Shahed“ karo etapas bus susijęs su naujais ekstremaliais greičiais. Ukraina turi pakankamai perėmėjų dronų gamintojų, todėl dabar turi ruoštis kitam gynybos nuo Rusijos „Shahed“ dronų etapui, antradienį pareiškė žinomas dronų analitikas. Naujas technologinis mūšis bus orientuotas į greitį, „Telegram“ įraše teigė įtakingas Ukrainos dronų ekspertas Serhijus „Flash“ Beskrestnovas.

Drono operatorius, mechanikas–suvirintojas ir Raudonojo Kryžiaus Pasirengimo ekstremalioms situacijoms (PES) būrio savanoris Romualdas Ūsas jau trejus metus reaguoja į pagalbos šauksmą bet kuriuo paros metu. Jo rankose – ne tik moderni technika, bet ir paskutinė artimųjų viltis. Už kilnų ir nesavanaudišką darbą vilnietis Romualdas buvo įvertintas „Lietuvos garbės“ apdovanojimu.

Pentagonas ir bent viena Persijos įlankos valstybė veda derybas dėl ukrainietiškų dronų-perėmėjų įsigijimo apsaugai nuo Irano gamybos smogiamųjų bepiločių orlaivių, praneša leidinys „Financial Times“. Susidomėjimas šiomis sistemomis staigiai išaugo regione padažnėjus Irano dronų atakoms. Persijos įlankos šalys pastarosiomis dienomis naudojo brangias „Patriot“ sistemos raketas „Shahed“ dronų atakoms atremti, rašo FT. Tačiau tokios raketos kainuoja milijonus dolerių, o jų atsargos senka.

Po to, kai vasario 28-osios naktį Izraelis užpuolė Iraną, šio sostinėje Teherane buvo girdimi sprogimai. Prie atakos prisijungė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tai patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Šiuo metu vyrauja neramumai visuose Artimuose Rytuose, Iranui nusprendus plėsti savo atsakomuosius veiksmus. Apie šią situaciją daugiau informacijos pateikė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. K. Budrys ragino visus piliečius sekti viešai prieinamą informaciją.