darbuotojai

Du nuobodžiaujantys parduotuvės darbuotojai, 25 m. Ashley Finley ir 23 m. Disney Sibbons, netyčia sukėlė parduotuvėje gaisrą, kai nusprendė kremuoti pelę. Incidentas įvyko Bury St Edmunds esančioje „Cycle King“ parduotuvėje, Safolko grafystėje. Liepsnos išplito į šalia parduotuvės esančią aludę ir restoraną, o bendra gaisro žala siekia 1,6 milijono svarų. Ipsvičo karūnos teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog pelė buvo padegta panaudojus degalus ar kitą degų skystį.

Belgijos oro eismo kontrolės tarnybos „Skeyes“ skrydžių kontrolieriai ketvirtadienio ryte netikėtai paskelbė streiką, pranešė Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė). Briuselio oro uostas savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, jog streikas tęsis nuo 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku iki 13 val. (14 val.

Ir verslininkai, ir valdininkai susiėmę už galvų – skaičiuojama, kad darbingų žmonių skaičius per artimiausius penkerius metus sumažės 200 tūkstančių. Užimtumo tarnyba dėl trūkstamos darbo jėgos siūlo dažniau atsigręžti į neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Pramonininkai siūlo plačiau atverti vartus emigrantams iš trečiųjų šalių. Prie Vilniaus įsikūrusiame tualetinio popieriaus ceche pagaminama apie 82 tonos tualetinio popieriaus per dieną.

Lietuvos Muitinė įspėja dėl jos darbuotojais prisistatančių sukčių. Pasak muitinės, paskelbus asmenų priėmimą į tarnybą, kreipėsi žmonės, nurodydami, jog jiems skambina muitinės atstovais prisistatantys asmenys, kurie klausinėja asmeninių dalykų (namų adreso, drabužių, batų dydžių ir pan.). „Asmenys žada, tikėtina, už atlygį, netrukus pakviesti į tarnybą muitinėje“, – pirmadienį paskelbtame pranešime nurodo muitinė.

Kas šeštas lietuvis į klausimą „Ar darbas, kurį dirbate, naudingas pasauliui?“ atsako neigiamai. Britų, besiskundžiančių darbo beprasmiškumu, yra net trys iš dešimties.

Lietuvoje pernai spalį 10,9 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų dauguma dirbo ne visą darbo laiką. O didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 15421 visą darbo laiką dirbę gyventojai. 400 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 123 tūkst., iš jų 98 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas. Per metus MMA ar mažiau uždirbusių darbuotojų skaičius sumažėjo 28 tūkst.

2018 metais šalyje buvo 18,5 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 7,7 proc. arba 1,5 tūkst. mažiau nei 2017-aisiais. Per metus laisvų darbo vietų labiausiai sumažėjo prekyboje (1 tūkst.), statyboje (0,7 tūkst.), o padaugėjo transporte (0,4 tūkst.) ir pramonėje (0,2 tūkst.), pranešė Statistikos departamentas. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo finansų ir draudimo įmonėse – 3,3 proc., viešajame valdyme ir gynyboje, socialiniame draudime – 3,1 proc.

Lanksčios darbo valandos, poilsio kambariai, nemokami užkandžiai ir pietūs, gyvūnai biuruose – tai tik keletas motyvacijos priemonių, kurios tampa neatsiejama šiuolaikinio biuro praktika. Pasak darbo rinkos specialistų, šiemet darbdaviai, siekiantys geresnių rezultatų, priversti darbuotojams suteikti vis daugiau privilegijų ir laisvės, rašoma pranešime spaudai.

Metų pradžioje galutinai susijungęs Baltijos šalyse, bankas „Luminor“ per šiuos metus Lietuvoje ketina atleisti 420 darbuotojų, pranešė bankas. Estijoje ir Latvijoje banko darbuotojų sumažės atitinkamai 130 ir 250. Šiuo metu „Luminor“ banke Baltijos šalyse dirba apie 3 tūkst. žmonių. Bankas nurodo, kad mažinamas darbuotojų skaičius kasdienei veiklai įtakos neturės.

Lietuva darbuotojams iš Baltarusijos ir Ukrainos jau yra patrauklesnė už Lenkiją. Tačiau nepaisant to, ne visi daugiau uždirbti norintys kaimynai sutinka plušėti mūsų šalies gamyklose. Darbuotojus iš trečiųjų šalių įdarbinantys verslininkai tikina, kad štai siuvėjų poreikį mūsų šalyje tenka malšinti įsivežant uzbekus bei kirgizus. Tenka laukti ir pusmetį Virėjai, kambarinės, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai.

Darbuotojų Lietuvoje kai kada vis dar ieškoma atsižvelgiant į tai, kokio jie zodiako ženklo, ar kurį naminį gyvūną labiau mėgsta, pripažįsta specialistai. Be to, diskriminuojantys potencialaus darbdavio klausimai taip pat dar nėra išnykę ir nemaloniai nustebina norimo darbo ieškančius gyventojus. Sprendimą lemia ir katė Kaip pripažįsta įdarbinimo bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Božena Petikonis – Šabanienė, pagalbininkų sau ieškantys darbdaviai kartais iš tiesų nustebina savo pageidavimais.

Lietuvoje darbo ginčų komisijos sprendimai lemia, kad kasmet darbuotojai atgauna iki 5-6 milijonų eurų, tikina vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. Anot jo, nors darbuotojų, besikreipiančių į tokias komisijas, Lietuvoje didėja nuolat, bet net trečdalį ieškinių žmonės atsiima dar neįvykus pirmajam posėdžiui. Skundų padvigubėjo „Darbo ginčų komisijos tapo populiarios, bet išryškėjo ir prevencinis jų poveikis.

Ekonominio sunkmečio daužomai įmonei besąlygiškai liks ištikimi du dirbantieji iš dešimties, o kiek daugiau nei septyni procentai paliks laivą vos pajutę, kad padėtis suprastėjo. Tokius apklausos duomenis pateikia darbuotojų paieškos portalas CVMarket.lt, rašoma pastarojo pranešime spaudai. „Viešojoje erdvėje vis daugėja prognozių, kad netrukus ir vėl susidursime su nauja ekonomine krize.

Pirmadienį prasidėjusi darbo savaitė gali atrodyti perdėtai ilga, tačiau standartinės penkios darbo dienos greitai gali tapti praeitimi – to labai siekia Jungtinės Karalystės profsąjungos, rašo „Business Insider“. Anot Oksfordo universiteto docento Jan-Emmanuel De Neve, keturių dienų darbo savaitė padėtų pasiekti gerą darbo ir poilsio balansą, paliekantį laiko žmonėms mėgautis savo darbu ir laisvalaikiu.

Teigiama, kad didelė dalis darbo sėkmės gali priklausyti nuo darbuotojo elgesio. Kartais nežinodami kaip elgtis lengvai galime pakliūti į nemalonias ar keblias situacijas, nulemiančias net karjeros galimybes ar santykius su darbdaviu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė, etiketo žinovė Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė tikina, kad šiandien vis rečiau pasitaiko didelių etiketo klaidų, tačiau daugėja smulkių, kurios kartais tampa itin reikšmingos.

Siekdami geresnių ir efektyvesnių darbo rezultatų kelių bendrovių vadovai ėmėsi netikėto sprendimo: sumažino darbo laiko trukmę. Kol kas ją sutrumpinę 1 val, tikisi, kad kitąmet, darbuotojams pasiekti puikių rezultatų pakaks 5 darbo valandų. Tad atvykę 9 ryto, namo išeis 14 val. Atlyginimas, anot bendrovių vadovų, nemažės, o priešingai – didės. Bendrovių „Engineer“ ir „Valandinis“ vadovai, sako suprantantys, jog bet kokiame procese išlaikyti dėmesį 8 val – neįmanoma.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Mažiausiai 28 laipsniai šilumos ir dieną, ir naktį – apie tokias darbo sąlygas pasakoja vieno Vilniaus policijos skyrių darbuotojas, besiskundžiantis sveikatos problemomis. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija kartu su nesitraukiančiais karščiais stebi ir vis augantį skundų dėl netinkamų darbo sąlygų srautą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų atlikta Lietuvos savivaldybių administracijų analizė parodė, kad, kelerius metus iš eilės mažėjęs, pernai savivaldos aparatas ėmė augti. Lietuvos savivaldybių administracijose 2017-aisiais metais įsteigta 150 naujų darbo vietų. Tai 1,14 proc. daugiau negu 2016 m. „Pokytis palyginus su 2016-aisiais nėra žymus – tik kiek daugiau nei 1 procentas.

Maitinimo sektoriaus darbdaviai įtaria darbuotojus piktnaudžiaujant nedarbingumo lapeliais - jie neva suserga, tačiau socialiniais tinklai išduoda, kad iš tiesų šventė ar poilsiavo. "Sodra" tikina, kad vasara čia nėra išskirtinė, tačiau piktnaudžiavimų nedarbingumo lapeliais pasitaiko, rašo portalas 15min.lt. Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė portalui teigė, kad tai išties yra labai dažna problema.

Šią savaitę futbolo pasaulį sudrebino oficialios naujienos, kad „Juventus“ klubas už 100 mln. eurų įsigijo Madrido „Real“ klube prieš tai žaidusį Cristiano Ronaldo. Ketverių metų sutartį su italais sudaręs futbolininkas per šį laikotarpį viso turėtų uždirbti 120 mln. eurų. Tiek „Juventus“, tiek FIAT valdo ta pati įmonė „Exor“, kurią kontroliuoja Agnelli šeima. Andrea Agnelli yra „Juventus“ vadovas.

Jungtinės Karalystės medicinos prietaisų gamintoja „Intersurgical” paskelbė plečianti savo veiklą Visagine. Naujajai bendrovės gamyklai bus skirta 8 ha žemės ploto Visagino pramonės parke. Bendrovė pirmame plėtros etape ketina įdarbinti apie 200 inžinerijos, gamybos bei mokslinių tyrimų ir plėtros sričių aukštos kvalifikacijos specialistų.

Jonavos trąšų gamintojos „Achemos“ darbuotojams pirmadienį Jonavoje dėl nebemokamų priedų surengus piketą, bendrovės vadovybė ragina profesinę sąjungą dialogo būdu ieškoti priimtino sprendimo ir neatmeta galimybės sustabdyti gamyklą. „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas teigia, kad su profesine sąjunga nuolat komunikuojama.

Darbuotojams pranešus apie planus piketuoti, AB „Achema“ kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį, Ūkio, Energetikos, Finansų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas bei kitas atsakingas valstybines institucijas. „Achema“ valdžios atstovų prašo numatyti galimybę koreguoti SGD terminalo ir VIAP mokesčių dydžių rinkimo tvarką nuostolingu veiklos laikotarpiu. „Šiemet susidarė ypač nepalankios vadinamosios kainų žirklės – sumažėjo pasaulinės trąšų kainos, o gamtinių dujų kainos išliko labai aukštos.

„Achemos“ darbuotojai tikina, kad vadovybė su jais nesiskaito ir prisidengdami blogais įmonės rezultatais blogina sąlygas darbuotojams. Dėl šių priežasčių, jie nusprendė piketuoti. „AB „Achema“ vadovybė, prognozuodama prastus finansinius metus, vienašališkai pablogino bendrovės darbuotojų situaciją, taip pažeisdama pasirašytą kolektyvinę sutartį.

  Beveik penktadalis Lietuvos savivaldybių darbuotojų yra giminės, ketvirtadienį paskelbė analizę atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).   Anot jos, 18 proc. savivaldybių administracijų darbuotojų yra giminaičiai, sutuoktiniai arba sutuoktinių giminaičiai. Vis dėlto STT teigia, kad nepotizmo intensyvumas skirtingose savivaldybėse nėra tolygus.

Tarp didžiausias pajamas vienam darbuotojui generavusių įmonių – energetikai, didmenininkai, o taip pat tik kelis asmenis samdančios kompanijos. Skaičiuojama, kad viena įmonė galėjo pasigirti itin įspūdingomis pajamomis – 112,7 mln. eurų vienam darbuotojui. „Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius.

Lietuvoje ima trūkti darbuotojų, tačiau kas trečias darbo biržoje registruotas bedarbis neturi reikiamos kvalifikacijos. Paprastai įgyti reikiamą kvalifikaciją padeda darbo biržos vykdomas profesinis mokymas, tačiau to užtenka ne visiems. Dėl to numatoma kurti naują modelį ir išbandyti jį tam tikrose savivaldybėse.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. po baigtų TOP-20 įstaigose profesinių mokymų įsidarbino 63,8 proc. absolventų.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Balandžio mėnesį paskelbęs apie svarstymą optimizuoti veiklą, „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje praneša, kad buvo nuspręsta Lietuvoje panaikinti 285 darbo vietas. Pasak „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomojo direktoriaus Mariano Andrade Gonzalez, šis procesas savaime nėra išskirtinis, o veikiau yra dalis įprastos verslo praktikos, kuria siekiama didinti veiklos efektyvumą.

Tęsiant kelių priežiūros bendroves sujungusios valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ pertvarką, šiemet darbo gali netekti iki 150 žmonių. „Privalome optimizuoti veiklą, todėl keičiame struktūrą ir atsisakome perteklinių administracinių funkcijų“, – antradienį žurnalistams sakė „Kelių priežiūros“ vadovas Darius Aleknavičius. Anot jo, bendrovė atleidžiamiems darbuotojams padės ieškant naujo darbo. Dabar „Kelių priežiūroje“ dirba apie 2,6 tūkst. darbuotojų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai išanalizavo daugiau nei 700 tūkst. atvejų, kurie padėjo atskleisti realią padėtį apie neblaivius darbuotojus darbo vietoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažiausiai girtų darbuotojų yra transporto sektoriuje, daugiausiai – žemės ūkio. O savaitės diena, kai į darbą ateina daugiausiai apgirtusiųjų, yra pirmadienis.

Belgijos bendrovė „Malmar“, gaminanti metalo komponentus automobilių ir statybos pramonės užsakovams, savo naujajai gamyklai pasirinko Klaipėdą. Veiklos pradžioje „Malmar“ ketina įdarbinti apie 20 žmonių, o įsitvirtinusi žada plėstis. Bendrovė ieško inžinierių, suvirintojų, logistikos ir kokybės užtikrinimo specialistų. Pagrindinė gamyklos Klaipėdoje veikla bus sutelkta į eksportą ir metalinių dalių pristatymą klientams iš įvairių pramonės šakų – nuo automobilių iki statybos.

Britų finansų rinkų konsultavimo bendrovė „Catalyst Development Ltd.“ pranešė Vilniuje atidarysianti savo pirmąjį kompetencijų centrą už Jungtinės Karalystės ribų. Per ateinančius trejus metus „Catalyst“ ketina priimti apie 30 darbuotojų: aukštos kvalifikacijos verslo analitikų ir konsultantų. „Jungtinės Karalystės bendrovė ateina dėl to, jog joje dirbęs specialistas iš Lietuvos sugebėjo įtikinti Vilniaus vertės pasiūlymu.

Nors permainingi orai iki šiol neleidžia ilgiau nei dienai kitai įsitvirtinti šiltiems orams, bet pamažu pradedame jausti vis labiau artėjančią vasarą. Ją jaučia ir Lietuvos kurortuose verslu užsiimantys žmonės, kurie dar balandį suskubo ieškoti darbuotojų artėjančiam vasaros sezonui. Nors iki oficialaus vasaros sezono Palangoje liko kiek daugiau kaip mėnuo, o Šventojoje dar daugiau dienų, bet šių kurortų verslininkams jau prasidėjo darbymetis.

Nors prekybos centruose darbuotojai ir taip uždirba vienas mažiausių algų Lietuvoje, tačiau prekybos tinklai vis tiek juos engia ir išnaudoja. Štai Darbo inspekcija nustatė, kad „Grūstės" tinklo parduotuvėse žmonės verčiami ilgiau ir sunkiau dirbti, tačiau papildomai už tai nesumokama.  Anot valstybinės darbo inspekcijos, žmonės skundėsi esą darbą reikia pradėti daug anksčiau, nei nurodyta grafike, o baigiamas jis kur kas vėliau. Už viršvalandžius nemokama.

Nedidėjant informacinių technologijų (IT) specialistų kiekiui, Lietuvai kyla rizika pralošti konkurencinę kovą dėl užsienio investicijų, tikina ekspertai. Anot jų, specialistų trūkumas rinkoje jau dabar kai kurių paslaugų ir produktų kainas neadekvačiai kelia į viršų. Išeitimi iš situacijos gali tapti ne tik didesnis dėmesys matematikai ir informacinėms technologijoms mokyklose, bet ir profesinio mokymo įvaizdžio gerinimas bei kvalifikuoti darbuotojai iš užsienio.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikianti Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ ketina įdarbinti dar 200 žmonių. 1,2 tūkst. darbuotojų turinti įmonė pernai rudenį gavo Vokietijos automobilių gamintojos „Mercedes–Benz“ užsakymą – tam jai reikėjo dar 400 darbuotojų. Pusę jų jau pavyko rasti, o nuo kovo paieškos tęsiamos, pranešė Klaipėdos LEZ.

Net 76 proc. dirbančių Lietuvos įmonėse mano, kad jų darbdavys išgalėtų padidinti dabar mokamus atlyginimus, tačiau daugumą tenkintų gan kuklus algos kilstelėjimas, teigia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt. „Anot darbdavių apklausos, kurią ką tik paviešino Lietuvos bankas, kas antra Lietuvos įmonė per artimiausius šešis mėnesius ketina didinti atlyginimus savo darbuotojams, – sako CVMarket.

Darbdaviai turi gerų žinių. Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad net pusė šalies įmonių šiemet darbuotojams ketina didinti algas. Dar pernai tokių buvo tik trečdalis. Maža to, darbdaviai jau supranta, kad to neužteks, todėl atlyginimus jie pasiryžę didinti bent kelerius metus iš eilės. Tiesa, augimas žadamas keliais procentais mažesnis nei pernai. Vis daugiau Lietuvos darbdavių supranta, kad nuo algų didinimo savo darbuotojams neišsisuks.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir skambios antraštės apie tai, kad mūsų šalies verslui tereikia gaudyti palankų investicijų vėją ir šis neš toli, skamba išties įkvepiančiai. Gaila, bet tai – tik dalis tiesos. Darbo vietas Lietuvoje kuriančiam verslui labiausiai norisi, bet, deja, sunkiai pavyksta, gaudyti darbuotojus. Būtent darbo jėgos trūkumas yra ta problema, kurios kol kas išspręsti nepavyksta.

„Air France“ darbuotojai penktadienį surengė jau trečią per mėnesį streiką ir Prancūzijos oro bendrovę privertė atšaukti beveik ketvirtadalį skrydžių. „Air France“ atstovas spaudai pranešė, kad oro bendrovė penktadienį atliks 76 proc. planuotų skrydžių, įskaitant 80 proc. tolimųjų skrydžių. Tačiau kai kuriuose Prancūzijos oro uostuose, pavyzdžiui, Nicos, atšaukta iki pusės „Air France“ skrydžių.

Darbuotojams neretai šmėsteli mintys, ar apsimoka dirbti vienoje vietoje ir laukti, kol pakels algą, o gal tiesiog keisti darbovietę? Svarstoma, koks gi yra idealus darbo vienoje įmonėje laikotarpis, ar apsikritai apsimoka būti lojaliu darbdaviui? Darbo rinkos ekspertai turi atsakymus į šiuos klausimus.  Į šiuos klausimus padeda atsakyti tarptautinė Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.lt) apklausa, vykdyta 2018 metų sausio–vasario mėnesiais 12–oje Europos šalių.

Per mažos investicijos į darbuotojus bei kelerius metus linksniuojama socialinės atskirties problema – tokius ekonominius šių metų iššūkius Lietuvai prognozuoja Europos Komisija. Taip pat Komisija ragina Lietuvą imtis sisteminės mokesčių reformos bei susirūpinti naujais mokesčiais. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis penktadienį Seime pristatė Europos Komisijos (EK) parengtą 2018 metų Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę. Šios ataskaitos pagrindu Lietuva gegužę sulauks rekomendacijų.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.

Kol vieniems specialistams šie metai nusimato itin geri – gausybė pasiūlymų dirbti, kitiems teks arba keisti specialybę, arba pasinerti į sunkias darbų paieškas. Lietuvos darbo birža pateikė 2018 metų darbo rinkos apžvalgą.

Prieš kiekvienas šventes vis kyla diskusija, kodėl laisvadieniai nesuteikiami ir prekybos centrų darbuotojams. Kol vieni prekybos tinklai po truputį eina Vakarų keliu ir praneša nedirbsiantys, kiti nė netrumpina darbo laiko. Ši problema neliko nepastebėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už uždarų durų įvyko ministro ir prekybininkų pokalbis.

Valstybės energetikos holdingo „Lietuvos energija“ Verslo aptarnavimo centrui (VAC) anksčiau vadovavusi Eglė Šimė tapo „Maxima grupės“ bendrovės „Franmax“ IT vadove. Prie didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios „Maxima grupės“ prisijungė ir buvęs Lietuvos pašto atstovas Tomas Bašarovas.