darbo krūvis

Teisingumo ministerijos atlikta analizė atskleidžia, kad nuo 2021 m. įsigaliojusi naujoji antstolių parinkimo tvarka visiškai pasiteisino. Jau antrus metus vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams automatiniu būdu paskirsto Antstolių informacinė sistema, o visi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš to paties skolininko pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Belgija pereina prie keturių dienų darbo savaitės. Tai reiškia, kad šalies gyventojai keturias dienas dirbs ilgiau ir turės viena laisva diena daugiau, o darbo užmokestis nesikeis. Tiesa, toks darbo grafikas neprivalomas – keturias dienas per savaitę dirbs tik tie, kurie nori. Šokoladu kvepiančios skanėstų parduotuvės darbuotojai Belgijoje jau netrukus galės dirbti nebe penkias, o keturias dienas per savaitę.

„Ukmergės žiniose“ neseniai rašėme apie gerėjančias darbo sąlygas ir didėjančius atlyginimus Lietuvos pašto darbuotojams. Tačiau į redakciją paskambinusi Ukmergėje dirbanti laiškininkė pasakojo, kad atlygimas jai nedidėja, o darbo daugėja. Pasakojo, kad iš darbo išeinanti, nes gerokai padidėjo darbo krūvis, o alga – ne. Moteris sakė pašte išdirbusi 20 metų ir išeinanti su skaudančia širdimi.

„Darboholikams“ iš tikrųjų labiau gresia tapti alkoholikais, tyrėjai paskelbė trečiadienį, perspėdami dėl pavojaus sveikatai, keliamo per didelio darbo krūvio ir alkoholio vartojimo. Išanalizavę ankstesnes studijas, per kurias buvo tirti daugiau negu 400 tūkst. žmonių, mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie per savaitę dirba ilgiau negu 48 valandas (Europos Sąjungoje rekomenduojama maksimali savaitinė darbo trukmė), labiau linkę vartoti „rizikingus“ alkoholio kiekius.

Anot vieno tyrimo, dėl streso darbe prasčiausiai jaučiasi didžiųjų miestų gyventojai – bloga psichologine savijauta skundžiasi net 69 proc. apklaustų Šiaulių gyventojų, 64 proc. vilniečių. Tačiau visiškai skaičiais nereikėtų kliautis – nors ir Šiauliai šiuose rezultatuose pirmauja, specialistai teigia, kad vis dėlto gyvename streso kasdienybėje, tik vieni jos ragauja mažiau, kiti – daugiau.

Laisvoji banga Už Sveikatos ministerijos vairo vos prieš savaitę stojusiai naujajai ministrei Rimantei Šalaševičiūtei – visuomenės dėmesys. Kokias pirmtako Vytenio Povilo Andriukaičio reformas ji tęs, o kokie darbai bus nukreipti kita linkme, ministrė atskleidė „Laisvosios bangos“ radijo eteryje. Abortai – moters pasirinkimo laisvė Apie visuomenėje ypač jautrias temas naujoji ministrė turi aiškią poziciją.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio viešai pateikti duomenys visuomenę, seniai susitaikiusią su „dovanėlėmis vargšams gydytojams“ privertė šiurptelėti: daugiau kaip 900 medikų dirba trijose ir daugiau įstaigų ir kas mėnesį susižeria daugiau kaip 10 tūkst. litų. Vidutiniškai šie medikai dirba 3-7 darbo vietose, o rekordininkas net 11-oje darboviečių: keturiose valstybinėse ir septyniose privačiose. Įvardintas didžiausias atlyginimas – 44 tūkst.litų.

Daugiau laiko dokumentams pildyti ir kitam papildomam darbui, o ne ligoniams gydyti sugaištantys šeimos gydytojai seniai prašo asistentų, tačiau didesnės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įdarbins tik koordinatorius. Ir tai iš pradžių tik po vieną du, o paskui spręs, ar apsimoka didinti tokių specialistų skaičių.

Dažnai darbuotojai skundžiasi ilgomis darbo valandomis. Danų mokslininkai išsiaiškino, kad tai gali būti priežastis, kodėl darbo vieta gali kelti daug streso.   Naujienų portalo qz.com teigimu, depresija ir darbo krūvis gali koreliuoti ir atvirkštiniu ryšiu. Jaučiant depresiją darbo krūvis gali atrodyti nepakeliamas.   Tyrimo metu buvo apklausta 3 tūkst. Danijos valstybės tarnautojų. Nustatyta, kad žmonės, turintys mažiau streso hormono kortizolio, gali lengviau susirgti depresija.