darbas

Statybų sektoriaus darbuotojai Lietuvoje vis dar išlieka itin paklausūs – šiuo metu įdarbinti būtų galima net keletą tūkstančių naujų darbuotojų, – teigia specialistai. Tačiau didelė tokių specialistų paklausa išlieka ir užsienyje, kur kai kuriems lietuviams tiek siūlomos darbo sąlygos, tiek darbo užmokestis atrodo patrauklesnis, rašoma pranešime spaudai.

Sostinės savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus vystymo kompanija generalinio direktoriaus pareigas palieka nuo 2021 metų rugpjūčio jai vadovavęs Saulius Barauskas.  Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad iš pareigų S. Barauskas traukiasi asmeniniu sprendimu bei karjerą planuoja tęsti kitoje srityje.  S. Barauskas iš pareigų pasitrauks balandžio 3 dieną. Naujo vadovo konkursą ketinama skelbti artimiausiu metu.

Gerai įvertinti buvę mokyklų vadovai galės pretenduoti įsidarbinti kitoje švietimo įstaigoje be konkurso. Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui keisti tvarkos aprašą dėl buvusių vadovų, numatant, kad jie po pirmosios penkerių metų kadencijos vėl galėtų būti dalyvauti atrankos pokalbyje į tas pačias vadovo pareigas kitoje švietimo įstaigoje be konkurso.

Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams labiausiai stinga paramos ir pagalbos sveikatos priežiūros sektoriuje, taip pat gaunant kokybiškas psichologo paslaugas, daliai sudėtinga įsidarbinti, rodo Raudonojo Kryžiaus atlikta apklausa. Kaip antradienį pranešė organizacija, anoniminėje apklausoje ukrainiečiai taip pat įvardijo problemą, jog delsiama vaikus mokyti šalies ugdymo įstaigose. Apklausoje dalyvavo 3862 pabėgėliai iš Ukrainos.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,6 proc. didesnis nei pernai vasarį – 7066 zlotai (1502 eurai), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (vasarį, palyginti su sausiu) vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šalyje paaugo 2,6 procento. Agentūros PAP kalbinti ekonomistai tikėjosi augimo 1,1 proc. per mėnesį ir 12 proc. per metus.

Faktinis nedarbas Latvijoje vasarį sudarė 7,0 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnis nei sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų realus nedarbas per mėnesį nepakito – 4,9 proc., vyrų – padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 9,1 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 66,5 tūkst. bedarbių, iš jų 23,4 tūkst. buvo moterys, 43,1 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,3 tūkst., o per metus sumažėjo 1,8 tūkstančio.

Lietuvoje laisvų darbo vietų paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1,7 proc. visų pozicijų, arba 1,1 proc. punktu mažiau nei vidutiniškai ES (2,8 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Sparčiai besikeičianti darbo rinka kuria naujas darbo santykių problemas. Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai darbdaviai, pasinaudodami darbuotojų teisiniu neišprusimu, valstybinės kalbos nežinojimu ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, neteisėtai taiko išskaitas iš darbo užmokesčio ir naudojasi jomis kaip būdu sumokėti mažiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Advokatų kontoros „Marger“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 67 proc.

„Facebook“ savininkė „Meta“ antradienį paskelbė apie naują darbuotojų mažinimo bangą, bendrovei įgyvendinant strategiją, skirtą, pasak generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo užtikrinti „efektyvumo metus“, JAV technologijų sektoriui toliau susiduriant su sudėtinga ekonomine aplinka. Laiške darbuotojams M. Zuckerbergas pranešė, kad per ateinančius kelis mėnesius „Meta“ panaikins 10 tūkst.darbo vietų, susijusių su vidurinės grandies vadovybe, o 5 tūkst. kitų pareigų liks neužimtos.

Registruoto nedarbo lygis Estijoje per praėjusį mėnesį nukrito 0,1 procentinio punkto iki 8,2 proc., pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Praėjusio mėnesio pabaigoje Estija turėjo 54,92 tūkst. oficialiai registruotų bedarbių, iš jų 10,64 tūkst. (19,4 proc. visų) buvo riboto darbingumo asmenys. Vasarį užregistruota 6,97 tūkst. naujų bedarbių – beveik 26 proc. mažiau nei sausį. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 8,13 tūkst.

Tarp miegančių keleivių, skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną praėjusį mėnesį, buvo du keliautojai, du šnipai dirbę priešingoms stovykloms. Vienoje sėdynėje sėdėjo Vokietijos pilietis, kuris atvykus į Miuncheną buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste ir siekį užverbuoti šnipą, dirbantį Vokietijos žvalgybos tarnyboje.

Seimas penktadienį renkasi į pavasario sesiją, per kurią Vyriausybė planuoja pristatyti mokesčių reformos paketą, taip pat bus teikiamos kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, žvalgybos ombudsmenus. „Iš darbų svarbiausi susiję su nacionaliniu saugumu ir gynyba, mūsų piliečių gerove, žmogaus teisėmis ir socialinės atskirties mažinimu.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai pirmąją Velykų dieną ilsėsis – šventinį sekmadienį parduotuvės nedirbs visoje Lietuvoje, o antrąją Velykų dieną, pirmadienį, „Maxima“ parduotuvės veiks kaip įprasta, rašoma bendrovės pranešime spaudai. „Velykos yra svarbiausia pavasario šventė, kurią minime su artimaisiais, todėl dar prieš keletą metų priėmėme sprendimą, kad visi „Maxima“ tinklo darbuotojai Velykų sekmadienį galėtų ilsėtis, skirti laiko sau bei šeimai.

Registruotas nedarbas Lietuvoje vasarį sumažėjo 0,1 procentinio punkto iki 9,1 proc., pranešė Užimtumo tarnyba. Bedarbio statusą turinčių asmenų kovo 1 dieną buvo 159,7 tūkst. – 1,1 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį ir 14,4 tūkst. mažiau nei prieš metus. Apdraustųjų kovo pradžioje buvo 1,44 mln. – „Sodros“ duomenimis, tai 4,4 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį.

Į savivaldybių tarybas šiemet išrinkta 12 Seimo narių, jiems teks apsispręsti, kurį mandatą pasilikti. Antradienį BNS kalbinti parlamentarai pripažino, kad nelaimėję merų rinkimų, jie neplanuoja dirbti savivaldybių tarybose, nepaisant to, kad į tarybas yra išrinkti pagal kandidatų sąrašus, kuriuos dažniausiai patys ir vedė.

Šiuolaikiniai žmonės nuolat besikeičiančiame pasaulyje susiduria su daugybe problemų – savojo pašaukimo paieškos, stresas, galiausiai – perdegimas. Tarp šio emocinio triukšmo, svarbu neprarasti laimės ir pilnatvės būsenos savo veikloje.

Aiškėja, kokiose sektoriuose labiausiai trūksta darbuotojų. Su sunkumais susiduria švietimo, medicinos ir pramonės sektoriai. Geresnės žinios vadovams, rinkodaros ir finansų sektoriaus specialistams – jų algos yra vienos aukščiausių.

Nepasiturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinės pašalpos. Mokėdamos šias išmokas savivaldybės gali paprašyti gyventojų už jas atidirbti, pavyzdžiui rinkti šiukšles ar tvarkyti aplinką. Tačiau kai kurie skundžiasi, kad savivaldybė užkrauna darbais, tačiau pašalpos neskiria. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad savivaldybės įdarbinti gali tik tuos gyventojus, kurie jau gauna pašalpas.

Opozicija teigia nepalaikysianti iniciatyvos Seime imtis tyrimo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) darbo aplinkybių, tokia idėja dvejonių kelia ir daliai valdančiųjų. Dalis politikų VSD darbo aplinkybes siekia išsiaiškinti po to, kai vasarį pasirodė žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“. „Perskaičius knygą ir sekant diskusijas viešojoje erdvėje, klausimų tikrai kyla“, – BNS sakė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos paštas praėjusią savaitę pradėjęs vadovauti Rolandas Zukas sako, kad būtina gerinti įmonės įvaizdį.  „Visu pirma, ką reikia padaryti, tai reikia padirbėti su (Lietuvos – BNS) pašto įvaizdžiu. Tai yra didelė įmonė, atliekanti daug darbo, vežanti daug siuntų. Mes esame didžiausi Lietuvoje siuntų vežėjai ir reikia padirbėti su pašto įvaizdžiu, paaiškinti, kad jis atlieka darbą kokybiškai“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį teigė R. Zukas.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Nuo kovo 1 dienos keičiamas kai kurių prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso pokyčiai įsigalios penkiose tinklo parduotuvėse, įsikūrusiose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje ir Alytuje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak „Rimi“ prekybos centrų valdymo vadovės Irinos Miklienės, toks pokytis vykdomas atsižvelgiant į pirkėjų srautus prasidedant pavasariui.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 17,6 proc. didesnės nei pernai sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 21,8 proc., o mažiausiai – darbo jėga – 10,5 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams didėjo 16,1 procento. Per mėnesį (sausį, palyginti su gruodžiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 0,5 proc., statybininkų atlyginimams augus 0,6 proc., statybinių medžiagų kainoms – 0,3 proc.

Turto bankui atnaujinus patalpas Vilniuje ir numačius tik 60 proc. reikalingų darbo vietų, jo vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad biudžetinės įstaigos turi būti pratinamos prie hibridinio darbo modelio.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1,9 tūkst. eurų – palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus be individualiųjų įmonių, jis padidėjo 13,2 proc., viešajame sektoriuje – 11,8 proc., privačiajame – 13,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 6,4 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo) iki 17,2 proc.

Bankrutuojanti bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ valdoma sūrio „Liliputas“ ir „Senolių“ produkcijos gamintoja Lukšių pieninė apie atleidimą įspėjo visus 150 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.    Lukšių pieninės nemokumo administratorius, bendrovės „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis BNS šią savaitę sakė, kad Lukšių pieninėje gamyba vyksta, jos stabdyti kol kas neplanuojama.

Lietuva yra tarp keturių Europos valstybių, kuriose darbingo amžiaus ukrainiečių užimtumo rodiklis viršija 40 proc., penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, remdamasi naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis.  Kitos panašų rodiklį pasiekusios šalys yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Estija. „Jau 2022-ųjų kovo mėnesį 4,5 tūkst. įmonių Užimtumo tarnyboje įregistravo 10,2 tūkst. darbo pasiūlymų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Lietuvoje 2022 metais buvo 25,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6 proc. daugiau nei 2021 metais. Per metus laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 0,7 tūkst., statybos – 0,5 tūkst., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – 0,4 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. – 0,1 punkto daugiau nei 2021 metais.

Keisdami darbą žmonės tikisi ne tik didesnio atlyginimo, geresnių galimybių profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui, bet ir įkvepiančios įmonės kultūros bei vieningos komandos. Tam, kad pakeitus darbovietę netektų gailėtis, svarbu dar prieš pirmąjį darbo pokalbį sužinoti kuo daugiau informacijos ne tik apie poziciją, į kurią kandidatuosite, bet ir apie bendrovės kultūrą ir vertybes, rašoma Bitės pranešime spaudai.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 13,5 proc. didesnis nei pernai sausį – 6884 zlotai (1441 euras), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Šie statistiniai duomenys apima įmones, turinčias ne mažiau kaip 10 darbuotojų, ir neatspindi atlyginimų tokiuose sektoriuose kaip viešasis administravimas, švietimas, sveikatos apsauga ar socialinė rūpyba.

Faktinis nedarbas Latvijoje sausį sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnis nei gruodį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Moterų ir vyrų realus nedarbas per mėnesį padidėjo vienodai – 0,2 punkto iki atitinkamai 4,9 proc. ir 9 procentų. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 65,9 tūkst. bedarbių, iš jų 23,1 tūkst. buvo moterys, 42,8 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 1,8 tūkst., o per metus sumažėjo 3,3 tūkstančio.

Lietuvoje mažėjant gyventojų, susigrąžinti namo bandoma emigrantus. Tačiau išvykę gyventi svetur ne visi lietuviai nori sugrįžti. O tie, kurie nori, skundžiasi, kad čia sunku ir darbą susirasti, ir pragyventi. Anot jų, darbdaviai nenori įdarbinti užsienyje dirbusių žmonių, nes jie derasi ir dėl algos, ir dėl geresnių darbo sąlygų. Portalui tv3.lt IT specialistas Ignas pasakojo, kad į Lietuvą iš Švedijos gyventi ir dirbti grįžo prieš pusmetį.

Gamtos mokslų mokytoja Samantha Peer neteko darbo, kuomet paaiškėjo, kad ši mokykloje filmuoja savo erotinius vaizdo įrašus ir juos viešina internete. Nepaisant to, dabar ji save realizuoja kitoje sferoje. Samantha Peer, kuri buvo priversta atsistatydinti iš gamtos mokslų mokytojos darbo po to, kai savo mokykloje nufilmavo suaugusiesiems skirtą turinį, atskleidė, kad dabar turi „tiek daug sekso“, kai filmuoja vaizdo įrašus savo gerbėjams, skelbė dailystar.co.uk.

Vyriausybė siūlo tobulinti asmens duomenų teisinės apsaugos mechanizmą, nustatant lankstesnę skundų nagrinėjimo tvarką, galimybę susitarti taikiai, darbdaviams – ir galimybę tikrinti darbuotojų ar besidarbinančiųjų teistumą. Trečiadienį Vyriausybė pritarė tai numatančiai Teisingumo ministerijos iniciatyvai, ją dar turės patvirtinti Seimas.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse pernai gruodį nepakito, šeštą mėnesį iš eilės išlikdamas žemiausiame lygyje nuo šio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais – 4,9 proc., antradienį pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Bedarbių skaičius EBPO narėse per mėnesį kito nedaug ir metų pabaigoje siekė apytikriai 33,5 milijono. Moterų ir vyrų nedarbas per mėnesį nepakito – atitinkamai 5,2 proc. ir 4,7 procento.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad lanksčios darbo sąlygos – tai galimybė darbuotojams efektyviau ir produktyviau dirbti, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirenkant labiausiai tinkamas darbo formas. Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. Vasario 1 dieną Lietuvoje registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 9,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarnybos teigimu, sausį kreipėsi 18,4 proc. (4,3 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų nei gruodį – iš viso 27,5 tūkstančio.

Aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojų jau dabar stinga Lietuvoje, o šalies ūkio sektoriuose jų poreikis nemažėja. Todėl Užimtumo tarnyboje pernai įkurtas Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras, visoje šalyje darbdaviams teikiantis išskirtines paslaugas, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Pirmieji veiklos mėnesiai patvirtino tokio centro naudą: įvyko daugiau nei 2 tūkst. atrankos pokalbių su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiais klientais, buvo surengtos 367 atrankos.

Nedarbas Lenkijoje sausį išaugo iki 5,5 proc. nuo 5,2 proc. gruodį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi išankstiniais duomenimis. Praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje buvo 858,7 tūkst. registruotų bedarbių – 45,5 tūkst., arba 5,6 proc., daugiau nei prieš mėnesį. Sausį darbdaviai šalyje pateikė 89,9 tūkst. darbo pasiūlymų, gruodį – 67,1 tūkstančio.

Nedarbo lygis Lietuvoje praėjusiais metais siekė 5,9 proc. ir buvo 1,2 proc. punkto mažesnis nei 2021 metais. Vyrų nedarbo lygis siekė 6,4 proc., moterų – 5,5 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 11,8 proc. ir buvo 2,5 punkto mažesnis nei 2021 metais, remdamasi gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo 89,3 tūkst. bedarbių, iš jų 15–24 metų – 11,5 tūkst. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 15,5 tūkst.

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis. Patikrinti atrinktos konkrečios įmonės, atsižvelgus į „Sodros“ pateiktus duomenis apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“ apie atleidimą įspėjo 70 darbuotojų. Įmonė apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybai pranešė praėjusią savaitę. Tarnybos teigimu, daugiausiai darbo neteks gamybos darbuotojų – 67. „Espersen Lietuva“ darbuotojus atleis mažindama gamybos apimtis, iš dabar esamų keturių darbo pamainų grafikų bus paliekami du – vienas gamybai, kitas – gamybos įrenginių plovimui.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje įsidarbino per 21 tūkst. ukrainiečių, apie pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Apie 11 tūkst. ukrainiečių įsidarbino padedant Užimtumo tarnybai, dar 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per mėnesį mūsų šaliai sumoka apie 5 mln.

Užimtumo tarnyba pernai išdavė 1,6 karto mažiau leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams bei priėmė 1,1 karto mažiau sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties rinkos poreikiams. 2022 metais užsieniečiai galėjo atvykti iš viso pagal 23,3 tūkst. išduotų dokumentų, kai 2021-aisiais jų buvo 31 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba. „Mažesnį išduotų dokumentų skaičių lėmė vėliau pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje.

Nedarbo lygis Baltarusijoje pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją paskutinį 2022-ųjų ketvirtį siekė 3,6 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vidutinis užimtumas šalyje pernai spalio-gruodžio mėnesiais sudarė 67,7 procento.

Švedijos bendrovė „Spotify Technology“, tarptautiniu mastu teikianti muzikos transliavimo srautiniu būdu paslaugą, pirmadienį paskelbė atleisianti 6 proc. iš maždaug 10 tūkst. darbuotojų.  Tai reiškia, kad bendrovė prisijungė prie kitų technologijų įmonių, jau pranešusių apie sąnaudų mažinimą. „Žvelgiant į praeitį, buvau išsikėlęs per daug ambicingus tikslus investuodamas iki pajamoms išaugant. Dėl šios priežasties šiandien mažiname savo darbuotojų skaičių visoje įmonėje maždaug 6 proc.

Per pandemiją vienos iš labiausiai nukentėjusių apgyvendinimo ir maitinimo įmonių atsigauna, teigia Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, pernai sausį–rugsėjį paslaugas šiose srityse Lietuvoje teikė beveik 2,5 tūkst. įmonių – 4,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu priešpandeminiais 2019 metais. Per tą patį laikotarpį laisvų darbo vietų skaičius šiame sektoriuje išaugo 60,5 proc., buvo įdarbinta 18,9 proc. daugiau tarnybos klientų.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė pernai atleido apie 1,6 tūkst. darbuotojų, kuriems išmokėta apie 6 mln. eurų išeitinių išmokų.  Grupė BNS pranešė, kad iš krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atleista 800, iš infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ – kiek daugiau nei 500, o iš pagrindinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – beveik 300 darbuotojų. Tuo metu keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ darbuotojų neatleido.

Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai ilginti darbingą amžių iki 72 metų, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda tokiam siūlymui nepritaria. Ekonomistas Raimondas Kuodis ragina nustoti vaizduoti darbą it katorgą ir pradėti kurti lankstesnes pensijų sistemas, kurios leistų įtraukti šiuos žmones į darbo rinką. Jūsų manymu, koks būtų teisingas sprendimas? Pensinis amžius yra kaip gąsdinimo instrumentas. Retorinis žaidimas, kuris labai naudingas privačioms finansų korporacijoms, pensijų fondams.