daržovės

Kelmės rajono gyventojas savo sodybą išpuošė neregėtu sumanymu. Moliūgai čia auginami šieno ritiniuose. Taip ir nereikalingas nušienauta žolė praverčia, ir moliūgų derlius stebina ir aplinką puošia. Mat šieno ritiniuose susodinto moliūgai žemyn šliaužia lyg vijokliai ir žydi ko ne iki šalnų. O be to, šis grožis ir daržininkystė nereikalauja jokios priežiūros - reikia tik pasėti ir laukti kol moliūgai užaugs. Šiene augančių moliūgų nereikia trešti, laistyti ir ravėti.

Po devyniais užraktais, pasirodo, jau reikia slėpti net ir česnakus. Biržuose ilgapirščiai nugvelbė net toną česnakų. O štai Miežiškių seniūnijos gyventoja neteko vištų ir kolekcinių pomidorų. Dešimtys kilogramų pomidorų nugvelbta tiesiai iš šiltnamio. Kaip pasakoja vasaros atostogas pas tėvus sodyboje leidžianti šeimininkų dukra, vagys į pomidorais apsodintą šiltnamį įsisuko nakčia. Ir matyt, nelabai rinkosi ką skinti – kekėmis draskė ne tik prinokusius, bet ir žalius pomidorus.

Dauguma šeimų kiekvieną dieną kovoja, kad jų vaikai suvalgytų pakankamai šviežių daržovių. Tačiau dabar, ačiū mokslui, yra įrodytas būdas, kaip galima vaikui paskatinti valgyti daržoves – ir jis yra paprastut paprasčiausiais. Naujas australų tyrimas atskleidė, kad vaiki be didelio vargo valgys daržoves, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip jos yra patiektos.

Nitratų sąvoka gąsdiną sveiko maisto mėgėjus. Mat nitratai organizme virsta į nitritus – kancerogenines medžiagas, skatinančias susirgimus vėžiu. Norėdami jų išvengti žmonės auginasi savo daržovės, stengiasi pirkti iš ūkininkų ir panašiai. Visgi organizacija ,,Sveikatai palankus“ išsiaiškino, jog nuo nitratų pabėgti ir ekologiški ūkiai nepadės. Šios medžiagos visiškai išvengti - neįmanoma.

Prie brangesnio šildymo netrukus prisidės ir kitų kainų augimas. Jau netruksu lietuviams žadama brangesnė mėsa bei daržovės. Mėsos perdirbėjai sako, kad dėl brangstančių žaliavų kai kurie mėsos produktai gali pabrangti net visu euru. Lyg to būtų maža, dėl laukiamo prastesnio derliaus branginti produkciją nori ir daržovių augintojai. Pensininkai sako dalies produktų neįperka jau dabar, o apie dar brangesnius bijo ir pagalvoti.

Naujoji vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo Europos Sąjungos šalių mokyklose programa bus parengta rugpjūčio 1 d. ir visoje Sąjungoje ją bus galima pradėti vykdyti nuo pirmosios 2017–2018 mokslo metų dienos, pirmadienį pranešė Europos Komisija.

Ne paslaptis, kad vaisia ir daržovės turi sudaryti mūsų mitybos didelę dalį, nes jie turi krūvą vitaminų. Visgi kai kurie turi ypač teigiamą poveikį odos, plaukų ir nagų būklei, ir juos būtina įtraukti į savo racioną, norint turėti švytinčią odą, stiprius nagus ir blizgančius plaukus. Daugumos vitaminų žmogaus organizmas negamina, todėl jie privalo būti gaunami iš išorės. Geriausia – iš daržovių bei vaisių, sudarančių įvairios ir subalansuotos mitybos pagrindą.

Pastarąsias savaites kai kuriuose Lietuvos regionuose praūžusios audros gali pabloginti grūdų ir daržovių kokybę, tačiau jeigu artimiausiu metu išsilaikys geri orai, derlius turėtų būti panašus, kaip ir pernai, sako žemdirbių atstovai. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas BNS sakė, kad lietingi orai blogina grūdų kokybę. „Kol kas kažkokių žymesnių nuostolių nėra padaryta.

Vasarą mūsų odą nualina saulės spinduliai, tad neretai susiduriame su problema, kai ji išsausėja, o to pasekmė – raukšlių susidarymas. Tačiau odos sveikatai ir grožiui įtakos turi ne tik išoriniai veiksniai, bet lygiai taip, ar net dar daugiau – mityba. Tad kaip vasarą atgaivinti odą ir užtikrinti jos grožį naminėmis priemonėmis, pasakoja kosmetologė. „Veiksnių, darančių įtaką odos sveikatai, yra daugybė, tačiau drąsiai galima teigti, kad sveikatos pagrindas – mityba.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Vienas iš ryškiausių vasaros akcentų mūsų lėkštėje – salotos. Šiuo metu jos išskirtinai kvapnios, kupinos vitaminų ir būtinos kiekvieno mitybos racione. Gydomosios mitybos specialistė ir homeopatė Deimantė Rapalytė pasakoja, kodėl reikalinga valgyti šiuos žalumynus ir dalinasi vasariškais salotų receptais. „Valgydami salotas mes gauname be galo daug ląstelienos, kuri labai naudinga mūsų virškinimo sistemai bei gali sumažinti blogojo cholesterolio lygį.

Kėdainių rajono ūkininkai pirmieji šalyje jau kasa šviežių bulvių derlių. Tiesa, kol kas pirkėjai lietuviškų bulvyčių rasti gali vos keliuose prekybos tinkluose. O ir kaina, kurios prašoma už šiųmetes bulves, kaip niekada didelė - pačios pirmosios lietuviškos bulvės parduodamos po beveik 1 eurą 40 ct. Kėdainių rajone po bulvienojų lauką zujanti ūkininko Rimanto Žebarausko žemės ūkio technika jau kasa ankstyvąsias bulves.

Ne veltui špinatai laikomi vienomis iš vertingiausių daržovių, kurias, deja, daugelis pamiršta įtraukti į savo mitybos racioną. Šis vitaminų bei mineralų šaltinis kiekvienam gali suteikti ne tik daugiau energijos, ištvermės, bet ir apsaugoti nuo vėžio. Tikėtina, jog sužinoję dar daugiau špinatų teigiamų savybių, skubėsite kuo greičiau juos įtraukti į savo valgiaraštį.

Vieną akimirką šviečia saulė, kitą jau sninga, trečią jau lyja. Šokinėjantys termometrų stulpeliai ir itin neįprasti orai jau paveikė lietuviškas daržoves, vaisius. Ūkininkai atvirauja, derlius tikrai bus mažesnis, o tai reiškia, kad ir kainos bus didesnės nei praeitais metais. Panašūs orai užklupo ir aplinkinių šalių ūkininkus, o tai atsilieps ir vartotojams: jei visų derlius mažesnis, prekybos tinklams nepavyks pigiau įsivežti daržovių ir vaisių.

Pernai Lietuvą sudrebinus kalafiorų skandalui, iki kosminių kainų išbrangusių daržovių pasekmės jaučiamos iki šiol. Dabar prekybos centruose daržovės kainuoja du-tris kartus mažiau nei lygiai prieš metus. Dabar situacija visiškai  priešinga, dabar tik turgaus prekeiviai dar mėgina išlaikyti aukštesnes kainas tikindami, kad kitaip bankrutuos. Štai – pernai tokiu metu kalafiorai Lietuvos prekybos centruose kainavo 3 su puse euro.

Šiandien parduotuvių asortimentas gausus visais metų laikais, todėl sezonų kaitos beveik nejaučiame. Vis dėlto, sezoninių maisto produktų privalumus išnaudoti verta. Ne veltui tradicinė lietuvių virtuvė taip pat buvo sezoninė – nors kokybiški, tinkamai paruošti vaisiai ir daržovės visus metus yra naudingi sveikatai, švieži produktai turi savų privalumų, pastebi gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Vilnietė Irena jau šeštą pavasarį kiekvieną vakarą ir rytą džiaugiasi pomidorų draugija. Jiems skirta miegamojo palangė. Iš varganos pensijos gyvenanti moteris taip myli augalus, kad net ir įsigijo specialią įrangą. Moteris tiki, kad violetinė šviesa gelbsti ir nuo šviesos trūkumo, ir kitų dalykų. Pomidorams draugiją palaiko krapai, o visus juos saugo, kaip juokauja vilnietė – pelargonija. Gėlė, kurios kvapas atbaido visus kenkėjus. O štai balkone, kaip akį džiugina ir daugiau augalų.

Praeitais metais ne vieną gyventoją piktinusios daržovių kainos, sukėlusios net „kalafiorų skandalą“, šiais metais turėtų pradžiuginti. Jos pigesnės net keliasdešimčia procentų. Tuo tarpu pieno produktai brangsta. Ar ir toliau laikysis tokios tendencijos? Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus.

Jau antrą savaitę šalies vaikų darželiai ir kitos ikimokyklinio ugdymo skyrius turinčios įstaigos varžosi dėl galimybės laimėti nuosavus šiltnamius savo mažiesiems auklėtiniams. Prekybos tinklo IKI kovo mėnesį paskelbtame socialinės atsakomybės projekto „Sodinčius“ konkurse dalyvauja 457 ikimokyklinio ugdymo įstaigų arba apie 67 proc. visų vaikų darželių Lietuvoje.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

Pastaraisiais mėnesiais itin daug buvo girdima apie visoje Europoje brangstančias daržoves. Žinoma, šie veiksniai neaplenkė ir Lietuvos. Visgi paskutinė statistika rodo, kad ne viskas Lietuvoje brango. Yra tokių rūšių, kurios keliasdešimt procentų kainuoja mažiau nei pernai. Štai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sudaromos kainų statistikos, matyti, kad labiausiai (apie 50 proc.) pigo svogūnai, ne ką mažiau ir baltagūžiai kopūstai. Pigo ir bulvės, ir morkos.

Dėl prastų orų Ispanijoje kai kuriose Europos šalyse stingant daržovių ir prekybos centrams pradėjus riboti jų prekybą, brangsta ir į Lietuvą importuojamos daržovės. Jas importuojančios bendrovės atstovė sako, kad brangsta pomidorai, salotos, agurkai, cukinijos, baklažanai ir saldžiosios paprikos, o aisbergo salotų įmonė nebeimportuoja. „Pastaruoju metu orai Ispanijoje buvo labai prasti. Dabar jie šiek tiek pagerėjo, bet naktys išlieka šaltos.

Prekybininkai trina rankas – mados gyventi sveikuoliškai paakinti lietuviai ėmė daug daugiau pirkti vaisių ir daržovių. Žmonės renkasi daugiau egzotiškesnių vaisių, daržoves taip pat perka kuo įvairesnes. Tačiau mitybos specialistai sako, kad nei vienų, nei kitų padauginti nereikėtų. Vaisiai ir daržovės neatstos kituose produktuose esančių medžiagų. Tad viską reikia valgyti saikingai.

Apsilankę prekybos centre galime pastebėti, kad daugelis vaisų ar daržovių turi tam tikrus lipdukus. Mat ir lipdukai būna skirtingi – kitokie skaičiai arba raidės. Pasirodo, jog pastarieji visgi turi svarbią reikšmę. Brightside.me paaiškina, ką iš tiesų lipdukai reiškia ir kodėl geriau ieškoti vaisių ar daržovių su jais.

Lietuvoje šaltasis sezonas, kai nėra šviežių vaisių ir daržovių, pakankamai ilgas, tačiau prekybininkų pardavimų statistika liudija, kad gyventojai nedvejodami apsirūpina reikiamais vaisių ir daržovių kiekiais. Tiesa, šaltuoju periodu į daržovių skyrius užsukančių pirkėjų poreikiai visai kitokie nei vasarą. Sveikos gyvensenos specialistai tą aiškina žmogaus organizmui reikalingu mitybos raciono sezoniškumu.

 Aukšta temperatūra, kosulys, siaubinga savijauta... Tai tik keli simptomai iš didelės negalavimų puokštės, kurią ruduo ir žiema įteikia dažnam iš mūsų (kartais – ir po kelis kartus). Visa laimė, kad yra natūralių priemonių, kurios efektyviai padeda užkirsti jiems kelią, o apsirgus – greičiau atsistoti ant kojų. Žemiau pateikti geros savijautos receptai aktualiausi šaltuoju metų laiku, tačiau pravers ir jam pasibaigus. Čiobreliai nuo kosulio.

Periodas nuo spalio iki balandžio mėnesio mūsų organizmui yra išties nelengvas: šaltukas ir vėjas sausina odą, ji šerpetoja, saulės beveik nematyti, jaučiamės vangūs ir mieguisti, ilgi pasivaikščiojimai baigiasi – mes stengiamės, kad kelionės truktų kuo trumpiau. Svarbiausia tai, kad nuo stalų beveik visiškai išnyksta vaisiai ir daržovės – tai reiškia, kad mums pradeda trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Kasdien daržovių ir vaisių valgo beveik 59 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 14 metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendaciją kasdien suvalgyti bent penkis vaisius ir daržoves (arba 400 gramų neskaičiuojant bulvių ir kitų krakmolingų augalų) įgyvendina tik maždaug kas septintas lietuvis.

Sveikatos specialistai tvirtina, kad norint užtikrinti sveiką mažylių augimą, teisingi mitybos įpročiai yra ypatingai svarbūs. Rūpintis jais būtina pradėti nuo pat pirmųjų kūdikiams duodamų maisto tyrelių šaukštelių. Gydytojai pastebi, kad teisingų mitybos įpročių stokojantys vaikai iki 5 metų jau gali turėti virškinimo, žarnyno veiklos ir svorio problemų. Deja, vis dažniau gydytojai pastebi, kad vaikai ne tik nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių, tačiau jų net neatpažįsta.

Salininkietė daržovių augintoja Ania savo šeimą aprūpina marinuotais agurkėliais, raugintais burokėliais, kopūstais. Pastarieji – moters mėgiamiausi iš visų konservuotų gaminių. Ir ne tik šeimą įvairiomis konservuotomis gėrybėmis moteris lepina. Įsibėgėjo ir prekyba daržovėmis, paruoštomis žiemai. Čia ir agurkėliai, krienai, ir daržovių mišinys sriubai. Vienas nuolatinių moters pirkėjų – aštuoniasdešimtmetis Bronius.

Nors stebuklingo grožio eliksyro niekas dar neišrado, savo išvaizdą galime puoselėti atkreipiant dėmesį į tai, ką valgome. Dažnai net nesusimąstome, kokį poveikį odos, plaukų, nagų būklei daro mūsų pasirenkamas maistas, tad augalinės mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė skaitytojams atskleidžia, ką būtina valgyti, norint ilgam išlaikyti grožį bei jaunystę.

Atkeliavus rudeniui, daugelis liūdi dėl trumpos, greitai prabėgusios vasaros, dėl to, kad stalo nebepuoš šviežios ryškios daržovės, spalvingos uogos ir vėl teks pasinerti į niūresnį metų laiką. Vis dėlto, neskubėkite nusiminti. Ruduo taip pat ypatingai spalvingas ir turtingas gėrybėmis, kurios pasižymi ne tik skoniu, bet ir išskirtine nauda. Apie tai, kodėl šis metų laikas yra pats dosniausias, mums pasakoja mitybos specialistė–konsultantė Indrė Trusovė.

Socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojai suskubo dalytis šokiruojančia vaizdo medžiaga. Nors įvykis užfiksuotas Lenkijoje, prekybos centro valytojos elgesys sukrėtė ir lietuvius. Vaizdo įraše matoma, kaip šalia daržovių skyriaus dirbanti valytoja sušluoja nukritusias šparagines pupeles ir sumeta atgal į lentynas. Darbuotojos elgesys nustebino tiek vietinius, tiek šiuo vaizdo įrašu besidalinančius lietuvius. „Panašų įvykį mačiau ir pas mus prekybos centre“, - skelbė vienas vartotojas.

Paryžiečiai vėl demonstruoja pasauliui, kad viskas įmanoma. Vis pilnėjančiame mieste jie rado puikų būdą, kaip užsiauginti savo daržovių, vaisių ir gėlių. Paryžiaus simbolis – Eifelio bokštas – pomidorų ar agurkų fone. Nauja fotografijų mada? Ne, tai naujas paryžiečių bandymas užsiimti daržininkyste mieste ant pastatų stogų. Du visame pasaulyje žinomi prekybos centrai „Le Bon Marche“ ir „ La Grande Epicerie“ meilės mieste ėmėsi rimtos politikos šiuo klausimu.

Artėjantis ruduo džiugina ne tik besikeičiančia gamta, bet ir gausiomis gėrybėmis. Gamtos džiaugsmai konkuruoja su prekybos centruose randamais produktais, tad ekspertė Vaida Kurpienė nusprendė padėti išsirinkti pačius naudingiausius vaisius ir daržoves. Sveikos gyvensenos ekspertė teigia, kad tiek suaugusiems, tiek vaikams būtina įvairovė. Būtent todėl reikia vartoti kuo daugiau skirtingų žalumynų, tačiau jų vertingąsias savybes nulemia apdorojimas.

Tinkamiausias metas ruoštis žiemai ir pasirūpinti, kad šaltuoju metų laikotarpiu nepritrūktų vitaminų, yra būtent dabar. Gėrybių marinavimas, rauginimas, šaldymas – puikus būdas užtikrinti gerą savijautą bei atsparų imunitetą nuo puolančių ligų. Žinoma, gėrybes paruošti žiemai, kad šios išliktų vertingos ir pilnos naudingų medžiagų, taip pat reikia mokėti, kadangi dažnai šeimininkės šioje srityje, pasirodo, daro nemenkų klaidų.

Šiemet daržovųi augintojas – ne pyragai. Pasak daržovių augintojų asociacijos, labiausiai nukentėjo šiaurės vakarų krašto augintojai – čia lietaus kliuvo daugiausiai. Kai kurie ūkininkai netgi palieka pūti laukuose užmirkusias bulves, mat iš jų jau nebėra jokios naudos. O derliui padaryta žala atsilieps ir daržovių kainoms. Esą bulvės gali brangti kone penktadaliu, tačiau, ar taip nutiks, paaiškės po naujų metų, kai ūkininkai matys, kiek sandėliuose yra sveikų bulvių.

Ūkininkams, norintiems savo daržoves parduoti didiesiems mažmeninės prekybos tinklams, svarbu užtikrinti stabilų daržovių tiekimą, rašo "Verslo žinios". "Tie, kurie daugelį metų su tinklais dirba, tie tik ir tiekia. Naujam prasimušti praktiškai neįmanoma, net jei jis siūlo mažesnę kainą, nes tuomet prasideda kainų karai. Be to, dauguma užaugina 100-200 tonų daržovių per metus. Kas iš tokio kiekio? Mūsų ūkio pajėgumai apie 12 tūkst.

Jau darosi įprasta, kad emigrantai ar tiesiog nemažai keliaujantys žmonės pradeda keikti mūsų tėvynę kaip vietą, kurioje maža besišypsančių veidų. Mitybos specialistė Jelena Tulčina teigia, kad ne viskas yra taip paprasta. „Galėtume kaltinti vieni kitus, kad esame suirzę ir viskuo nepatenkinti niurzgos, tačiau mano nuomone, kiekvienas, kuris jaučiasi blogai, turi teisę būti nelaimingas“, – teigia gydytoja.

Mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė savo asmeninėje Facebook paskyroje pateikė maisto produktų sąrašą, kuriuos vartojant galima ne tik detoksikuoti, bet ir stiprinti organizmą.

Kiekvienas žmogus nori būti laimingu. Tai nekintanti tiesa, tačiau laimės paieškos gali būti labai įvairios. Vis dėlto naujausias tyrimas parodė, kad norint jaustis laimingu reikia visai nedaug – tik valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Tyrime dalyvavo beveik 20 tūkst. dalyvių. Jų kiekvieno laimę lėmė per dieną suvartojamas daržovių ir vaisių skaičius. Viskas labai paprasta – kuo jų daugiau, tuo žmogus laimingesnis.

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į Rusijos maisto embargo sąrašą pakliuvusius produktus, pakankamai sėkmingai susidoroja su iškilusiais iššūkiais. Nors skaičiai „ant popieriaus“ rodo stiprų eksporto susitraukimą, tačiau tokie nominalūs pokyčiai viso labo maskuoja didelius kainų svyravimus. Iki šiol geriausiai su embargu susidorojo mėsos produktų eksportuotojai, kurie sugebėjo net didinti pardavimus. Pieno pramonės praradimai taip pat gerokai mažesni nei Rusijos dalis eksporte iki embargo.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Rusijos vyriausybė sušvelnino prekybinio embargo režimą jautienai, paukštienai ir daržovėms, kurios bus naudojamos vaikams skirto maisto gamybai. Remiantis gegužės 27 d. potvarkiu, iš draudžiamų įvežti produktų sąrašo išbraukta galvijų mėsa, paukštiena ir jos subproduktai, daržovės (žalios, virtos arba garintos), šaldytos ir džiovintos daržovės, kurios yra skirtos vaikiškam maistui gaminti.

Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams. LRT laidoje „Teisė žinoti“ ekonomistas Gitanas Nausėda juokavo, kad klausantis premjero paaiškinimų jau trečią kartą, viskas tampa daug suprantamiau.

Pastaruoju metu visuomenė diskutuoja, kodėl parduotuvėse tokie brangūs pirmieji lietuviški pomidorai ar agurkai. Keliama klausimų ir dėl importinių daržovių, vaisių ar uogų – tarkim, žiedinių kopūstų ar trešnių. Aukštų naujo derliaus kainų paaiškinimas paprastas – kiekvienais metais pirmosios daržovės kainuoja brangiau, nes užauginti jas ne sezono metu pareikalauja didelių investicijų.

Visame pasaulyje besikeičiant mitybos tendencijoms ir su jomis susijusioms maisto paruošimo technologijoms, vartotojų kasdienybėje atsiranda vis naujų įpročių arba klausimų, ką geriausia rinktis. Pasak plėtros vadovės Giedrės Petkevičiūtės, žaliavalgiai labiausiai vertina produktų džiovinimą, liofilizacijos terminas tampa įprastas jau ne tik prabangių restoranų valgiaraščiuose ar sveiko maisto parduotuvėse, o rinkoje be pasterizuotų pieno produktų atsiranda ir tokiu pat būdu apdorotų kiaušinių.

Nerimstant aistroms dėl daržovių kainų Lietuvos prekybos centruose, į portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas, primindamas, kokios daržovių kainos vyravo dar 2013 m. Vaikinas įsitikinęs – daržovių kainos, litais skaičiuojant į eurus, dabar paaugo „vienas prie vieno“. „Įkeliu Jums vieno prekybos centro „Maxima“ reklaminį bukletą su kainomis balandžio mėnesio pabaigos ir gegužės pradžios”, – rašo 2013 m. prekybos centro „Maxima“ reklaminės skrajutės kopiją portalui tv3.lt atsiuntęs ...

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.