darbo kodeksas

Artėjant atostogų įkarščiui, specialistai primena, kaip suskaičiuoti kiek laisvų dienų jums priklauso, kada pats metas pateikti atostogų prašymą bei kaip suskaičiuoti, kokia išmoka jūsų laukia. Dirbantiesiems primenama ir apie galimą  laisvą laiką darbo metu.  Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui darbuotojų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Anksčiau atostogos buvo skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis.

Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.  Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Darbo inspekcija antradienį ketina viešai pristatyti nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso stebėsenos rezultatus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja Rūta Juršaitė BNS sakė, kad stebėsenos duomenys parodys, kaip pakeistas Darbo kodeksas veikia. Rezultatai bus naudojami ateityje svarstant, kaip toliau reikėtų tobulinti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Darbo kodekso stebėsenos rezultatai bus pristatomi Trišalei tarybai.

Tris dešimtmečius Trakų ligoninėje pradirbusi slaugytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pernai buvo priversta palikti savo darbą sumažėjus darbo krūviui. Moteris su tuo sutiko, matydama situaciją. Kadangi ji buvo atleista darbdavio iniciatyva, be jokios darbuotojo kaltės ir turinti nepertraukiamą daugiau nei dvidešimties metų darbo stažą, remiantis Darbo kodeksu, moteriai priklausė šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau sistema, regis, suveikė kitaip.

Pirmąją Naujųjų metų dieną sukanka pusmetis, kai Lietuvoje galioja naujasis darbo kodeksas. Jo rėmėjai džiaugiasi lankstesniais darbo santykiais. Tikimasi, jog tai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai tikina, kad darbuotojai tapo mažiau apsaugoti, o jų atleidimas iš darbo – kur kas lengvesnis. Tuo tarpu tiek darbdavių, tiek ir darbuotojų atstovai jau laukia, kada darbo kodeksas bus koreguojamas. Nuo liepos 1-osisos, Lietuvoje priėmus naująjį darbo kodeksą, įsigaliojo naujovės.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Lenkijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje Čekijoje ir Estijoje parengė Darbo lankstumo indeksą 2018. Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių indeksas sudarytas remiantis Pasaulio banko metodologija ir kasmet skelbiamais „Doing business” duomenimis. Lietuva bendrame 41 ES ir EBPO šalies Darbo lankstumo indekse užima 27 vietą pagal duomenis, kurie remiasi dar senuoju Darbo kodeksu.

Nors naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimas užbaigė ne vienerius metus trukusias karštas diskusijas tarp socialinių partnerių dėl šio įstatymo turinio, tačiau, jam įsigaliojus, ir darbdaviams, ir darbuotojams kyla vis daugiau klausimų dėl DK nuostatų praktinio įgyvendinimo.

Naujas Darbo kodeksas – gerai, tačiau nepakankamai. Bent jau taip reformą įvertino Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalo įmonės. 71 proc. JAV kapitalo įmonių naująjį darbo kodeksą vertina palankiai, tačiau net 79 proc. apklaustųjų teigia, jog pakeitimai negarantuoja modernesnių darbo santykių.

Minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydį nuo kitų metų siūloma sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokią Darbo kodekso pataisą Seime užregistravo „tvarkietis“ Petras Gražulis. P.Gražulis siūlo, kad MMA būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į paskutinių trejų metų vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Jis siūlo MMA neleisti būti mažesnei negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje vidurkio, apskaičiuoto per paskutinius trejus metus.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji žymi ne tik mokslo pradžią, tačiau ir vėl suaktyvinamas pastangas surasti reikiamų darbuotojų, įsidarbinti arba pakeisti vieną darbą kitu, - teigia cvmarket.

Darbo kodekse įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas gali būti naudingas tiek apie 100 tūkstančių Lietuvos darbuotojų, tiek darbdaviams, teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerė Vilija Viešūnaitė. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir įtvirtinus galimybę pasirašyti nekonkuravimo susitarimą, darbdaviai jį įvertino skeptiškai.

Beveik vieša paslaptis – nors tai teisiškai nereglamentuota – Seimo nariai atostogauja. Todėl gana keista, kad trims Seimo nariams pasiūlius pagaliau įteisinti parlamentarų atostogų laiką, kitų frakcijų lyderiai tokį pasiūlymą pasitiko skeptiškai.

Prieš įsigaliojant naujajam darbo kodeksui birželį darbo neteko pusantro karto daugiau asmenų negu liepą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Sodros“ duomenimis, birželį darbo sutartis nutraukė 61 tūkst. 894 darbuotojai, 4,4 tūkst. daugiau nei pernai tą patį mėnesį. Tačiau liepą darbo neteko beveik 21 tūkst. žmonių mažiau negu prieš mėnesį. Atsisveikinimų su darboviete skaičius birželį visuomet lenkia liepą, bet šiemet tas atotrūkis beveik triskart didesnis nei pernai.

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą Lietuvoje gali gauti tik nekvalifikuotą darbą dirbantys darbuotojai. Pagal Darbo kodeksą, nekvalifikuotu darbu laikomas toks darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai teigia, kad naujos sudėties Seimas pirmąjį darbo pusmetį pademonstravo sugebantis priimti ryžtingus sprendimus verslo aplinkai gerinti.

Lietuvoje darbo santykiai nuo liepos 1 dienos reguliuojami pagal naujo, liberalesnio Darbo kodekso nuostatas. Jo rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai perspėja, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą iš darbo. Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliktos apklausos duomenimis, gegužę Darbo kodeksui sakė pritariantys 10 proc. respondentų, 45 proc.

Nuo rytojaus poilsiaujantys ar darbus paliekantys lietuviai gaus mažiau atostoginių. Pagal naują Darbo kodeksą, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nebebus įtraukiama dalis darbdavių mokamų priedų. Dėl to premijas gaunantiems tautiečiams atostogoms pinigų gali ir pritrūkti. Kaip skaičiuojama Darbdaviai ir Vyriausybė tokioje tvarkoje problemų nemato, tuo metu profsąjungos skundžiasi, kad naujas Darbo kodeksas naudingesnis verslininkams, bet ne dirbantiems lietuviams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad Vyriausybė vykdydama reformas demonstruoja politinę aroganciją, ir paragino taisyti Darbo kodeksą darbuotojų naudai. „Tai yra politinė arogancija, kurią demonstruoja tiek Vyriausybė, tiek valdančioji dauguma“, – žurnalistams sakė šalies vadovė. Pasak D.Grybauskaitės, svarstant Darbo kodeksą vyko tik derybų imitacija, o pažadai geriau apsaugoti darbuotoją liko neįgyvendinti.

Liepą įsigaliojus naująjam Darbo kodeksui, keičiasi atostoginių skaičiavimo tvarka. Bus kitaip apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio mokami atostoginiai, kompensacijos ir kitos išmokos. Į vidutinį darbo užmokestį nebus įtraukiamos premijos, kurias darbdavys savo nuožiūra skiria darbuotojams paskatinti. Todėl daliai darbuotojų atostoginiai bus skaičiuojami nuo mažesnio vidutinio atlyginimo.

Baigus diskutuoti apie Darbo kodeksą jau ruošiamasi kibti į kitus darbus. Vienas jų – minimalios algos kėlimas. Tačiau šiuo klausimu pasiekti kompromisą gali būti daug sunkiau nei Darbo kodeksu. Profesinės sąjungos siūlo minimalią algą (MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų, bet darbdaviai įsitikinę, kad toks kilimas būtų per daug drastiškas. Tai teigia ir ekonomistas.

Apie planus šiemet ketvirtadaliu sumažinti administraciją paskelbę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė galimybę darbuotojams savo noru išeiti iš darbo dar iki liepos 1 dienos, kai įsigalios naujas Darbo kodeksas, bei gauti išeitinę kompensaciją pagal dabartinį kodeksą. Be to, įmonėje sparčiai mažėja ir buvusių vadovų giminaičių. Profesinių sąjungų organizacijų vadovai tokius įmonės veiksmus vertina teigiamai.

Naujasis Darbo kodeksas turėtų įsigalioti nuo liepos. Tuo metu Mokesčių pakeitimai, viešojoje erdvėje kartais skambiai vadinami „reforma“, dar laukia svarstymo Seime. Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad abi šios garsiai išdiskutuotos pertvarkos yra nežymios ir stipriai lietuvių gyvenimo nepakeis. Pirmą kartą liberalizuoti Darbo kodeksą užsimota dar 2009 metais.

Lietuvos gyventojai nepritaria naujajam Darbo kodeksui ir vis mažiau pasitiki „valstiečiais“ bei premjeru Sauliumi Skverneliu, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Reprezentatyvaus tyrimo metu gegužę Darbo kodeksui sakė pritariantys 10 proc. respondentų, 45 proc. teigė nepritariantys, likusieji neturėjo tvirtos nuomonės.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Darbo kodekso pataisas. „Prezidentė pataisas pasirašė trečiadienį“, - BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja Skaistė Plaušinytė. Motyvų prezidentės atstovai plačiau nekomentavo.   Nuo liepos 1 dienos įsigaliojančio naujojo Darbo kodekso pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę. Darbo kodekso rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą.

  Šalies vadovei sukritikavus valdančiųjų sprendimą permesti politinę atsakomybę Trišalei tarybai, svarstant naująjį Darbo kodeksą, profesinių sąjungų atstovė taryboje sako, kad toks sprendimas pasiteisino. Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė sako suprantanti, kodėl yra kritikuojamas sprendimas politinę atsakomybę perduoti Trišalei tarybai, bet tai, anot jos, išėjo tik į naudą.

 Šalies prezidentė kartoja, jog priimdami naują Darbo kodeksą, valdantieji, per rinkimus žadėję subalansuoti darbo santykius, vengė politinės atsakomybės ir ją permetė Trišalei tarybai. „Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę.

Priėmus naująjį Darbo kodeksą valstiečiai puolė girti savo darbą. Tačiau kiti politikai pastebėjo, kad veikiau šis pusmetis buvo politinis šou nei reikšmingų pokyčių Darbo kodekse metas. Naujienų portalas tv3.lt palygino reikšmingiausias Darbo kodekso pataisas priimtas premjeru būnant Algirdui Butkevičiui ir įsigaliojusias Vyriausybės galvai esant Sauliui Skverneliui.

Naujasis Darbo kodeksas gavo paskutinį Seimo patepimą – nuo liepos įsigalios naujos sąlygos tūkstančiams dirbančiųjų. Liberalus darbo kodeksas numato trumpesnes atostogas, ilgesniu viršvalandžius, lengvesnį darbuotojų atleidimą, terminuotų sutarčių sudarymą neterminuotam darbui. Šias ir kitas sąlygas kritikuoja darbuotojų profesinės sąjungos. Kai kurie pakeitimai palies visus dirbančiuosius, kiti aktualiausi tik tam tikrų sričių atstovams.

Po korekcijų naujasis Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams nei ankstesnis variantas, Seimui antradienį priėmus nuo liepos įsigaliojantį naująjį socialinį modelį sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. Kiti politikai – tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos – sako, jog dokumentas iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio, dar pernai priimto ir atidėto varianto.

Seimui antradienį patobulinus nuo liepos įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą, permainų darbo santykių lankstumo prasme tikėtis neverta, sako ekonomistai. Anot jų, iš pradžių kelti ambicingi tikslai liberalizuoti darbo santykius, tačiau iš tikrųjų naujasis įstatymas tiesiog labiau atspindės realią situaciją darbo rinkoje. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad pakoreguotas Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams, nei ankstesnis jo variantas.

Seimas priėmė nuo liepos įsigaliočio naujojo Darbo kodekso pataisas. Beveik visoms joms yra pritarusi Trišalė taryba. Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš 10, o susilaikė 29. „Balsuodami už šį kodeksą suteikiame milžinišką pasitikėjimo kreditą darbdaviams, dabar laikas verslui parodyti, kad jis gali prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo“, - pareiškė „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Seimas apsispręs dėl nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų, kurioms yra pritarusi Trišalė taryba. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad dabartinės pataisos „nukreiptos į šiek tiek (kodekso) liberalumo sumažinimą“. Seimas dar turės balsuoti dėl valdančiųjų noro įpareigoti darbuotojų atstovus - profsąjungas ar darbo tarybas - sudaryti konkrečių „neliečiamųjų“ sąrašus, į kuriuos patekusiems darbuotojams būtų taikoma apsauga dė...

Portalas tv3.lt nusprendė patikrinti, kaip parlamentarai įsigilinę į Darbo kodekso pataisas. Ar vieningai balsuojantys valstiečiai supranta, už ką pasisako. O gal tik vykdo susitarimą, per daug nesukdami galvos? Konkretaus atsakymo išgirsti nepavyko – kas lygino Darbo kodeksą su biochemijos procesais, kas turėjo problemų prisiminti vakar vykusią diskusiją.

Seimui beliko vienas žingsnis ir atnaujintas, beveik visus darbuotojus paveiksiantis Darbo kodeksas bus priimtas. Valdantieji giriasi per pusmetį nuvertę kalnus, Lietuva dabar taps patraukli investuotojams, o darbdavių ir darbuotojų santykiai taps lankstesni. Tačiau profsąjungos šaukia, kad kompromisai priimti jų sąskaita, darbuotojai taps labiau pažeidžiami. Savo ruožtu verslo atstovai ironizuoja, kad Kodeksas paseno dar nespėtas priimti.

„Valstiečiui“ Tomui Tomilinui pasiūlius užblokuoti Lietuvos laivosios rinkos instituto (LLRI) Seimo nariams siunčiamus laiškus, LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas tai vadina autoritarizmu ir politiko baime girdėti kitokią nuomonę. Anot Ž. Šilėno, T. Tomilinas tokiu būdu parodė nesuprantantis, kad yra ne „feodalas, o žmonių išrinktas atstovas“, turintis įsiklausyti į kitų nuomonę.

 Nuo liepos turinčiame įsigalioti naujame Darbo kodekse nebus ne vienos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomos nuostatos, jei joms nepritars Trišalė taryba, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Jeigu iki priėmimo stadijos jie (Trišalė taryba - BNS) pritars, tokiu atveju priėmimo stadijoje balsuosime už tuos tris pasiūlymus. Dabar balsuoti negalime, nes jiems dar Trišalė taryba nepritarė“, - antradienį prieš plenarinį Seimo posėdį pareiškė R.Karbausis.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė su Trišale taryba suderintoms naujojo Darbo kodekso pataisoms, kurios praėjusią savaitę baigtos derinti su Trišale taryba. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš - 4 (visi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai), o susilaikė 25. Dauguma - 18 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių susilaikė.

Seimui teikiamos nuo liepos turinčios įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisos, praėjusią savaitę baigtos derinti su Trišale taryba. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pritaręs visiems kovo mėnesio Trišalės tarybos sprendimams, todėl dėl jų Seime ginčų neturėtų kilti. Kovą Trišalėje taryboje pavyko sutarti dėl dviejų ypač svarbių klausimų: atostogų trukmės ir darbo laiko apskaitos.

Lietuviai dirba gerokai daugiau, nei belgai, danai, norvegai, vokiečiai ar olandai. Paradoksalu, kad šias šalis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija įvardija kaip produktyviausias pasaulyje. Tuo metu Lietuva velkasi sąrašo pabaigoje – 29 vietoje. Naujajame darbo kodekse numatyta ilginti maksimalią darbo laiko savaitę nuo 48 iki 60 valandų. Profesinės sąjungos atstovas sako, kad paslaugų sferos darbuotojai jau dabar jaučiasi išnaudojami ir pervargę.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas persigalvojo ir siūlo nebeapmokestinti bedarbio išmokos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Anksčiau jis siūlė apmokestinti šias išmokas. Komitetas, trečiadienį apsvarstęs „valstiečių“ Rimos Baškienės, Laimutės Matkevičienės ir Gedimino Vasiliausko, „tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos, konservatorių Gintarės Skaistės ir Monikos Navickienės pataisą dėl bedarbio pašalpos apmokestinimo atšaukimo, jai pritarė.

Darbo kodekso svarstymo atidėjimas tėra bandymas suderinti pozicijas su Trišale taryba, tikina valdantieji. Kol opozicija teigia manantys, jog taip valdantieji tiesios purtosi atsakomybės. Ekspertai, vertindami situaciją savo ruožtu teigia, kad valstiečių atsitraukimas dėl DK yra išgąstis dėl krentančių valdančiųjų reitingų. Antradienį Seimo salėje turėjo būti svarstomas Darbo kodeksas, kuris įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Visgi, valstiečių iniciatyva, svarstymas buvo nukeltas.

Trišalė taryba trečiadienį pritarė daliai Darbo kodekso nuostatų, kurioms jau pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau jos anksčiau nebuvo suderintos socialinių partnerių. „Pavyko rasti kompromisą dėl laikinojo įdarbinimo, darbo laiko normos, darbo laiko režimo ypatumų dirbant nakties laiku, netesybų ir Trišalės tarybos“, – pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Seimas antradienį nesvarstys nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų, kurioms yra pritarusi Trišalė taryba ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. „Nukeltas (svarstymas - BNS)“, - antradienį po Seimo seniūnų sueigos pasitarimo BNS teigė Seimo vadovas Viktoras Pranckietis. Pasal jo, Socialinių reikalų ir darbo komiteto patvirtintos kodekso pataisos, dėl kurių Trišalėje taryboje sutarimo nebuvo, perduotos apsvarstyti tarybai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja sako, kad valdantieji nepagrįstai kratosi atsakomybės dėl Darbo kodekso, vengdami priimti sprendimus, kol nesulauks išvadų iš Trišalės tarybos, kurioje posėdžiauja profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai. „Vyksta atsakomybės nusimetinėjimas. Tai yra Vyriausybės ir Seimo atsakomybė.

Premjerui Sauliui Skverneliui tikintis, kad Seimas priims Trišalėje taryboje suderintą naują liberalesnį Darbo kodeksą, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė mano, jog išlieka tikimybė, kad Seimas pasielgs kitaip. Tuo tarpu darbuotojai baiminasi, kad, priėmus naują Darbo kodeksą ir palengvinus atleidimo kompensacijų naštą darbdaviams, padaugės atleidimų iš darbo. „Suprantame, kad tikimybė yra ir ji egzistuoja visuomet.

Šią savaitę Seimas turėtų apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų – kaip darbo santykių reguliavimas turėtų atrodyti nuo liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pagrindinius pokyčius. Pasak Darbo kodekso rengėjos socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, darbdavys pagal naująjį DK negalės bet kada atleisti jam nepatikusio darbuotojo.

Nuo liepos mėnesio kvalifikuotiems darbuotojams darbdaviai privalės mokėti didesnę, nei minimali, algą. Tai numato naujasis Darbo kodeksas. Ministerija paaiškino, kas tie laimingieji, kurie jau vasarą sulauks didesnių atlyginimų. Šiuo metu minimalią ir mažesnę algą gauna daugiau kaip 230 tūkstančių gyventojų. „Sodros“ atstovas Rytas Stalnionis sako, kad institucijos neturi apibrėžimo, kas yra kvalifikuotas darbuotojas, o kas – ne.

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui visas kasmetines atostogas, kurias gyventojai bus sukaupę daugiau kaip už trejus darbo metus, reikės išnaudoti iki 2020 metų liepos, nusprendė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Komitetas ketvirtadienį ketvirtadienį pritarė nuo liepos turinčio įsigalioti Darbo kodekso pataisoms, dėl kurių Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai sutarė Trišalėje taryboje.