darbuotojai

Vidaus reikalų ministerija naikina Viešųjų ryšių skyrių - 5 jo darbuotojai dabartinių pareigų nebeis nuo liepos. Kaip BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, įvykdžius pertvarką kol kas naujų darbuotojų priimti neplanuojama, tikimasi per metus sutaupyti apie 20-30 tūkst. eurų. „Pertvarka jau vyksta. Viešųjų ryšių skyriuje yra 5 darbuotojai - fotografas ir 4 specialistai, jiems įteikti lapeliai apie naikinamas pareigybes.

Palangoje – darbuotojų paieškos įkarštis. Vasarai trūksta virėjų, padavėjų, barmenų, kambarinių, pagalbinių darbuotojų. Darbo biržos specialistai irgi neturi ko pasiūlyti - už minimalų atlygį dirbti niekas nenori ir geriau emigruoja. Tiesa, vienos specialybės atstovų laukia ir tūkstančio eurų alga. Barmenas Tautvydas Palangoje dirba jau septintus metus. Šis restoranas neužveria durų ir žiemą, tada kolektyvas nuo 80-ies žmonių sumažėja iki 20-ies. Tačiau dabar intensyviai renkama komanda vasarai.

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės „sužvejoti“ reikiamą darbuotoją, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs darbo skelbimų analizę. „Darbo jėgos bado šmėkla klajoja po Lietuvą ir netgi patraukliausi šalies darbdaviai skundžiasi, kad tapo sudėtinga surasti reikiamų darbuotojų, - sako cvmarket.

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo CVbankas.lt statistika. Kandidatų skaičius pagal skelbimus taip pat buvo rekordinis – apie 16 proc. didesnis, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Europos Sąjungoje kiekviena šalis turi tikslą – iki 2020 metų pasiekti tam tikrą užimtumo lygį. Skelbiama, kad naujausi ES duomenys rodo senai matytas aukštumas, o Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriose dirbančiųjų skaičius jau siekia numatytuosius tikslus. Visgi, ar toks Lietuvos pasiekimas yra tvarus? Eurostato duomenimis, 2016 m. 20–64 metų žmonių užimtumo lygis Europos Sąjungoje pasiekė 71.1 proc. Paskutinį kartą aukštesniu rodikliu džiaugtasi 2008 m. – 70,3 proc.

Seimo specialioji komisija siūlo pradėti apkaltos procesą seksualiniu priekabiavimu apkaltintam Seimo nariui Kęstučiui Pūkui, BNS patvirtino komisijos pirmininkė valstietė Dovilė Šakalienė. Tokį sprendimą komisija priėmė penktadienį šešiais balsais „už“ ir dviem komisijos nariams susilaikius. Po komisijos posėdžio išvadą pristačiusi D.Šakalienė žurnalistams patvirtino, kad apkaltą Seimo nariui siūloma pradėti dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.

Seime svarstoma Socialinių įmonių įstatymo nauja redakcija gali lemti, kad didelė dalis socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų praras darbo vietas ir pablogės jų įdarbinimo galimybės. „Pagal dabar svarstomą projektą, numatyta, kad neįgalieji negalės dirbti kitos įmonės patalpose. Tai reiškia, kad valytojas valo kitos įmonės patalpas. Jis negalės dirbti. Dėl to valytojai turės būti atleisti. Darbo netekimas arba susvyravimas galimybei gauti darbą neįgaliems žmonėms yra labai skaudu.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje apklaustos bendrovės ketina samdyti iš užsienio. Tai rodo pirmą kartą SEB banko atlikta jauno verslo – iki trejų metų – įmonių apklausa Lietuvoje ir Estijoje. „Apklausos duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje optimizmo daugiau nei Estijoje. Lietuvoje daugiau nei 60 proc.

Kas vyksta šalies darbo rinkoje ir kaip ją veikia demografiniai pokyčiai, gerai atsispindi prekybos centrų kolektyvuose. Vieno didžiausių šalies darbdavių, prekybos tinklo IKI vidutinis darbuotojo amžius nuo 2014-ųjų padidėjo trejais metais, padaugėjo ir čia dirbančių pensinio amžiaus žmonių.

„Vilniaus energija“ perimdama šilumos ūkį iš savivaldybės žadėjo ne tik mažiausią kainą, bet ir didžiules investicijas. Visgi jų investicijomis abejojama, o naujieji šilumos ūkio valdytojai liko ir su nepamatuotomis išlaidoms. Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Mantas Burokas TV3 studijoje kalbėjo, kad nors ir „Vilniaus energija“ nurodo 166 mln.

Darbdaviai norėdami patikrinti, kaip sekasi vykdoma įmonės strategija bei kaip savo pareigas atlieka darbuotojai, dažnai atsisuka į slaptuosius pirkėjus. Šių nuomonės kartais nulemia net tai, kokį priedą gausite. Po naujienų portalų tv3.lt publikacijos apie slaptųjų pirkėjų profesiją, į redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris papasakojo kitą pusę – slaptųjų pirkėjų ataskaitos realios situacijos neatspindėjo, o darbdaviai jų griebėsi, kaip preteksto nemokėti priedų.

Valstybės valdomos magistralinių kelių priežiūros įmonės,„Automagistralė“ darbuotojams skundžiantis neteisingu apmokėjimu už darbą, įmonė teigia mokanti pagal realiai atliktą darbą. Situaciją ketina aiškintis ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Bus gilinamasi į situaciją. Jei darbuotojų skundai pagrįsti, kyla pagrįstų abejonių dėl vadovo kompetencijos“, - BNS perduotame komentare sakė Rokas Masiulis.

Nepakeliamų darbo sąlygų prislėgti Vilniaus miesto apylinkės teismo (VMAT) darbuotojai nutarė nebetylėti. Už menką atlygį dirbantys žmonės pratrūko, nes dėl neužpildytų etatų tenkantis krūvis pradėjo viršyti jų galimybių ribas. „Vien praėjusiais metais iš darbo išėjo daugiau kaip 50 darbuotojų, dauguma jų sekretorės ir teisėjų padėjėjai. Situacija nesikeičia ir šiemet, kai vos per ketvirtį metų darbą teisme paliko apie 20 žmonių. Vien šiuo metu trūksta daugiau nei 15 sekretorių.

Darbdavių atstovai norėtų, kad naujasis Darbo kodeksas Seime būtų patvirtintas balandį, nes tai leistų verslui iki liepos pradžios prisitaikyti prie naujų darbo santykių. Darbdaviai taip pat tikisi, kad parlamentarai nekeis Trišalėje taryboje sutartų nuostatų. „Esame girdėję daug pažadų, kad tai, kas sutarta Trišalėje taryboje, nebus keičiama svarstymuose Seime. Mes labai tikimės, kad Seimo nariai ir valstybės vadovai laikysis duoto žodžio bei galėsime ramiai laukti liepos 1 dienos.

Pernai bendras skelbimų skaičius apie reikiamus darbuotojus išaugo daugiau nei dešimtadaliu – apie 12 procentų, atskleidžia  darbo portalo CVbankas.lt statistika. Darbdaviai aktyviau ieškojo darbuotojų, kūrė naujų darbo vietų, o tam tikrų sričių darbuotojų skaičius išaugo labiausiai. 2016 metais labiausiai padidėjo teisininkų, inžinierių ir mechanikų, pramonės ir gamybos, žiniasklaidos specialistų ir statybininkų paklausa. Skelbimų skaičius apie šių sričių darbuotojus portale CVbankas.

Finansų ir ekonominėms krizėms pasaulyje aprimus, darbdaviai ieško naujų dingsčių atlyginimų nedidinimui. Štai, Japonijos korporacijos bando įtikinti darbuotojus, jog algų kelti negali, nes joms esą kelia nerimą prognozėms nepasiduodanti padėtis tarptautinėse rinkose, rašo agentūra „Bloomberg“. Japonijos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, atlyginimai šalyje, pernai didėję vidutiniškai vos 0,44 proc., šiemet gali augti tiek pat niekingai kukliai – 0,43 procento.

Artėjant sostinės šilumos ūkio perėmimo terminui „AB Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) praneša, kad apie 600 UAB „Vilniaus energija“ (VE) darbuotojų jau pasirašė darbo sutarčių pakeitimus ir pareigines instrukcijas. Tai yra apie 90 proc. visų darbuotojų, kurie dirba šilumos gamybos, tinklų eksploatavimo bei klientų aptarnavimo padaliniuose. Iki kovo 30 d. VŠT perims visus darbuotojus, kurie pageidauja tęsti savo darbą Vilniaus miesto šilumos ūkyje ir sieks užtikrinti darbuotojų motyvaciją.

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Įtartini viešieji pirkimai, neskaidrūs konkursai į vadovaujamas pareigas, šeimos narių įdarbinimas, nemokamai dirbantys kaliniai – pranešimai apie tokius galimus pažeidimus iš įkalinimo įstaigų plūsta į Teisingumo ministeriją. „Per kelias savaites elektroniniu paštu [email protected] yra gauta apie keliasdešimt pataisos įstaigų darbuotojų elektroninių laiškų. Paprastai per metus tokių laiškų būdavo tik keletas“, – BNS nurodė Teisingumo ministerija.

Pertvarkant valstybinius miškus, vietoj 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti 25-is miškų valdymo įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius. Anot aplinkos ministro, padaliniai turės panašų miškų plotą ir savo dydžiu labai nesiskirs, kaip yra dabar. Ministras Kęstutis Navickas tikisi, kad pertvarką numatantį įstatymą Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį. „Tikimės, kad Seimą pasieks pavasario sesijos pradžioje“, - Seimo liberalų frakcijoje antradienį kalbėjo ministras.

Vyriausybė trečiadienį leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių užsienio specialistus ir patvirtino 27 profesijų sąrašą. Tarp jų yra programuotojai, informacinių technologijų specialistai, įvairių sričių inžinieriai, technikai. Nauja tvarka galios atvykėliams iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių.

Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kainą. Tokius įtarimus imasi tirti Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Beveik trys ketvirtadaliai (71 proc.) apklaustų dirbančių gyventojų teigia, kad eina į darbą peršalę. Tai parodė „USP Baltics“ užsakytas ir tyrimų bendrovės „Berent Research Baltic“ atliktas naujas visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu buvo apklausiami darbuotojai ir darbdaviai.

2016 metai Lietuvos aktualijų ir politikos pasaulyje buvo pažymėtas keliais esminiais įvykiais – Seimo rinkimais ir Darbo kodeksu. Pastarasis vasarą išprovokavo visuomenės nepasitenkinimą ir kelias dienas trukusį visuomenės atstovų streiką ant Vyriausybės laiptų. Darbo kodeksas, kuris naujosios valdžios yra įšaldytas iki šių metų liepos pirmos dienos, yra Socialinio modelio dalis. Šis, klausimų kėlė ne vienam, jis buvo vienas iš esminių šių metų valstybės biudžeto formavimo aspektų.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Siekiant išgryninti ir susitelkti į pagrindinę bendrovės „Maxima LT“ veiklą, mažmeninę prekybą, nuo įmonės atskiriama fizinės apsaugos paslauga. „Maximos LT“ Saugos departamentui priklausę fizinės apsaugos padaliniai pagal savo regioninį išsidėstymą perskirstyti į keturias atskiras uždarąsias akcines bendroves, kurios ir toliau teiks saugos paslaugas visiems bendrovės „Maxima LT“ padaliniams. „Mažmeninės prekybos rinka yra labai dinamiška ir konkurencinga.

Šiandienos Lietuvos darbo rinkoje problema tampa ne bedarbystė, bet tinkamų darbuotojų trūkumas. Tam įtakos turi tai, kad kasmet mokyklas baigia mažiau abiturientų, dalis jų pasirenka studijas užsienyje, kurias baigę negrįžta į Lietuvą. Personalo atrankų kompanijos „HR factory Lietuva“ vadovė Henrika Bivainienė įsitikinusi, kad kaip darbdaviui seksis ieškoti darbuotojų, priklauso nuo jo veiksmų.

Dažniausiai Lietuvoje eskaluojama tema – atlyginimai. Absoliuti dauguma darbdavių nurodo, kad tai pagrindinė motyvacinė priemonė, skatinanti dirbti. Tačiau vis dažniau, itin jaunųjų darbuotojų tarpe pasigirsta, kad vien atlyginimo nepakanka. Darbdaviai teigia, kad pati valdžia nesuteikia galimybių kitaip skatinti darbuotojų.

Verslo pasaulyje vis dažniau pasitaikanti tema – darbuotojų trūkumas. Apie tai kalba tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos ieškančios įmones. Kokia situacija yra iš tikro – kas apsunkina įdarbinimą, kodėl darbuotojai nėra lojalūs ir kokiomis priemonėmis juos bandoma surasti? Didelis atlygis ir reikalavimas vežioti taksi automobiliais „Taip, jaučiame didelį motyvuotų kandidatų trūkumą. To priežastys gali būti netgi kelios. Viena jų – žmonės šiuo metu tikrai turi iš ko rinktis.

Noras uždirbti daugiau neretai skatina darbuotojus žvalgytis kito darbo pasiūlymų. Šiuo metu darbuotojai jaustųsi tinkamai įvertinti, jei uždirbtų vidutiniškai 200-300 Eur daugiau. Ypač skirtumai išryškėja įvertinus, kiek darbuotojai troško uždirbti prieš porą metų.  Tačiau finansinės sąlygos – ne vienintelės, dėl kurių darbuotojai ima ieškoti kitų darbų. Darbo portalo CVbankas.

Darbuotojai, dalyvaujantys projekte „Aš myliu savo įmonę”, pergalės siekė įvairiai: atskleidė ne tik kasdienybę, kurioje netrūksta humoro ir šypsenų, bet ir pasiryžo atlikti šuolį parašiutu. Beveik 5 mėnesius trukęs konkursas pasiekė finalą – paaiškėjo mylimiausios 2016 metų įmonės. Viešo balsavimo ir ekspertų komisijos sprendimu, šių metų projekto nugalėtojais savo kategorijose tapo „Vaiduokliai“, „Makalius“, „Ruptela“, „Vilniaus Duona“, „Lidl Lietuva“ ir LR Valstybės kontrolė.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

  Įsivyravus šaltajam metų laikotarpiui ore tykantys virusai palaužia vis daugiau žmonių. Nepaisant ligų simptomų, kurie kelia grėsmę ne tik sergančiojo, bet ir aplinkinių sveikatai, užuot gydantis namie dauguma darbuotojų užsispyrusiai toliau keliauja į darbą. Viso to pasekmės – nepatenkinti kolegos, dar labiau suprastėjusi savijauta, o naudos iš to maža. Praėjusių metų sergamumo laikotarpiu vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 82 proc.

„Western Union“ tarptautinė piniginių transakcijų kompanija Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš 6 metus. Prieš kelias dienas lankęsis šios kompanijos vykdantysis viceprezidentas Johnas R. Dye‘us neslėpė simpatijų Lietuvai ir jos žmonėms. Kompanijos jis be šios šalies neįsivaizduoja. Amerikietis Johnas R. Dye‘us turi ilgą darbo patirtį teisinėje sferoje, tačiau teigia, kad svarbiausias aspektas pritraukęs šią kompaniją į Lietuvą – kvalifikuoti darbuotojai.

Vyrauja įsitikinimas, jog darbdaviams sergantys darbuotojai – tikra našta. Dėl šios priežasties dažnai užklupus gripui negalavimai yra, tiesiog, nepaisomi ir darbuotojai kankinami nepakeliamos slogos ar karščiavimo keliauja į darbą.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Jeigu Seimas priims Vyriausybės siūlomą naują biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai biudžetininkams tik didės, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius. „Atlyginimai tikrai nemažės, apatinės grindys yra pakeliamos maždaug 2–4 proc., visi atlyginimai tik didės“, – antradienį Seime pristatydamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą, tvirtino viceministras. Toks įstatymas parengtas pirmą kartą.

Seimui praėjusią savaitę atmetus prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas ir palikus galioti birželį priimtą kodekso variantą, žadant jį pataisyti dar iki Seimo rinkimų, Seime jau registruojamos jo pataisos. Jas siūlo Socialdemokratų frakcija, šios partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas bei kiti parlamentarai. Socialdemokratai kartu su „darbiečiu“ Kęstučiu Daukšiu trečiadienį įregistravo 11 kodekso pataisų.

Seimui trečiadienį atmetus prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso, darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti ir nukentės, o tai galėjo lemti asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, sako profsąjungų vadovas.

49 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad darbo santykius reglamentuojantys įstatymai turi būti skirti suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 33 proc. teigia, kad jie turi ginti darbuotojų interesus, 7 proc., kad – darbdavių interesus. Tai parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu „Sprinter“ liepą atlikta apklausa. „Diskusijoje dėl Darbo kodekso, svarbu žinoti, ką mano patys žmonės.

Artėja diena, kada seimūnai galutinai turės apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso (DK) likimo. Profesinės sąjungoms siekiant įtvirtinto DK su prezidentės pataisomis, 200 investuotojų, verslų vadovų ir visuomenės veikėjų susivienijo reikalaudami atmesti prezidentės pataisas ir palikti Seimo patvirtintą DK. Jų nuomone, pataisos įteisintų sovietinį mąstymą. Kalbant apie Kodeksą nuolatos pabrėžiama, kad jis turėtų sukurti lankstesnius darbo santykius, priartinti Lietuvą prie modernių valstybių.

Visi bankrutuojančios valstybės valdytos laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai galiausiai rado pirkėjus, o už gautas lėšas įmonė atsiskaito su darbuotojais - jiems bus išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. „Šiuo metu visi laivai yra parduoti - trys laivai buvo parduoti varžytinėse, du - laisvame pardavime, suradus pirkėją per skelbimus.

Personalo specialistai, dirbantys kelis šimtus darbuotojų turinčiose įmonėse, vis dažniau tampa kertine ašimi tarp verslo interesų ir darbuotojų motyvacijos išlikti komandoje bei kurti pridėtine vertę darbdaviui. Emigracija, darbuotojų kaita, motyvacijos skatinimas ir skirtingų darbuotojų kartų interesų derinimas – tik keletas esminių iššūkių, kurie iš esmės formuoja ir pačią personalo valdymo profesionalų darbo specifiką. „Nuolatinis motyvacijos skatinimas yra labai svarbu.

Ar pastebėjote, kaip į darbo rinką ateinantys jauni žmonės vis mažiau ieško saugumo, užtikrintumo ir vis dažniau reikalauja lankstumo? Per pastarąjį dešimtmetį stačia galva pasinėrėme į laisvai samdomų darbuotojų erą ir kasdien grimztame vis giliau. Kas mūsų laukia ateityje? Ar kas nors dar sutiks dirbti „nuo 8 iki 5“? Tiesa ta, kad efektyviai dirbame tik maždaug 20 procentų savo darbo dienos. Būtent per tiek laiko pasiekiame rezultatus ir tiek laiko esame naudingi darbdaviui.

Šiemet programuotojai uždirba vidutiniškai trečdaliu daugiau nei prieš trejus metus ir yra itin paklausūs darbo rinkoje. Patirties turinčių programuotojų atlyginimas prasideda maždaug nuo 1000 Eur ir gali siekti kelis tūkstančius. Pasižvalgykime, ką šiems specialistams siūlo darbdaviai ir ar kitų sričių darbuotojai gali tikėtis panašaus atlyginimo. 1000 Eur atlygis – ne riba Šiais metais programuotojai uždirba vidutiniškai 1025 eurus – tokią statistiką rodo portale CVbankas.

Vienas pagrindinių bet kokios srities vadovo uždavinių yra personalo ugdymas ir tobulinimas. Tam sukurta nemažai įrankių: individualus mokymas, mentorystė, delegavimas, metiniai pokalbiai. Tačiau vienas efektyviausių – grįžtamojo ryšio teikimas. Grįžtamasis ryšys - tai komunikacija tarp vadovo ir pavaldinio. Dažnai jis suprantamas kaip pagyra ar papeikimas. Tačiau gerokai efektyviau būtų skirstyti grįžtamojo ryšio formas pagal funkcijas: koreguojantis ir užtvirtinantis grįžtamasis ryšys.

Nuolatos kalbama, kad lietuviai darbštūs ir talentingi, tačiau savo šalyje vis dar neturime nei vieno verslo, kuris galėtų bent iš toli savo mastu ir globalumu prilygti „Google”, „Microsoft” ar kitiems pasauliniu mastu žinomiems vardams. Tad ko mums trūksta? Kodėl didžioji dalis Lietuvos verslo klesti tik nacionaliniu lygmeniu? „Dažniausiai pritrūksta vieno esminio elemento – krypties, žinojimo kur link einama.

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ilgas tradicijas turintį verslą atvesti į modernų amžių ir išlikti konkurencingiems. Užėjus į gamyklą pasitinka mašinos, sekundžių greitumu gaminančios vis daugiau pakuočių ir darbuotojai, ramiai stebintys gamybos procesą prie valdymo pultų.