draudimas

Gyventojai, išgąsdinti šiemet pavasarį užklupusio potvynio ir apsidraudę nuo šios stichijos, gali likti it musę kandę. Pasikartojus potvyniui, draudikai vietoj išmokos už patirtą žalą jiems ramiu veidu gali atkišti špygą.

Rugsėjį vagišiams pavyko pavogti du kartus daugiau automobilių nei vasaros laikotarpiu, o pirmąją spalio dekadą pavogta tiek, kiek per visą liepos mėnesį, praneša Lietuvos draudimas. Per rugsėjo mėnesį mašinvagių pavogti automobiliai „Lietuvos draudimui“ kainuos 577 tūkstančius litų. Vagystės nesiliauja ir įsibėgėjant spaliui. Per pirmąsias 10 spalio dienų jau pavogta 10 „Lietuvos draudimo“ klientų mašinų už 219 tūkst. Litų.

Ekonominio sunkmečio prispausti Lietuvos gyventojai, pristigę pinigų ar netekę pragyvenimo šaltinio, vis dažniau ryžtasi pasipelnyti iš šalies draudimo bendrovių, inscenizuodami savo apdrausto turto vagystes ir patys žalodamiesi. Pinigų panūdę, maisto kainų bei komunalinių mokesčių nustekenti gyventojai tampa vis išradingesni. Bendrovės „BTA draudimas" Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova irgi pastebi, kad nuo 2008 metų pranešimų apie sukčiavimus sparčiai daugėja.

Nuo rugsėjo pirmosios įsigaliojęs įstatymas, draudžiantis graikams dūmą traukti kavinėse, nepakeitė jų įpročių, rašo „travel.ru“. Tesalonikuose atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog net 40 proc. barų ir kavinių užsitraukti dūmą draudžiama nebuvo. Spalio 1-3-iąją dienomis miesto valdžia patikrino 48 įstaigas ir nustatė 20 pažeidimų. Visi rūkaliai bei kavinių savininkai buvo nubausti. Teigiama, jog tokios inspekcijos bus vykdomos ir ateityje.

Siūloma drausti ne tik parduoti energinius gėrimus, bet ir juos dalyti per reklamines akcijas, reklamuoti renginiuose, skirtose nepilnamečiams. Tokį pasiūlymą Maisto įstatymo pataisoms įregistravo Seimo narė Agnė Zuokienė.

Pirmoji prezidento Algirdo Brazausko žmona Julija Brazauskienė šeštadienio pavakare Vilniaus Antakalnio rajone sukėlė avariją. 81 metų moteris, per Šilo tiltą važiavusi iš Žirmūnų, Šilo ir Antakalnio gatvės sankryžoje atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį „Citroen“, rašo Delfi.lt. Pati J. Brazauskienė vairavo nenaują „Mazdą“ Avarijos metu žmonės nenukentėjo, tik buvo apgadinti automobiliai.

Pamirškite nusikaltimus madai. Iki šių dienų, moteris dėvinti kelnes Paryžiuje turi gauti policininko leidimą, rašo „news.com.au“. Dar 1799-aisiais priimtas įstatymas numato, jog moteris „norinti rengtis kaip vyras“ privalo gauti policijos leidimą. Iki šių dienų įstatymas nepanaikintas. Tiesa, dėl to kovota net du kartus.

Siekiant apsisaugoti nuo panašių situacijų, į kurias pateko bendrovės „Star1 Airlines“ klientai, siūloma drausti reguliariųjų skrydžių bilietus. „Mes tokį raštą jau išsiuntėme rugpjūčio mėnesį Europos Komisijai, prašydami išnagrinėti Lietuvos pasiūlymus, kaip turėtų būti labiau apsaugotos reguliariais reisais skraidančių keleivių teisės“, – į klausimą, ar inicijuos reguliariųjų maršrutų bilietų draudimą, pirmadienį žurnalistams sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Grupė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių inicijavo partijos tarybos nutarimą „Dėl žalingų iniciatyvų didinti alkoholio pasiūlą". Rezoliucijoje, kurią pirmieji pasirašė Česlovas Stankevičius, Arvydas Anušauskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Paulius Saudargas ir kiti iniciatyvos autoriai, raginamapasisakyti prieš siūlymus prailginti prekybos alkoholiu laiką nuo 22 iki 24 valandos, ar įteisinti naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja, jog pastaruoju metu vėl sulaukiama gyventojų pranešimų apie neva VMI siunčiamas SMS žinutes. Jose mokesčių mokėtojai raginami atvykti į VMI skyrių esą susigrąžinti sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Nurodomas ir kontaktinio asmens – VMI konsultanto telefonas pasiteirauti. Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepęs asmuo pasiūlo padėti susigrąžinti mokėjimus ir paprašo skambinančiojo nurodyti jo asmens duomenis.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, pasvėręs visus „už“ ir „prieš“, nutarė pažaboti naktinę prekybą alkoholiu Šiauliuose. Po to, kai liepos 28-osios naktį visą parą veikiančios girdyklos „Suopis“ pašonėje buvo mirtinai sumuštas jaunas medikas, Šiaulių miesto taryba uždraudė naktinę prekybą alkoholiu šiame taške ir dar 8 miesto girdyklose. Visą parą alkoholiu prekiaujančios 5 girdyklos, taip pat – ir „Suopis“, tokį tarybos sprendimą apskundė teismui.

Siekiant užtikrinti saugumą per ateinančiais metais Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą , Lietuvos pareigūnai ketina prašyti Latvijos ir Lenkijos kolegų pagalbos. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis žurnalistams ketvirtadienį sakė esąs įsitikinęs, jog tokio renginio metu policija be papildomo finansavimo neišsivers, o žaidžiant kaimyninių šalių komandoms, praverstų ir jų pareigūnų parama.

Autonominio baskų krašto valdžia pasiryžo padaryti tai, ko nepajėgia padaryti Ispanijos federalinė vyriausybė – uždrausti rūkymą viešose vietose, rašo „travel.ru“. Jei baskų parlamentas pritars įstatymo projektui, nuo 2011-ųjų sausio 1-sios rūkyti nebus galima visose viešosiose vietose. Įstatymo pažeidimas kainuos brangiai – nuo 3000 iki 600 000 eurų. Rūkyti leidusi institucija galės būti laikinai uždaryta.

Amerikietiško futbolo žvaigždės Troy'aus Polamalu grožis įvertintas daugiau nei garsiausių pasaulio manekenių. Vyras, pasižadėjęs reklamuoti šampūnus, sulaukė pasiūlymo apsidrausti savo šukuoseną 1 mln. JAV dolerių, rašo ananova.com. Sportininkas tikina, jog ilgos garbanos netrumpintos jau dešimtmetį. 29 metų žaidėjas prisipažįsta, jog ilgi plaukai sportuojant pakankamai trukdo, tačiau niekad nesiryžo jų pasitrumpinti.

Nuo rugsėjo pirmosios Graikijoje uždrausta rūkyti viešose uždarose vietose bei reklamuoti tabako produktus, rašo „turist.ru“. Visi pažeidę šį įstatymą turės sumokėti nuo 50 iki 200 eurų siekiančia baudą. Jau nuo 2009-ųjų birželio šioje „rūkalių rojumi“ vadintoje šalyje buvo uždrausta rūkyti mažuose baruose bei restoranuose, kurių plotas neviršija 70 metrų. Tačiau dabar draudžiama dūmą užsitraukti ir kino teatruose, stadionuose, viešajame transporte, mokyklose ir ligoninėse.

Šiauliuose yra bent devynios vietos, kur alkoholis visą parą pardavinėjamas pasinaudojus įstatymo spraga. Alkoholį Lietuvoje draudžiama pardavinėti nuo 22 iki 9 valandos, tačiau, koridoriuje pastačius kėdę ar staliuką, tai galima daryti visą parą. Vakar Šiaulių miesto Tarybos posėdyje buvo nutarta apriboti devynių tokių „kavinių“ darbo laiką. Mojuoja raštais „Šiauliai plius“ jau rašė, kaip mieste gudriai apeinamas prekybos alkoholiu įstatymas.

Populiarių Turkijos kurortų Bodrumo, Marmario ir Fethiye valdžia kavinėms ir barams po vidurnakčio uždraudė leisti triukšmingą muziką. Maža to, kavinėms įsakyta išmontuoti lauke stovinčias muzikos kolonėles.Taip, kaip žinia, jos siekia pritraukti daugiau lankytojų. Naujųjų nuostatų laikymąsi užtikrins policija. Sprendimo uždrausti diskotekas kritikai savo ruožtu teigia, jog naujoji tvarka iš regiono išguis vakarėlių mėgėjus, kurie sudaro nemažą dalį turistų.

Kiolno, Diuseldorfo ir Berlyno miestai svarsto galimybę uždrausti tarp turistų populiarius „alaus dviračius“. Šie dviračiai, pasak draudimo šalininkų, miesto gatvėmis juda pernelyg lėtai ir sukelia eismo spūstis. Maža to, šalia populiarių „alaus dviračių“ maršrutų gyvenantys žmonės ne vienerius metus skundžiasi tokios pramogos sukeliamu triukšmu.

Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus (Hamid Karzai) ketina nustatyti konkrečią datą, nuo kurios šalyje bus draudžiama dirbti vietos ir užsienio privačioms saugos firmoms, informuoja naujienų agentūra AP. Kaip teigia Afganistano prezidento atstovas, H. Karzajus privačioms saugos tarnyboms suteiks keturis mėnesius nutraukti savo veiklą.

Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ ir „PZU Lietuva“ kreipėsi į rugpjūčio 8 d. audros nusiaubtų vietovių seniūnijas ir pasiūlė nemokamai apdrausti ten dirbančius savanorius nuo nelaimingų atsitikimų. „Draudikų prioritetas – operatyviai įvertinti ir atlyginti audros nuostolius apsidraudusiems privačių namų gyventojams, verslo įmonėms. Todėl suprantame ir vietos bendruomenių norą kuo greičiau sutvarkyti viešąsias erdves“, - sakė Lietuvos draudikų asociacijos Tarybos pirmininkas Sigitas Žutautas.

Daudikai teigia, jog po nemenkų nuostolių pridariusių stichinių nelaimių turto draudimo įmokų nedidins. Tačiau finansų ekspertai sako, kad nors Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės yra finansiškai stiprios ir stabilios, o išmokų suma praėjusį savaitgalį gamtos stichijų padarytai žalai atlyginti nėra didelė, jeigu tokio stiprumo gamtos reiškiniai kartosis, kaip prognozuoja klimatologai, draudikai vis tik savo paslaugas turės branginti.

Po savaitgalį praūžusios audros draudimo bendroves užplūdo nuo jos nukentėję klientai. Pasak draudikų, tai daugiausiai žalos šiemet pridariusi stichija.  Nuo ankstyvo ryto pasipylusių skambučių skaičius itin sparčiai auga. „Jau per pirmąsias darbo valandas priėmėme rekordinį skambučių skaičių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Kauno rajono gyventojai, iš šių vietovių gauta 50 proc. visų pranešimų.

Nors prekyba alkoholiu nakties metu  jau kuris laikas yra draudžiama, tačiau apsukrūs verslininkai įstatymą nesunkiai apeina. Kadangi teisė pardavinėti alkoholį naktį buvo palikta viešojo maitinimo įstaigoms,  svaigiaisiais gėrimais prekiaujančių parduotuvių savininkais jas pervadino į barus ar kavines.  Pakeitus statusą bei pastačius porą stalelių, nors jais klientai ir nesinaudoja, naktinė prekyba alkoholiu vyksta kaip vykusi.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, 85 proc. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudžiamųjų įvykių registruojama be policijos – užpildant eismo įvykio deklaracijas. Pasak Ingos Piragytės, „PZU Lietuva“ Žalų departamento Klientų aptarnavimo centro vadovės, skambučių dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo vis mažėja, taip pat mažiau pateikiama klaidingai ar nepilnai užpildytų deklaracijų. „Žmonės dažniau sutrinka nestandartinėse situacijose.

Draudimo grupė RSA, kuriai Lietuvos priklauso šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, informuoja, kad Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse esą sparčiai plinta nusikaltimai, kurių metu tyčia sukeliamos avarijos. Vien D. Britanijoje, bendrovės teigimu, per pastarąjį dešimtmetį suskaičiuota daugiau nei 22 tūkstančiai įtartinų avarijų, kurių nuostolius buvo paprašyti padengti draudikai. Tuo pat metu draudikų atlikta sociologinė apklausa rodo, kad beveik pusė (41 proc.

Lietuvos transportininkus pastaruoju metu neramina privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) įkainių didėjimas, be to, kai kurios draudimo įmonės ėmė nebemokėti žalų. Negano to, padažnėjo nusiskundimų dėl „žaliosios kortos“ (vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas užsienyje – aut.

Draudikai skaičiuoja, kad ūkininkams už liūčių ir krušos padarytą žalą pasėliams gali būti išmokėta apie 10 mln. litų. Pasak žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi daugiau nei pusė pasėlius apdraudusiųjų ūkininkų. Vokietijos pasėlių draudimo bendrovės filialo Lietuvoje direktorius Algimantas Navickas sako, kad vertinant vasarojui padarytą žalą, jau dabar galima teigti, kad rudeniop klientams išmokės apie 10 mln. litų.

Populiariausios priemonės, kuriomis Lietuvos gyventojai yra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi yra nekilnojamas turtas – taip nurodė 39 proc. apklaustųjų, atitinkamai 18 proc. ir 16 proc. pasirinko santaupas ir gyvybės draudimą. Daugiau nei trečdalis – 38 proc. – gyventojų nėra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi nei viena iš pagrindinių priemonių (santaupomis, gyvybės draudimu, nekilnojamu turtu, investicijomis į akcijas ir vertybinius popierius, verslu ir pan.

Dar nespėjus įsibėgėti javapjūtei, daugiau nei pusė pasėlius apdraudusiųjų žemės ūkio subjektų jau kreipėsi į draudimo bendrovę dėl liūčių ar krušos padarytų nuostolių pasėliams atlyginimo. Preliminariais draudikų skaičiavimais, už minėtas žalas ūkininkams gali būti išmokėta apie 10 mln. litų, praneša Žemės ūkio ministerija. Dėl šalčių padarytų nuostolių pasėliams draudikai žemės ūkio subjektams gegužės mėnesį išmokėjo per 5,7 mln. litų draudimo išmokų.

Praėjusiais metais sparčiai susitraukusi Lietuvos draudimo rinka pamažu stabilizuojasi ir pradeda rodyti atsigavimo ženklus, rašoma Draudimo priežiūros komisijos parengtoje pirmojo metų pusmečio rinkos apžvalgoje. Per šešis pirmuosius metų mėnesius Lietuvos draudikai pasirašė įmokų už daugiau nei 769 mln. litų, t. y. 5 proc. mažiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį.

Įsibėgėjus vasaros atostogų karštinei, draudikai primena apie būtinybę išvykstant pasirūpinti turto saugumu ir atkreipia dėmesį, kad svarbu apsisaugoti ne tik nuo ilgapirščių,  bet ir nuo galimo savo bei kaimynų namų užpylimo.

Lietuvoje dauguma žmonių vis dar iš anksto nepasirūpina savo artimųjų ekonomine gerove, nors ir supranta, kad netikėta jų netektis stipriai finansiškai paliestų šeimos narius ir kitus artimus žmones. Tai atskleidė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų agentūra „Rait“. 39 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų netektis rimtai paveiktų artimųjų ekonominę gerovę, t. y., jiems reikėtų pinigų išgyventi tam tikrą laikotarpį. Beveik penktadalis – 19 proc.

Pirmą kartą draudimo praktikoje sukčiavimo byla, atkeliavusi iki aukščiausiosios instancijos, išspręsta ieškovo naudai, praneša draudimo bendrovė „BTA Draudimas“. „BTA Draudimas“ paskelbė išaiškinę sukčiavimo draudime atvejį. Byla net du metus keliavo iš teismo į teismą, o pasiekusi aukščiausiąją instanciją, vis dėlto buvo išspręsta ieškovo – draudimo bendrovės naudai.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ iki šių metų liepos vidurio, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistravo trigubai daugiau žalų turtui dėl žaibo įtrenkimo. Statistika atspindi, kad tai rekordinis tokio pobūdžio žalų skaičius per pastaruosius devynerius metus. „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, šiemet jau užregistruotos 37 žalos dėl žaibų įtrenkimų.

Jau antrą savaitę Lietuvą alinantys karščiai vakar užleido vietą smarkioms liūtims. Vilniaus mieste automobiliai tiesiog plaukiojo. Pasiteiravome Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos specialistų, kokios žalos keliams padarė kaitra ir smarkus lietus.

Ne gyvybės draudimo įmonės, siekdamos gerinti klientų atsiskaitymo kultūrą bei didesnį dėmesį skirti sąžiningiems klientams, tarpusavyje keisis duomenimis apie prisiimtų įsipareigojimų draudikams nevykdančius Lietuvos gyventojus ir įmones. Tai užtikrinti padės Lietuvos draudikų asociacijos sukurta Draudikų skolininkų administravimo informacinė sistema. „Draudimo bendrovės savo klientams siekia pasiūlyti kokybiškas, bet nebrangias paslaugas.

Lietuvos gyventojai savo gyvybę teoriškai vertina gana brangiai, tačiau realiai finansinei savo artimųjų apsaugai nelaimės atveju yra linkę skirti daug mažiau – parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Rait“. Beveik trečdalis apklaustų gyventojų – 31 proc. – savo gyvybę įvertino nuo 501 tūkst. iki milijono litų.

Draudimo bendrovė „If“ UAB „Savas laikas“ išmokėjo per 320 tūkst. litų žalos atlyginimą dėl įvykdytos žaibiškos vagystės iš šveicariškų laikrodžių parduotuvės „Ženeva“ Vilniuje. Kaip jau skelbta, žaibiška vagystė pačiame Vilniaus centre buvo įvykdyta šiemet birželio 14 d. Vagystės metu nusikaltėliai panaudojo statybinės tvoros fragmentą, kad uždengtų nusikaltimo vietą, ir išdaužę parduotuvės vitriną akimirksniu pagrobė brangius šveicariškus laikrodžius.

Draudimo kompanijų nuostoliai praradimai dėl stichinių nelaimių pirmąjį 2010-ųjų pusmetį pasiekė 22 mlrd. JAV dolerių, „The Financial Times“ cituoja portalas Lenta.ru. Daugumą nuostolių sukėlė žemės drebėjimai Haityje ir Čilėje. Šių metų duomenys viršija to paties 2008 metų periodo rezultatus, kai taip pat buvo užfiksuotas rekordas. Pirmąjį 2009-ųjų pusmetį praradimai buvo dvigubai mažesni – 11 mlrd. JAV dolerių.

Per antrą 2010 metų ketvirtį į Draudimo priežiūros komisiją draudimo paslaugų vartotojai, nepatenkinti draudikų sprendimais ar jų teikiamomis paslaugomis, kreipėsi 129 kartus. Tarp šių kreipimųsi buvo 25 skundai dėl draudikų veiksmų, kurie galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, ir 104 ginčo atvejai.

Draudimo kompanija Centraal Beheer Achmea savo paslaugas reklamuoja tikrai nuotaikingai, ir į potencialių klientų galimas nesėkmes žvelgia su šypsena. Iš tiesų norėtųsi, kad visi dalykai, nuo kurių turime draustis, keltų juoką. Tačiau juoką bent jau gali kelti reklamos.

Kinija 2,3 milijonams savo karių uždraudė „bloginti“, - praneša „BBC“. Naujosios taisyklės draudžia visiems Žmonių išsilaisvinimo kariuomenės nariams turėti asmenines interneto svetaines ar tinklaraščius. Taip neva siekiama išlaikyti armijos konfidencialumą. „Kariai negalės rašyti tinklaraščių, nepaisant to, ar jie tai darys kaip kariai, ar kaip privatūs asmenys“, - žiniasklaidai teigė vienas Žmonių išsilaisvinimo kariuomenės atstovas.

Pranešama, kad Ispanijoje musulmonėms viešoje vietoje bus draudžiama dėvėti visą kūną dengiančius apdarus. Tai dviejų balsų dauguma nusprendė Senatas. Kritikai tokį draudimą vadina nereikalingu, nes moterys su burka ar nikabu Ispanijos gatvėse yra greičiau retenybė.

Draudimo bendrovių ir vežėjų laukia nemenki pokyčiai – iki 2012 m. spalio 31 d. į Lietuvos teisę turi būti perkelti draudimo bendrovėms skirtos ES direktyvos „Mokumas II“ reikalavimai. Ši direktyva nurodo, kad draudimo įmokos dydis dar labiau priklausys nuo kliento rizikos. Susiejus įmonės kapitalą su prisiimta rizika, bus galima tiksliau apskaičiuoti draudimo įmoką. Ji priklausys nuo rizikos, kurią prisiims draudimo bendrovė – jei rizika maža, draudimas pigus, jei didelė – brangus.

Draudimo bendrovė „BTA Draudimas“ praneša, kad artėjant ilgajam Joninių savaitgaliui ženkliai padaugėjo gyventojų užklausų dėl trumpalaikio turto draudimo. „Ilgasis Joninių savaitgalis, kurio metu dauguma žmonių išvažiuoja į sodybas, kaimus, prie ežerų ar į pajūrį, kelia ne tik džiaugsmą, bet ir rūpestį.

Gegužės mėnesį draudikai pasirašė beveik 134 mln. litų įmokų, o draudėjams išmokėjo daugiau nei 80 mln. litų išmokų. Palyginti su balandžiu, įmokų suma sumažėjo 8 proc., o išmokų suma – 4 proc. Per mėnesį draudikų sudarytų sutarčių skaičius siekė 476 tūkst. arba 0,1 proc. mažiau nei balandį – skelbia Draudimo priežiūros komisija. Gegužė nebuvo palanki draudimo rinkai – gyvybės draudimo rinkos pasirašytos įmokos sumažėjo 8,5 proc. iki 40,6 mln. litų, ne gyvybės draudimo – 7,8 proc.

Nors dauguma lietuvių būsto ir turto draudimą laiko būtinu, 6 iš 10 šiuo draudimu neapsidraudusių lietuvių gerai nežino, nuo ko toks draudimas apsaugo, rodo socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktas tyrimas. Draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ užsakyto lietuvių požiūrio į būsto draudimą tyrimo rezultatai atskleidė, kad neapsidraudusiems trūksta žinių ne tik apie draudimo suteikiamą apsaugą bei sąlygas, bet ir apie kainas.

Artėjančių net dviejų – Joninių ir Mindaugo karūnavimo – ilgųjų savaitgalių su nerimu laukia draudikai. „Lietuvos draudimo“ Žalų centro specialistai jau ruošiasi beveik tradicija tapmančiam po kiekvieno ilgesnio savaitgalio žalų skaičiaus išaugimui. Ilgieji savaitgaliai būna paženklinti tiek vagysčių, tiek nelaimių keliuose gausa.

Šalies vairuotojai linkę neteisingai prisiimti kaltę, netikrina kito eismo dalyvio tapatybės ir klaidingai pildo deklaracijas, - šias ir kitas dažniausiai daromas klaidas įvardino draudimo bendrovė „If“ išanalizavusi 2008-2010 metų eismo įvykių duomenis.