darbo migrantai

Lietuva keičia savo migrantų politikos strategiją – politikai ketina griežtinti darbo migrantų priėmimą į mūsų šalį. Migrantams teks mokytis lietuvių kalbos, o įmonėms nebus taip paprasta juos atsivežti. Ką apie tai mano verslas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota neteisėtai sieną bandžiusių kirsti migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje trečiadienį fiksuoti 57 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį antradienį neįleido 140 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 2191 neteisėtam migrantui.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksavo nė vieno neteisėtai į šalį bandžiusio patekti migranto, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje antradienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 11 kartų, Lenkijos pareigūnai į šalį pirmadienį neįleido 27 migrantų.  Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 289 neteisėtiems migrantams.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Užsieniečiai tolimųjų reisų vairuotojai skundžiasi, kad Migracijos departamentas be perspėjimo anuliuoja jų išankstines registracijas pateikti dokumentus, kad pavyktų gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau pasirodo, kad departamentas taip kovoja su ne pirmą kartą sukčiaujančiais tarpininkais. Vairuotojai, iš anksto užsiregistravę sistemoje, praranda savo registracijos vietą, o naujos gauti nebegali, nes laisvų vietų nėra.

Lietuva bene dažniausiai Europos Sąjungoje (ES) leidimus laikinai gyventi išduoda darbo migrantams. Tokie leidimai Lietuvoje sudaro beveik 54 proc. visų išduodamų leidimų gyventi, santykinai daugiau jų išduodama tik Lenkijoje – per 69 proc., skelbia Eurostatas, apibendrinęs 2015 metų duomenis. Vidutiniškai ES leidimai gyventi dėl darbinių priežasčių sudarė 27 proc., rodo šią savaitę paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė yra turtingiausia Europos Sąjungos šalis pagal BVP vidutiniškai vienam gyventojui. Tokius duomenis savo ataskaitoje pateikia Europos statistikos agentūra „Eurostat“. Tyrėjų nuomone, Liuksemburgo turtingumą galima paaiškinti dideliu darbo migrantų iš kaimyninių Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos skaičiumi. Jie negyvena kunigaikštystėje, bet joje dirba ir papildo jos iždą mokesčiais. Nyderlandai užėmė antrąją vietą pagal gyvenimo lygį Europos Sąjungoje.