Donaldas Trumpas

„Tesla“ nuo Kinijos priklausoma labiau, nei daug kas įsivaizduoja. Didėjant prekybos įtampai tarp JAV ir Kinijos, Elono Musko padėtis tampa vis trapesnė. Jei Pekinas nuspręstų smogti, pasekmės būtų pražūtingos. Prekybos karas, kurį pradėjo Donaldas Trumpas, pasiekė naują stadiją. Ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Tesla“ galėtų išvengti skaudžiausių smūgių, realybė yra kitokia.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarieji veiksmai ir pareiškimai rodo, kad jis galbūt siekia susitarimo, pagal kurį JAV, Kinija ir Rusija dominuotų savo įtakos sferose, rašo „New York Times“. Anot leidinio, dabar tam sąlygos itin palankios. Trumpas turi didesnių tikslų dėl Rusijos ir Kinijos? D. Trumpas neseniai pareiškė norįs normalizuoti prekybą su Rusija, taip sumažindamas spaudimą Maskvai baigti karą su Ukraina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu, siekdamas priversti Maskvą nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančią invaziją. „Jei Putinui nepatinka dvišalis susitikimas arba jei visi nori, kad tai būtų trišalis susitikimas, aš neprieštarauju. Esu pasirengęs bet kokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Berlyne susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė vokiečių vyriausybės atstovas spaudai. V. Zelenskio vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama „Vokietijos paramai Ukrainai ir pastangoms užtikrinti paliaubas“ su Rusija, kad būtų nutrauktas daugiau nei trejus metus trunkantis karas, pareiškime sakė atstovas spaudai Stefanas Kornelius.

JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas sureagavo į Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo naujausią pareiškimą, rašo „Ukrainska Pravda“. D. Medvedevas antradienį pagrasino Trečiuoju pasauliniu karu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praranda kantrybę dėl Rusijos režimo lyderio Vladimiro  Putino, tačiau nėra tikras, kaip turėtų elgtis toliau, rašo „Politico“. Įstatymų leidėjai mato galimybę taikyti daugiau sankcijų Rusijai, bet prezidentas yra neapsisprendęs. Putinas rizikuoja sugriauti tiltą tarp jo ir Trumpo D. Trumpas antradienį davė ženklą, kad jo kantrybė dėl V. Putino senka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Kanada po JAV planuojamu sukurti oro gynybos skydu – vadinamuoju „Auksiniu kupolu“ – galėtų atsidurti arba sumokėdama 61 mlrd. JAV dolerių, arba tapdama Jungtinių Valstijų dalimi.

Donaldo Trumpo dukterėčia pareiškė, kad buvo „sugniuždyta“ dėl savo dėdės pergalės 2016 m. JAV prezidento rinkimuose ir kad numatė, jog jo administracija bus „neapsakomai baisi“, rašo „The Independent“. Psichologė ir rašytoja Mary Trump dabartinį JAV prezidentą pavadino „apgailėtinu“, įspėdama, kad jis „niekada nepasikeitė“ nuo vyro, kurį ji pažinojo vaikystėje.

Seime svarstant Vyriausybės mokesčių paketą, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigia, kad ekonomikai didesnę įtaką turės ne šie pakeitimai, o Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo planuojami įvesti muitai.  „Daugiausia pelno ir gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai turės tą neigiamą įtaką ekonomikos augimui, bet turiu pasakyti, kad muitų tiesioginis efektas savo esme turėtų du kartus didesnę įtaką“, – antradienį LRT televizijai teigė L. Savickas.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau ignoruoja JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus siekti taikos. Tačiau Vašingtono vadovas vis dar gali priversti Kremlių pradėti realias derybas dėl karo pabaigos. Tai savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, rašo UNIAN. Jo teigimu, V. Putinas ciniškais išpuoliais Ukrainoje smogė D. Trumpo autoritetui.

Lietuva duoda Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą ir iš Lukašenkos režimo reikalaus 200 milijonų eurų už tai, kad šis suorganizavo migrantų krizę – kvietėsi žmonės iš Azijos ir Afrikos bei vertė juos veržtis per mūsų sieną į Europą. Ekspertai ir politikai sako, kad tikėtis greito teisingumo neverta, o ir net priteisus pinigus, Lietuva jų gali ir negauti, nes Tarptautinis Teisingumo Teismas neturi galios priversti vykdyti sprendimus.

Jungtinės Karalystės (JK) karalius Karolis III, antradienį sakydamas svarbią kalbą, kuri buvo skirta atidaryti Kanados parlamento sesiją ir kuri nuskambėjo nuolatinių JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti šią šalį akivaizdoje, akcentavo Kanados nepriklausomybę.

  Pentagone sutikdamas lenkų delegaciją, JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas šiltai kalbėjo apie Lenkiją, gyrė „tvirtus“ abiejų šalių santykius.  „Abi šalys demonstruoja taiką per stiprybę“, – sakė jis ir pridūrė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas perduoda savo pagarbą ir dėkingumą Lenkijos vadovybei ir jos žmonėms. P. Hegsethas pakartojo, kad Lenkija yra „pavyzdinga sąjungininkė“, kurios nereikia skatinti skirti gynybai 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

Ukraina jau pateikė Jungtinėms Valstijoms ugnies nutraukimo sąlygų sąrašą, o dabar Amerika laukia atitinkamo memorandumo iš Rusijos. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas „Fox News“ laidoje ir atskleidė, kur planuojamos trišalės prezidentų derybos. Pasak jo, kai tik JAV gaus tokį dokumentą iš Rusijos pusės, bus galima surengti Ukrainos ir Rusijos susitikimą dėl taikos derybų.

Ne vieną karą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt nėra pamišęs – jis tiesiog vadovaujasi kitokia logika, o jeigu jos ir toliau laikysis, priklausomai nuo karo Ukrainoje eigos V. Putino taikiniu gali tapti ir kitos Europos valstybės, įskaitant Baltijos šalis, sako prancūzų filosofas Michelis Eltchaninoffas.

JAV vyriausybė ketina nutraukti visas likusias finansines sutartis su Harvardu, antradienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas; tai būtų naujausias prezidento Donaldo Trumpo bandymas priversti šį prestižinį universitetą paklusti precedento neturinčiai priežiūrai. Administracija „šiandien išsiųs laišką federalinėms agentūroms, prašydama jų nustatyti visas sutartis su Harvardu ir ar jos gali būti nutrauktos arba nukreiptos kitur“, sakė minėtas pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Rusija okupuotoje Ukrainos dalyje stato elektros perdavimo linijas, nes, kaip manoma, nori prijungti Zaporižios atominę elektrinę prie savo energetinės sistemos. Apie tai rašo portalas „Meduza“, remdamasis „The New York Times“ (NYT) ir aplinkosauginės organizacijos „Greenpeace“ ataskaita. Apie elektros perdavimo linijų statybą liudija ataskaitoje paskelbtos palydovinės nuotraukos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, pagaliau suprato, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas laiko jį kvailiu, sako buvęs NATO greitojo reagavimo į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Apie tai jis rašė „The Telegraph“, rašo UNIAN.

JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai apie Vladimiro Putino „beprotybę“ buvo ignoruoti Rusijos valstybinės žiniasklaidos, tačiau sukėlė aštrią Kremliaus šalininkų reakciją internete.

JAV stiprina Europos šiaurinį frontą, skelbia „Wall Street Journal“. Anot leidinio, Pentagonas siekia padaryti NATO galingesnę ir atsigręžia į šiaurinę Europos dalį bei Baltijos valstybes. Auštant rytui vieną dieną keliolika JAV jūrų pėstininkų užėmė pozicijas lauke Švedijos Gotlando saloje ir paleido savo mobilią raketų sistemą.

Rumunijos kraštutinės dešinės politikas Calinas Georgescu paskelbė, kad traukiasi iš politikos, nes jo sąjungininkas nesugebėjo laimėti šį mėnesį vykusių prezidento rinkimų. Prokurorai taip pat ketina antradienį apklausti C. Georgescu, kadangi jis viename interviu citavo rumunų fašistinės ir antisemitinės organizacijos lyderį. Buvęs aukštas vyriausybės pareigūnas išgarsėjo praėjusių metų lapkritį, kai netikėtai laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą.

Prieš 11 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, JAV ir Vakarų šalys atsisakė imtis priemonių taikai užtikrinti, manydamos, kad tai gali eskaluoti konfliktą. Apie tai interviu radijo stočiai „Radio NV“ pasakojo buvęs NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas M. Breedlove’as. „Mes praradome daug galimybių dar pačioje pradžioje. Net prieš rusams įsiveržiant į Donbasą. Po Krymo mes matėme, ką daro Putinas“, – aiškino P. M. Breedlove’as.

Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažins Krymą Rusijos teritorija, jis rizikuoja sužlugdyti karo nusikaltimų bylas, sumenkinti teisę, rašo „Politico“. Tai būtų pavojingas signalas kitoms agresyvioms valstybėms. Balandžio mėnesį D. Trumpo administracija pateikė idėją teisiškai pripažinti Krymą Rusijos dalimi, kaip dalį susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Su nemenkais iššūkiais susidurianti Švedijoje įsikūrusi automobilių gamintoja „Volvo Cars“ nusprendė mažinti išlaidas ir panaikins apie 3 tūkst. darbo vietų. Praėjusį mėnesį „Volvo Cars“, kuri priklauso Kinijos grupei „Geely Holding“, paskelbė apie 18 mlrd. Švedijos kronų (16,6 mlrd. eurų) vertės veiksmų planą, pagal kurį pertvarkys verslą. Tokių pokyčių įmonė ėmėsi dėl didelių iššūkių, su kuriais susiduria pastaruoju metu.

Elono Musko bendrovės „Tesla“ gaminamų automobilių pardavimo apimtys Europos Sąjungoje balandį sumažėjo daugiau nei perpus, tuo tarpu elektromobilių gamintojams iš Kinijos tenkanti rinkos dalis ženkliai išaugo, antradienį pranešė žemyno gamybos asociacija. Nors elektromobilių pardavimo apimtys visose Europos Sąjungos šalyse išaugo 27 proc.

Geopolitinis stabilumas toliau silpsta, todėl daugelis europiečių baiminasi, kad gali kilti dar vienas pasaulinis konfliktas. Naujo „YouGov“ tyrimo duomenimis, 41–55 proc. respondentų Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje mano, kad per artimiausius 5–10 metų gali kilti dar vienas pasaulinis karas, rašoma „Euronews“. Maža to, didžioji dauguma europiečių mano, kad tokiame konflikte bus panaudotas ir branduolinis ginklas.

NATO vadovas Markas Rutte baiminasi, kad viršūnių susitikimą Hagoje sujauks JAV prezidentas Donaldas Trumpas arba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, NATO lyderis siekia išvengti dramos ir sutelkti dėmesį į naujus išlaidų tikslus, o ne nesutarimus dėl Ukrainos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją planuojant naują puolimą. Nėra ženklų, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir jo aplinka rengtųsi užbaigti karą ir rimtai svarstytų diplomatinį sprendimą, sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Priešingai, yra daug ženklų, kad jie rengia naujas puolamąsias operacijas“, – pažymėjo V. Zelenskis. Taip Rusijos vadovybė esą rodo savo panieką visiems tiems, kurie siekia taikos.

Šiaurės Korėja antradienį sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo planus kurti „Auksinio kupolo“ raketų skydą, pavadindama juos „labai pavojinga“ grėsme, galinčia baigtis branduoliniu karu kosmose, praneša valstybinė žiniasklaida.

Rusija vėl grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu, jei šie nubaus Maskvą už plataus masto karą prieš Ukrainą....

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui pavadinus Vladimirą Putiną „bepročiu“ dėl Rusijos įvykdytų pastarųjų atakų prieš Ukrainą, Lietuvos vadovas sako – toks Donaldo Trumpo pareiškimas yra stiprus ir adekvatus. „Tai yra stiprus pareiškimas, tai yra visiškai adekvatus pareiškimas, nes mums tai buvo aišku jau gerokai anksčiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad būsimas Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas bus reikšmingas Kremliaus ekonomikai. „(Vladimiras) Putinas prieš save nuteikia absoliučiai visą pasaulį ir tikrai nusipelno gerokai griežtesnių sankcijų, negu jos yra jam dabar taikomos.

Dvi naktis iš eilės Rusija masiškai dronais ir raketomis atakuoja Ukrainą. Tuo tarpu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ciniškai pareiškė, kad Maskva buvo „priversta“ pradėti vadinamąją „specialiąją operaciją“, o dabar Rusiją visi bando „daryti kaltą“, rašo UNIAN.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad tikisi šiandien arba rytoj paskelbti pranešimą dėl Gazos Ruože laikomų įkaitų, „Hamas“ pareiškus, kad sutiko su tarpininkų siūlomu planu dėl paliaubų.

Tarptautinė bendruomenė turi daryti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis pradėtų derybas dėl paliaubų Ukrainoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Suomijos ministras pirmininkas. Petteri Orpo, kurio šalis turi 1 340 km sieną su Rusija, sakė, kad „be jėgos Putinas nebandys rasti sprendimo.

Šiaurės šalys solidarizuojasi su Danija ir Grenlandija, JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant perimti šią autonominę Danijos teritoriją Arktyje, pirmadienį teigė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store. D. Trumpas ne kartą kalbėjo, kad Jungtinėms Valstijoms saugumo sumetimais reikia strategiškai svarbioje vietoje esančios, išteklių turtingos Grenlandijos ir atsisakė atmesti jėgos panaudojimo galimybę.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pranešė sulaikiusi kelis žmones, įskaitant paauglį, už tai, kad jie veikė kaip Maskvos „informatoriai“ ir padėjo Rusijai surengti smūgius į šalį. Asmenys buvo sulaikyti Rusijai jau tris dienas smogiant į Ukrainą, savaitgalį žuvo 13 žmonių. Maskva tęsia invaziją į Ukrainą jau daugiau nei trejus metus.  SBU pranešė atskleidusi penkių jaunų „agentų“, keliuose regionuose šnipinėjusių Rusijai, tinklą.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pirmadienį pranešė, kad sulaikė keletą žmonių, tarp jų ir paauglį, už tai, kad jie veikė kaip Maskvos informatoriai ir padėjo Rusijai planuoti smūgius šaliai. SBU teigė, kad atskleidė penkių jaunų agentų, šnipinėjusių Rusijai keliuose regionuose, tinklą. „Jauniausias iš jų yra 16 metų, o vyriausias – 23“, – nurodė SBU. Tiek Ukraina, tiek Rusija kaltina viena kitą verbuojant jaunimą, įskaitant nepilnamečius paauglius, vykdyti diversijos išpuolius.

Viceprezidentas JD Vance’as – ryškus Donaldo Trumpo administracijos veikėjas. Ir vienas kertinių užsienio politikos ideologų – jo įtaką prieš kurį laiką pavadinau „Vance‘izacija“. Savaitgalį matėme to simbolinę iliustraciją. Trumpas sveikino Vestpointo karo akademijos absolventus ir pasakė kalbą, tipišką jam – improvizuotą ir negausią politiniu turiniu. Tuo metu Vance‘as vyko į karinio jūrų laivyno akademiją – ir brėžė administracijos ideologines gaires.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad derybos prekybos klausimu tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų bus sėkmingos, Donaldui Trumpui sutikus atidėti 50 proc. muitų įvedimą blokui. „Diskusijos vystosi sėkmingai“, – sakė E. Macronas žurnalistams Hanojuje vizito Vietname metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį išreiškė viltį, kad JAV lyderio Donaldo Trumpo reiškiamas pasipiktinimas Maskva virs veiksmais po rusų savaitgalio smūgių Ukrainai. JAV prezidentas supranta, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam melavo, sakė E. Macronas vizito Vietname metu.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui sutikus atidėti 50 proc. muitų įvedimą Europos Sąjungai (ES) ir suteikti daugiau laiko deryboms, Europos Komisijos (EK) atstovė spaudai pranešė, kad ES prekybos vadovas pirmadienio popietę kalbėsis su kolega amerikiečiu. „Diskusijos bus tęsiamos jau šiandien po pietų, kai komisaras Šefčovičius susiskambins su prekybos sekretoriumi Lutnicku“, – sakė atstovė spaudai Paula Pinho.

Kremlius apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą „emocine perkrova“, rašo „Sky news“. Tokiais žodžiais Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sureagavo į D. Trumpo komentarus, kad Vladimiras Putinas yra išprotėjęs. D. Trumpas sekmadienį vakare griežtai sukritikavo V. Putiną, teigė, kad nežino, kas jam nutiko ir kodėl jis tęsia Ukrainos apšaudymą. D. Peskovas pridūrė, kad darbas dėl galimo taikos susitarimo su Ukraina tęsiasi.

Rusija naktį į Ukrainą paleido 355 dronus – tai didžiausia tokia ataka nuo nuo 2022 metų vasarį pradėtos plataus masto invazijos, pirmadienį pranešė Kyjivas. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 355 „Shahed“ tipo dronus, įskaitant dronus-jaukus, ir devynias sparnuotąsias raketas. Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad tai buvo didžiausia dronų ataka nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

Seimui pradėjus svarstyti antrosios pensijų pakopos reformą, fondų valdytojai ir verslo bendruomenė dar kartą ragina politikus sustoti ir nežlugdyti du dešimtmečius veikiančios sistemos, turinčios užtikrinti sotesnį gyvenimą senatvėje. Visgi valdantieji į tokius perspėjimus moja ranka ir ruošiasi kitąmet pradėti dalinti pinigus tiems, kas iš antrosios pakopos nuspręs pasitraukti.

Buvusi JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėja Rusijos klausimais Fiona Hill mano, kad Trečiasis pasaulinis karas yra arti, rašo „The Telegraph“. Vladimiras Putinas pristatydamas pasauliui pirmąją Rusijos hipersoninę raketą parodė, kaip ji rėžiasi į neįvardytą pusiasalį. Jis buvo nepaprastai panašus į Floridą. Tą 2018 m. kovo dieną šalia JAV prezidento D.Trumpo stovėjo F. Hill, tuometinė prezidento patarėja Rusijos reikalais. „Tai patraukė Trumpo dėmesį“, – sako ji.

Vatikanas siūlosi surengti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl karo pabaigos. Kaip rašo DW, remdamiesi savo šaltiniais, derybos gali įvykti per artimiausias savaites. Tačiau tam reikia, kad pritartų abi pusės. Taip pat skelbiama, kad derybose pats popiežius Leonas XIV nuolat nedalyvaus. Paskutinį kartą Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas lankėsi Vatikane 2019 m. birželio mėnesį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį naujausias Vašingtono ir Teherano derybas dėl Irano branduolinės programos pavadino „labai, labai geromis“. Kalbėdamas Moristauno oro uoste prieš lipdamas į „Air Force One“ lėktuvą D. Trumpas pasidžiaugė „tikra pažanga, rimta pažanga“ po Romoje surengto penktojo branduolinių derybų su Iranu raundo.

V. Putino reakcija į D. Trumpo „meduolį be botago“ rodo, kad amerikietis visiškai neteisingai „perskaitė“ rusą arba iki šiol nesuprato, kad V. Putinas nuolaidas laiko silpnumu, tikina vokiečių apžvalgininkas Julianas Röpke.