darbuotojai

Prieš kiekvienas šventes vis kyla diskusija, kodėl laisvadieniai nesuteikiami ir prekybos centrų darbuotojams. Kol vieni prekybos tinklai po truputį eina Vakarų keliu ir praneša nedirbsiantys, kiti nė netrumpina darbo laiko. Ši problema neliko nepastebėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už uždarų durų įvyko ministro ir prekybininkų pokalbis.

Valstybės energetikos holdingo „Lietuvos energija“ Verslo aptarnavimo centrui (VAC) anksčiau vadovavusi Eglė Šimė tapo „Maxima grupės“ bendrovės „Franmax“ IT vadove. Prie didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios „Maxima grupės“ prisijungė ir buvęs Lietuvos pašto atstovas Tomas Bašarovas.

Internete plintantys darbo skelbimai ar pasiūlymai papildomai padirbėti nieko nebestebina, tačiau akį patraukia tokių darbuotojų ieškotojų prašymas susimokėti už įdarbinimą. Teisės specialistai įspėja – bet koks prašymas sumokėti už įdarbinimą kvepia afera. Socialiniame tinkle „Facebook“ paplito darbo ieškojusio vaikino susirašinėjimas su potencialiu darbdaviu. Vaikinas susirūpino, kad jam skirtas pasiūlymas gali būti tik afera, nes prašymas susimokėti už įdarbinimą jam iki šiol buvo negirdėtas.

Organizacijoms aktyviai varžantis dėl talentingų darbuotojų, šie vis dažniau prilyginami klientams. Klientų patirčių valdymas nulemia, ar jie, kartą pasinaudoję organizacijos paslaugomis, grįš ir ateityje. Tuo metu tinkamai valdomos darbuotojų patirtys leidžia ir tinkamai išnaudoti jų turimas kompetencijas, ir skleisti pozityvią žinią apie organizaciją, kaip darbdavį, net ir po atleidimo.

Nuo kovo „Lidl Lietuva“ padidins atlyginimus parduotuvių ir Kauno rajone įsikūrusio logistikos centro darbuotojams. Augančių atlyginimų naudą pajus daugiau negu 1400 darbuotojų. Iš viso „Lidl Lietuva“ šiuo metu yra sukūrusi daugiau kaip 1700 darbo vietų. Pranešama, kad „Lidl“ parduotuvių darbuotojams atlyginimai padidės 5-7 procentais. Logistikos centro darbuotojų atlyginimai taip pat kils maždaug 7 procentais.

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Pirmadienio rytą pranešta, kad Vilniuje traukinys mirtinai sužalojo du sniegą valiusius darbuotojus. Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko stoties pašonėje. Šalia miško dirbo geležinkeliečiai – jie su vėjapūtėmis valė bėgius. Vyrai ankstų rytą dirbo su ausinėmis – greičiausiai todėl jie negirdėjo atvažiuojančio traukinio. Šiuo metu yra aiškinamasi, ar atvažiuojantis traukinys signalizavo darbuotojams. Žinoma, kad mašinistas traukinyje dirbo vienas, neturėjo pagalbininko.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ toliau stiprina Šiaulių, kaip IT specialistų traukos centro, viziją: šiandien Dvaro g. 88 atidaromas atnaujintas „IT dvaras“ – vienas moderniausių Šiaurės Lietuvoje ofisų. Jame įsikūrė antras pagal dydį Lietuvoje „Telia“ IT kompetencijų centras. Per artimiausius metus Šiauliuose bendrovė ketina papildomai sukurti dar apie 50 naujų darbo vietų ir IT komandą išplėsti iki 200 darbuotojų.

Jaučiate, kad uždirbate per mažai? Turite kelias pasirinkimų galimybes, tačiau tikėtina, kad greičiau pasirinksite keisti darbą nei kalbėtis su dabartiniu vadovu.  Darbuotojai, kurie jaučiasi gaunantys per mažą atlyginimą yra labiau linkę ieškoti naujo, geriau apmokamo darbo, nes tai, jų manymu, efektyviausias būdas padidinti pajamas. Šią galimybę renkasi 65 proc., tai yra didžioji dalis, darbuotojų, kurie savo pajamas vertina kaip nepakankamas lyginant su jų užimama pozicija.

Nuo metų pradžios darbdaviams pradėtos taikyti socialinio draudimo įmokų „grindys“ – ypač svarbios darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. Tai žingsnis, užtikrinantis jų socialines garantijas, nurodo „Sodra“. Pranešime spaudai rašoma, kad darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato, bet gali tikėtis, kad jų oficiali alga pasieks bent minimalų atlygį, o socialinio draudimo išmokos bei pensija bus didesnė.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.

Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto įmonėse Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad buvo padaryta 100 didžiausių konfederacijos įmonių apklausa. Bendrai šiose įmonėse dirba apie 26 tūkst.

  Pertvarkant Kultūros ministeriją darbą paliks iki dešimties asmenų, iš jų darbo pasiūlymų nesulaukė trys žmonės, teigia ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius.   „Pertvarkos procese praėjusį rudenį įspėjimai apie galimą atleidimą įteikti 89 darbuotojams, kurie tuo metu dirbo ministerijoje, iš 89 darbuotojų faktiškai pasiūlymus gavo 86 darbuotojai.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo sausio mėn. 1 d. didės 15 procentų. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų. Pvz.

Dėl Aplinkos ministerijos organizuojamos valstybinių miškų urėdijų pertvarkos miškotvarkos sistemą paliks apie 300 darbuotojų, nesutikusių pereiti dirbti į naujai steigiamą įmonę Valstybinių miškų urėdija. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas tikina, kad galutiniai atleidžiamų darbuotojų bei išmokų skaičiai turėtų paaiškėti kitos savaitės pabaigoje.

Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pilotai Italijoje nusprendė stabdyti penktadienį planuotą streiką po to, kai aviakompanija pasiūlė pirmą kartą pripažinti profsąjungas. „Associazione Nazionale Professionale Aviazione Civile“ (ANPAC) „Ryanair“ sprendimą pavadino „labai svarbiu žingsniu“, dėl jo ANPAC stabdo pirmą „Ryanair“ pilotų streiką, kuris buvo planuotas šiandien.

Artėjant šventiniam laikotarpiui ne vienas darbuotojas gauna šventinę premiją ar kažkokį priedą prie algos. Pastarieji būna dalinami visus metus, tačiau darbuotojai mieliau gautų didesnę algą.  Atlyginimų tyrimo www.manoalaga.lt duomenimis 2017 metais Lietuvoje populiariausias nefinansinis priedas buvo įmonės renginiai darbuotojams, taip nurodė net 34 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Nemokamais gėrimais (arbata, kava, mineraliniu vandeniu ir kt.) įmonėje naudojasi - 31 proc.

Danijos kapitalo vėjo jėgainėms naudojamų detalių gamybos grupė „Danplastas“ ketina perkelti gamybą iš Kauno rajono į Tauragę. Įmonė jau informavo Kauno darbo biržą apie ketinimus atleisti 80 darbuotojų. „Danplasto“ gamybos direktorius Edvardas Urbonas BNS teigė, kad perkeliant gamybą į Tauragės pramonės parką, bus ieškoma naujų žmonių. „Su danišku kapitalu esame sukūrę įmonę „Danplastas“, kuri turi antrinę įmonę Tauragėje, pramonės rajone.

Kauno savivaldybės valdoma vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonė „Kauno vandenys“ ketina atleisti 50 darbuotojų. Įmonė apie būsimą darbuotojų atleidimą informavo Kauno darbo biržą, BNS pranešė Lietuvos darbo birža. „Numatomas 50 darbuotojų atleidimas susijęs su įmonės struktūros pakeitimais, siekiant optimizuoti ir efektyviau panaudoti darbo resursus“, – BNS atsiųstame komentare teigė įmonės personalo skyriaus viršininkė Virginija Petrutienė. Šiuo metu įmonėje dirba 434 darbuotojai.

Prekybos tinklas „Lidl“ praneša, kad siekdami įgyvendinti tikslą, jog parduotuvėse dirbtų geriausi vadovai, bendrovė „Lidl Lietuva“ inicijavo originalų darbuotojų ugdymo projektą „Parduotuvės vadovų iššūkis“. Kelis mėnesius vykusio projekto dalyviai atliko įvairias lyderystės, motyvavimo ir komunikacijos užduotis. Net 23 sėkmingai iššūkį įveikę „Lidl“ parduotuvių vadovai sulaukė staigmenos – jiems skirti nauji tarnybiniai „Audi A3“ automobiliai.

Vyriausybė užsimojo naikinti darbo biržas. O vietoje jų steigti naują Užimtumo tarnybą. Tačiau verslas reikalauja ne iškabos pakeitimo, bet realios pagalbos darbdaviams susirasti trūkstamų darbuotojų. Darbo biržą verslininkai kaltina dešimčių milijonų eurų švaistymu beprasmiams projektams. Pabandykite vieną rytą atsikėlę susirašyti viską, ką jūs planuojate. Kad ir rytoj. Laisva diena, bet jūs tikrai turite daug dalykų, kuriuos reikia padaryti. Tai Vilniaus darbo birža.

Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. Esą maisto produktų kainos visur vienodos. Tuo tarpu profsąjungų atstovai sako, jog regionuose situacija gali ir dar labiau pablogėti.

 Šilalės rajono apylinkės teismas išteisino du elektros skirstymo bendrovės darbuotojus, kurie buvo kaltinami dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Kaip pranešė Šilalės apylinkės teismas, du tuometinės „LESTO“ bendrovės inžinieriai buvo kaltinami, kad prieš trejus metus pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę žmonėms, kai Gatautiškės kaime prisilietę prie elektrinio piemens vielinio aptvaro, ant kurio buvo nukritęs aukštos įtampos elektros laidas, žuvo lietuvė i...

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbai optimizuojant ministerijos veiklą kelia abejonių – vietoj atleidžiamų darbuotojų be jokių konkursų priimami nauji, darbuotojų kol kas ne sumažėjo, o padaugėjo, rašo „Lietuvos rytas“. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, šių metų sausio 1-ąją įstaigoje iš viso buvo užimtos 222 pareigybės, o spalio pabaigoje – 224. Ministerijos vadovybė pertvarkymus pradėjo panaikinusi Korupcijos prevencijos skyrių.

Didžiausią poreikį plėstis ir priimti daugiau darbuotojų šiuo metu turi jaunos ir smulkios įmonės, tačiau viena pagrindinių valstybės priemonių, skatinanti naujų darbo kūrimąsi, šiuo metu nukreipta ne į jas, teigia „Versli Lietuva“ atlikusi analizę. Siūloma supaprastinti programos reikalavimus, kad parama būtų prieinama ne tik stambiam ir finansiškai stabiliam verslui.

 Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams perleisti 17 parduotuvių didžiuosiuose miestuose palies kelis šimtus darbuotojų. Darbo biržos kol kas nėra informuotos apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvos valstybės ir savivaldybių įstaigose užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 194. Labiausiai sumažėjo valstybės tarnybos korpusas. Per mėnesį įstaigose atsilaisvino 71 karjeros valstybės tarnautojo ir 77 statutinių valstybės tarnautojų pareigybės. Dirbančiųjų pagal darbo sutartį taip pat turime 47 mažiau.

Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? Kad darbo rinka yra aktyvi, rodo ir viešoje erdvėje girdimos „darbuotojų medžioklės“ ir „karo dėl talentų“ temos. Į užburtą talentų paieškos ratą neretai įsisuka tos organizacijos, kurios tik praradusios darbuotoją skuba ieškoti jo kompetencijas atitinkančio pakaitalo.

Įsivaizduokite įmonę, kuri iš visų savo darbuotojų ne prašo, bet reikalauja į užduotis žvelgti netradiciškai. Tam biure įrengtas stalo žaidimų kambarys, sporto salė, o norintieji ateiti gali kad ir su naminiais gyvūnais. Ką veikia ši įmonė – galbūt tai reklamos agentūra ar kiti kūrybininkai? Nieko panašaus – technologijų ekspertai pasakoja, kad taip kūrybiškumą išlaisvinti stengiasi būtent programuotojų ar inžinierių darbdaviai.

Kitų metų biudžeto projekte šalia kitų mokestinių pakeitimų bus įtrauktas ir ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus siūlymas, leisti įmonėms į savo sąnaudas įtraukti darbuotojų kelionių viešuoju transportu į darbą išlaidas. Šiuo metu geležinkeliu ar autobusu keliaujančių darbuotojų patirtos išlaidos, kurias padengia darbdavys, laikomos darbuotojo pajamomis natūra ir apmokestinamos kaip ir darbo užmokestis.

Ekonominė aplinka Lietuvoje yra palanki naujo verslo kūrimui bei esamo verslo plėtrai, tačiau yra ribojančių veiksnių. Naujausioje „Versli Lietuva“ Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgoje ribota ir brangi darbuotojų samda įvardijama kaip vienas pagrindinių verslo plėtrą stabdančių veiksnių, kuris didina įmonių sąnaudas ir tirpdo pelną. Spartesnis sąnaudų nei pelno augimas verčia įmonės laikytis saugaus plano – plaukti pasroviui su pakeltu, bet neištrauktu inkaru.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji žymi ne tik mokslo pradžią, tačiau ir vėl suaktyvinamas pastangas surasti reikiamų darbuotojų, įsidarbinti arba pakeisti vieną darbą kitu, - teigia cvmarket.

Prancūzijos bendrovei „Teleperformance“ priklausanti skambučių centro įmonė „Teleperformance LT“ rugpjūtį nusprendė drastiškai sumažinti darbuotojų skaičių, tačiau iš Lietuvos įmonė kol kas nesitraukia. „Teleperformance LT“ Darbo biržai rugpjūtį pranešė, kad atleidžia 111 darbuotojų Vilniuje. Portalo rekvizitai.lt duomenimis, įmonėje dirba 153 žmonės.

Dalis valstybinių įmonių vadovų išgyvena tikrą aukso amžių. Iš mokesčių mokėtojų pinigų samdomi kai kurie direktoriai uždirba triskart daugiau nei ministrai ir daugiau net už prezidentę. Įdarbinimo agentūrų duomenimis, tokias algas mokėti išgalėtų retas privatus verslas. „Lietuvos energijos“ gen. direktorius 38-erių Dalius Misiūnas jau beveik dešimtmetį dirba valstybės valdomose energetikos bendrovėse.

Lietuvos pramonės įmonių vadovai kas ketvirtį pasipasakoja, kokios naujausios tendencijos pramonėje ir ko gali tikėtis darbuotojai. Panašu, kad nors verslininkai mąsto optimistiškai – įmonių pajamos didės, nemaža dalis galvoja, kad darbuotojų reiks mažiau. Juos keis technologijos. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) atlikta didžiausių pramonės įmonių vadovų apklausa atskleidė, kokios tendencijos bus jaučiamos 2017 m. III ketvirtį.

Pagal pardavimus, tenkančius vienam darbuotojui, geriausias rezultatas tenka „Norfos mažmenai", o žemiausias rodiklis - parduotuvių tinklą „Iki" valdančioje įmonėje „Palink“, rašo „Verslo žinios“. Remiantis „Verslo žinių“ ir „Strategy Labs“ surinktais duomenimis, pagal pajamas, tenkančias vienam darbuotojui, labiausiai išsiskiria „Norfos mažmena“, konkurentus lenkianti bene trečdaliu. Šiame prekybos tinkle per metus vienam darbuotojui tenka 118 tūkst. eurų.

Savaitgalis daliai lietuvių prasidėjo penktadienį, o baigsis trečiadienio rytą. Bent jau toks įspūdis susidaro apžiūrėjus išvažiuojančiųjų srautus ir jų planus. Atvykstančiųjų bangą jau pasitiko ir pajūris. Net viešojo sektoriaus įmonėse pirmadienį į darbą neateis iki pusės visų darbuotojų. Tačiau policija ragina neatsipalaiduoti – jau šiandien prasidėjo reidai, jie tęsis visą savaitgalį. Vilnių popiet kausto kamščiai. Ypač pajūrio kryptimi.

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

JAV Minesotos valstijoje vienoje mokykloje trečiadienį driokstelėjęs gamtinių dujų sprogimas užmušė du darbuotojus, o dar devyni žmonės buvo sužeisti. Nelaimė įvyko ryte Mineapolio mieste veikiančioje Minehahos akademijoje, privačioje krikščioniškoje mokykloje, kurioje vaikai mokosi nuo parengiamosios iki 12-osios klasės, nurodė ugniagesiai ir mokyklos pareigūnai. Tuo metu moksleiviai žaidė futbolą ir krepšinį.

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė sako, kad antradienį darbą pradedanti naujos struktūros kanceliarija sieks skirti daugiau dėmesio analizei ir peržiūrėti teisės aktų projektų vertinimą, tačiau darbo kultūrai pakeisti prireiks laiko. Nors reforma formaliai baigta, kanceliarija dar ieško 41 darbuotojo. Pasak M.Dargužaitės, Vyriausybės kanceliarija sieks įsitraukti į teisės aktų rengimą nuo pirminės stadijos ir koordinuoti, kad būtų įtrauktos reikalingos ministerijos ir socialiniai partneriai.

Šis darbdavys – kiekvieno darbuotojo svajonė. Internautus nustebino jo reakcija sulaukusi netradicinio pavaldinės pareiškimo. Žiniatinklio kūrėja ir inžinierė Madalyn Parker nusprendė skirti sau laisvadienių. Tačiau ne dėl peršalimo ar kitų ligų. Mergina kelias dienas rūpinosi savo psichine sveikata. Bendradarbiams ji parašė laišką: „Miela komanda, šiandien ir rytoj rūpinsiuosi savo psichologine būkle.

Jungtinių Valstijų technologijų milžinė „Microsoft“ planuoja atleisti dalį darbuotojų siekdama perorientuoti savo verslą, kad šis daugiausia dėmesio skirtų debesų kompiuterijos sričiai, skelbia spauda. Nors žiniasklaida praneša, kad bendrovė ketina atleisti tūkstančius žmonių, „Microsoft“ agentūrai AFP pirmadienį tik patvirtino, kad planuojami pokyčiai. „Microsoft“ įgyvendina pokyčius, kad teiktų geresnes paslaugas savo klientams ir partneriams“, – sakė kompanijos atstovas.

Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą ir nelaimingų atsitikimų darbe, siūloma įpareigoti darbdavius tikrinti, ar žmonės į darbą ateina blaivūs. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė konservatorių, „valstiečių“, socialdemokratų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovų teiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma tikrinanti ne visus, o visų pirma tik tuos darbuotojus, kurie dirba pavojingą darbą ar vairuoja transporto priemones.

Vyriausybės kanceliarijos reforma įgauna pagreitį. Daugumą pareigybių keičianti Vyriausybė šią savaitę pranešė ieškanti darbuotojų į 20 pozicijų. Kanclerė Milda Dargužaitė sako, kad pertvarkius kanceliariją joje bus 174 pareigybės vietoje buvusių 210 etatų. Reformą numatoma baigti liepos viduryje. „Tokių pozicijų, kokios buvo, išlieka apie 10 procentų.

 Japonijos atominės energetikos agentūra nurodė, kad penki darbuotojai antradienį gavo didelę apšvitos dozę per incidentą vienoje branduolinių tyrimų laboratorijoje, dirbančioje su plutoniu, kai tikrinant įrangą praplyšo krepšys su radioaktyviomis medžiagomis. Valstybinė agentūra nurodė, kad incidentas įvyko jai priklausančiame Oarajo tyrimų ir plėtros centre, kur atliekami branduolinio kuro tyrimai ir naudojamas itin toksiškas plutonis. Incidento priežastis šiuo metu tiriama.

  Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojų darbo užmokestis nuo birželio didės 5-6 proc, pranešė įmonės profsąjungos vadovė. Tačiau bendrovės atstovas sako, kad atlyginimai padidinti apie 2 proc. Naftininkų profesinės sąjungos vadovė Virginija Vilimienė tikina, kad metų pabaigoje derantis dėl kolektyvinės sutarties, tikimasi algas padidinti dar labiau.

Iš Lietuvos pasitraukianti Suomijos kapitalo bendrovė „Prisma LT“ pranešė atleidžianti beveik 300 darbuotojų. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS pranešė, kad Vilniaus ir Kauno darbo biržos gavo „Prismos LT“ pranešimus apie atleidžiamus darbuotojus: Vilniuje - 162, Kaune - 126. Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) gegužės pradžioje pranešė nuo liepos ketinanti uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje, nes rinka čia yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai.

Seimui linkstant susiaurinti darbuotojų atstovų - profsąjungų ar darbo tarybos vadovų - apsaugą, valdantieji siūlo sudaryti konkrečius „neliečiamųjų“ sąrašus. Seime registruotos keturių valdantiesiems priklausančių Seimo narių parengtos Darbo kodekso pataisos. Jomis profesines sąjungas ir darbo tarybas norima įpareigoti darbdaviui pateikti darbuotojų atstovų sąrašą, kuriems būtų taikoma apsauga dėl atleidimo iš darbo ir darbo sąlygų bloginimo.