darbo santykių liberalizavimas

  Seimas ketvirtadienį pradėjo pavasario sesiją, parlamento vadovė Loreta Graužinienė pagrindiniais jos darbais įvardija socialinio modelio priėmimą, sprendimą dėl šauktinių kariuomenės ateities.   „Šios sesijos pagrindinis akcentas išlieka socialinio modelio paketas, kuriame yra Darbo kodeksas. Labai svarbu, kad būtų išgirstos visos pusės ir Seimas dėl jo apsispręstų, taip pat svarbu apsispręsti dėl šauktinių kariuomenės ateities.

Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas, sukėlęs visuomenės diskusijų audrą, antradienį bus svarstomas Trišalėje taryboje. Tiesa, jau dabar akivaizdu, jog nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus norų, kad su juo susiję įstatymų projektai kuo greičiau keliautų į Seimą, diskusijos dėl jo virs ilgai ir bus karštos.

Lietuvoje pastarosiomis dienomis nemažai kalbama, ar ne per liberali mūsų socialdemokratų Vyriausybė, ant derybų stalo išdrįsusi padėti lankstesnių darbo santykių modelio projektą. Tikriausiai daug iečių dar bus sulaužyta diskutuojant, kam palankios ir kam žalingos Darbo kodekso pataisos. Tačiau bent jau Europoje šiuo klausimu – vis mažiau abejonių.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Darbo kodekso pataisų paketą. Paketas itin „storas“, jame keičiami net 32 straipsniai, reglamentuojantys atleidimo iš darbo, terminuotų sutarčių sudarymo sąlygas, kasmetinių, papildomų ir nemokamų atostogų nustatymą ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei darbo laiką.

Konservatorių ir liberalų vyriausybė, tebetikinti Laisvosios rinkos instituto pasakaitėmis, pasišovė dar labiau liberalizuoti darbo santykius. Šįkart ji ne tik pataikauja stambiajam verslui bei toliau siekia įtvirtinti pasenusį požiūrį į darbuotoją kaip į „darbinį arklį“, bet ir nori paspęsti pelėkautus uždirbantiems daugiau nei daugelis.

Dalį svarbių postų valstybės tarnyboje tie patys asmenys užima ištisus dešimtmečius. Riboti viešojo sektoriaus įstaigų vadovų kadencijas ir rotuoti pareigūnus kol kas ryžtamasi toli gražu ne visose valstybės tarnybos srityse. Tačiau parlamentarų sukritikuota valstybės valdymo tobulinimo koncepcija, kuria siekiama riboti vadovų postus užimančių tarnautojų kadencijas, rengiama toliau. Aktyviausiai šioje srityje reiškiasi Prezidentūra.