devalvacija

Vasario pradžioje Nacionalinis Kazachstano bankas paskelbė, jog nebepalaikys Kazachstano tengės kurso JAV dolerio atžvilgiu ties 155 lygiu. Vietinės valiutos likvidumas buvo santykinai žemas, ir vyravo tengės nuvertėjimo lūkesčiai. Nacionalinis bankas nusprendė, jog kurso palaikymas rinkos intervencijomis šaliai būtų nenaudingas, ir pasirinko staigaus devalvavimo žingsnį.

Daugelis šalių kovoja dėl stipriųjų, galingųjų ir kitokių pirmųjų titulų. Tačiau pasaulio valstybės vertinamos pagal daugybę kategorijų ir tikrai ne visose norima pirmauti. Listverse.com siūlo paskaityti apie 10 kategorijų, kuriose pirmą vietą užimančios valstybės ne tik tuo nesididžiuoja, bet ir siekia kuo greičiau pakeisti esamą situaciją... 10. Žmogžudysčių skaičius: Hondūras Niekur pasaulyje nėra didesnės tikimybės būti nužudytam nei Hondūre – čia iš asmens gyvybė atimama kas 75 minutes.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Vilniuje apsilankė lietuvių kilmės ekonomistas iš JAV Douglasas Casey, kuris tikina, kad Europos Sąjunga (ES) yra pasmerkta žlugti. Beveik prieš metus apie tai yra pareiškęs ir žinomas Lietuvos politikas, Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas, o Vyriausybės galva Andrius Kubilius, viešėdamas Kinijoje rugsėjo vidury, skaitė paskaitą Pekino universitete, kurios metu pastebėjo, kad Europa vystosi nuo vienos krizės iki kitos, ir iš kiekvienos krizės išeina sustiprėjusi.

Olimpinės žaidynės nukreipė dėmesį nuo euro zonos krizės. Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi obligacijų pirkimo planas, skirtas mažinti skolinimosi kainą, nepaisant neužbaigtumo, kuriam laikui nuramino rinkas. O nei vienai iš probleminių šalių neruošiant obligacijų aukciono, spaudimas mąžta, rašo BBC. Panašu, kad euro zonos krizė išėjo vasaros atostogų.

Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider". Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro...

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Pagal eksporto augimą šių metų pirmą ketvirtį ES rinkoje Lietuva pakilo į ketvirtą vietą. Vis dėlto per daug tuo džiaugtis neverta – po gilaus kritimo turėjome, kur kilti. Tačiau dabar Lietuvos ekonomikos lokomotyvu vadinamo eksporto augimas pradėjo lėtėti. Kol kas eksportas auga, bet jau kur kas lėčiau. Realybė kitokia negu prognozės Naujausi statistikos duomenys rodo, kad eksporto augimas pradėjo lėtėti. „Priežastys paprastos – neigiamos pasaulio ekonomikos tendencijos.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) analitikų nuomone, Baltarusijos vyriausybės antikrizinės priemonės gali apsunkinti ekonominę situaciją šalyje. Kaip pastebima banko medžiagoje, Baltarusija išgyvena sunkią mokėjimo balanso krizę, kurią sukėlė didelės tiesioginio kreditavimo apimtys, sparčiai augančios pensijos ir atlyginimai valstybės sektoriuje bei švelni monetarinė politika.