draudimo bendrovės

Draudimo bendrovės savo klientų pinigus investuoja įvairiuose fonduose. Dar prieš Rusijos karą Ukrainoje, lietuvių pinigai buvo investuojami ir į rusiškus fondus. Dabar jiems taikomos sankcijos, todėl žmonės pinigų atgauti negali. Bendrovės tikina, kad niekuo padėti negali, todėl pataria laukti. O Lietuvos bankas įspėja, kad pinigų žmonės gali ir nebeatgauti. Tačiau gyventojai nepatenkinti. Nutraukę sutartis su draudimo bendrovėmis, jie nori atgauti pinigus dabar, o ne laukti.

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, siekdamas išsiaiškinti dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kai vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino to nesuvokdamas. „Teko patirti situaciją, kai, pats to nesuprasdamas, sukėliau eismo įvykį – palikus stovėjimo aikštelėje automobilį, pamiršau užtraukti rankinio stabdžio svirtį ir automobilis nuriedėjo, taip sukėlė žalą. Tačiau, grįžęs prie automobilio, sukeltos žalos nepastebėjau ir išvažiavau.

Su automobiliu patekus į avariją, draudimo bendrovės vairuotojams paprastai atlygina patiriamą žalą. Tačiau ne visi į eismo įvykį patekusio automobilio savininkai lieka patenkinti draudimo bendrovės siūlomomis išmokomis. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojas kartu su bendraminčiais pasidalijo savo istorija. Pasak vyriškio Tomo (vardas redakcijai žinomas – red. past.

Kiekvienas vairuotojas, norėdamas eksploatuoti savo automobilį kelyje, turi užtikrinti, kad transporto priemonė bus ne tik techniškai tvarkinga, tačiau taip pat ir apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės taiko skirtingus įmokų dydžius, kurie kiekvienais metais gali skirtis, mat kiekvienas draudikas nustato ir skirtingus kainų skaičiavimo algoritmus.

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 29 metų šiaulietis kaltinamas iš septynių draudimo bendrovių apgaule įgijęs per 14 tūkstančių eurų draudimo išmokų ir pasikėsinęs dar gauti per 2000 eurų. 2019 metų sausio pabaigoje į policiją kreipėsi bendrovė „Lietuvos draudimas“ dėl savo kliento, kuris nuo 2017 metų balandžio į minėtą įmonę kreipėsi net 9 kartų dėl draudimo išmokų, patirtų eismo įvykiuose.

Po Europą sukrėtusių džihadistų išpuolių kai kurios kelionių draudimo paslaugų bendrovės svarsto klientams pasiūlyti draudimą dėl žalos, susijusios su teroro aktais. Svarstoma, ar kurti naujas paslaugas, ar išplėsti esamus pasiūlymus. Šiuo metu draudimas nuo teroro išpuolių draudimo bendrovėje „If“ įeina į standartinį kelionių draudimą, tačiau iki šiol dėl su tuo susijusių išmokų klientai nesikreipė nė karto.

Toliau parlamente narstant nuo balandžio 1 d. įsigaliosiantį Administracinių nusižengimų kodeksą, politikai baksnoja pirštu į teisės akto landas, kurios leis nuo atsakomybės išsisukti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus. Vieną tokių spragų įžvelgęs Seimo narys Stasys Brundza tikina, jog baudų gali išvengti tūkstančiai kelių gaidelių.

Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA nuo šių metų liepos 1 d. iki dabar apmokėjo automobilio rinkos vertės žalas 189-iems vairuotojams, kurių transporto priemonės pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAK) pakeitimą buvo pripažintos nebetinkamos eksploatuoti. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai įstatymo pakeitimas dar negaliojo, atvejų registruota ketvirtadaliu mažiau.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT duomenimis, praėjusiais metais žiniasklaidos priemonėse daugiausiai kartų cituojamu įmonės vadovu tapo buvęs „Snoro“ generalinis direktorius Raimondas Baranauskas. Tarp aktyviausiai į komunikaciją investuojančių verslo sektorių dažniausiai žiniasklaidoje ir toliau figūruoja bankų nuomonės lyderiai.