diagnostika

Širdies ir kraujagyslių ligos tūkstančiams žmonių sukelia komplikacijas ar net mirtį, tačiau užkirsti tam kelią galėtų reguliariai atliekami tyrimai. Sprendimo kaip tą padaryti ėmėsi ieškoti Lietuvos mokslininkai – ir jiems pavyko. Kauniečio dr. Gedimino Mikulėno iniciatyva buvo sukurti išmanūs marškinėliai, kurie suteikia galimybę medicinos personalui gauti informaciją apie pacientų širdies veiklą ir peržiūrėti jų elektrokardiografijos (EKG) duomenis ištisą parą.

Medikai ir mokslininkai skaičiuoja, kad alergiškų žmonių sparčiai daugėja ir greitu metu tokių bus kas antras. Tiesa, kam esate alergiškas nustatyti ne taip paprasta. Vieną pažangiausių alerginių susirgimų diagnostiką siūlo bendrovė „Imunodiagnostika“. Patyrę bendrovės specialistai bendradarbiavo su Vilniaus Universiteto mokslininkais ir pritaikė savo sukurtas inovatyvias technologijas vartotojams.

Viena pirmųjų akredituotų laboratorijų Lietuvoje – UAB „Diagnostikos laboratorija“ („Antėja laboratorija“), prisijungė prie nacionalinio COVID-19 testavimo laboratorijų tinklo ir pradėjo tirti koronaviruso mėginius, atkeliaujančius iš visoje Lietuvoje esančių patikros punktų.  „Didėjant koronaviruso tyrimų poreikiui „Antėja laboratorija“ pasiūlė savo laboratorijos resursus panaudoti koronaviruso tyrimams.

Pirmą kartą Lietuvoje sudarytas sergančių kepenų ligomis žemėlapis atskleidė, kad daugiausia sergančiųjų 1000 gyventojų yra didžiųjų miestų: Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse. Mažiausias sergančių kepenų ligomis 1000 gyventojų skaičius nustatytas Kauno raj., Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Sveikatos specialistai įspėja, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga – nebyli, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra.

Vos prieš kelias dienas pasaulį apskriejo žiauri žinia – Mumbajaus (Indijoje) klinikos darbuotojai buvo suimti po to, kai keistomis aplinkybėmis į magnetinio rezonanso tyrimo aparatą buvo įtrauktas ir žuvo giminaitę aplankyti atėjęs vyras. Mirė įsiurbtas į MRT aparatą 32 metų Rajeshas Maru, lankydamas savo vyresnio amžiaus giminaitę „Nair“ klinikoje Mumbajuje pateko į košmarišką ir, deja, jo mirtimi pasibaigusią situaciją.

Visą Lietuvą sukrėtė įvykis Alytaus apskrities ligoninėje. Kuomet gydytojams nepavyko laiku diagnozuoti miokardo infarkto, o vietoje to buvo perpjautas paciento pilvas, dėl įtartos skrandžio opos bei skrandžio plyšimo. Kol vieni smerkia gydytojus, kiti juos teisina, o treti dalijasi panašiomis išgyventomis istorijomis.

Labai dažnai, pats to nežinodamas, žmogus miega ar dirba geopatogeninėje zonoje. Organizmas jautriai reaguoja į šį bespalvį, bekvapį priešą – jo biologinis laukas silpsta. Kas yra tos erzinančios linijos po žeme, sutiko paaiškinti netradicinės medicinos specialistas, Reiki mokytojas Sigitas Povilaitis. Neigiamos zonos Pasak S.Povilaičio, senovėje žmogus labiau klausėsi žemės, jo ryšys su gamta buvo kur kas harmoningesnis.

Artėjant šaltajam metų laikui bei peršalimo ligų sezonui daugelis susirūpina sveikatos būkle, susimąsto apie sveikesnį gyvenimo būdą, mitybos bei fizinio aktyvumo didinimą. Tačiau dalis žmonių vis dar su pasididžiavimu kalba apie tai, kad pas medikus nesilanko ar net savo šeimos gydytojo nepažįsta. Sveikatos specialistai perspėja, kad toks požiūris trumparegiškas, o sparčiai plintantis savigydos virusas gali turėti labai rimtų pasekmių.

 „Įgytos žinios ir įgūdžiai leido drąsiai žengti į darbo rinką. Jau nuo pirmos darbo dienos galėjau pritaikyti studijų metu įgytas žinias ir jaustis komfortiškai savo darbo vietoje“ (Daiva Žitlinskytė, Vilniaus kolegijos biomedicininės diagnostikos studijų programos absolventė). Biomedicininiai tyrimai – tai biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais ir žmogaus sveikatos ypatumų pažinimo plėtojimas.