darbas

Siekiant mažinti nelegalų darbą ir didinti jo kontrolę, ketinama stiprinti Darbo inspekciją, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.   „Reikia kontrolės ir reikės, nes informacinių technologijų sistemos tik padeda spręsti problemas, bet jų neišsprendžia“, – pirmadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė viceministras.

Nepasiskiepijusiems darbuotojams nuo gruodžio privalant patiems susimokėti už testus ir daliai žmonių grasinus dėl to išeiti iš darbo, atleidimų statistika tokios tendencijos kol kas nerodo, sako „Sodros“ vadovė. Pasak Julitos Varanauskienės, gruodžio pradžioje atleista beveik dukart mažiau žmonių, nei prieš mėnesį.

Kai darbdaviai viešai kalba, kaip jiems trūksta darbuotojų, vyresnio amžiaus, kvalifikuotus, bet darbo neturinčius žmones suima juokas. Kartu aplanko ir kartėlis. Vyresni, išsilavinę gyventojai jaučiasi nepageidaujami darbo rinkoje, bet nenori eiti dirbti nekvalifikuoto darbo, mat žinių su amžiumi niekas neatėmė, o ir fizinė sveikata ne visiems leidžia lakstyti ar sunkiai kilnoti.

Vilniaus pataisos namai informavo, kad paskelbta nuteistojo Viktoro Aksionovo, gimusio 1990 metais, paieška. V. Aksionovas bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos. 2021 m. gruodžio 9 dieną nuteistasis buvo išleistas į darbą Molėtų rajone, tačiau buvo pranešta, kad į darbo vietą ji neatvyko.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sumažėjo iki 5,7 proc. nuo 5,8 proc. rugsėjį. Nedarbas EBPO mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, pažymima organizacijos pranešime. Palyginti su praėjusių metų vasariu – mėnesiu prieš prasidedant COVID-19 pandemijai – nedarbo lygis šioje valstybių grupėje šiemet spalį buvo 0,4 procentinio punkto didesnis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo 0,2 mln. iki 38,3 mln., bet buvo 2,8 mln.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) trumpina oficialią darbo savaitę iki keturių su puse dienos, o savaitgalio dienas perkelia į šeštadienį ir sekmadienį, taip siekiant padidinti šalies konkurencingumą, antradienį pranešė šalies pareigūnai. Naujosios oficialios darbo savaitės nuo sausio 1 dienos privalės laikytis valstybinės įstaigos. Islamo penktadienio vidurdienio pamokslai ir maldos, paprastai vykstantys, kai saulė atsiduria zenite, prasidės 13.15 val.

Europos Sąjungos planai iki 2035-ųjų faktiškai uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais kelia grėsmę pusei milijono darbo vietų, tvirtina Europos automobilių tiekėjai. Toks pareiškimas papildė perspėjimų sąrašą apie pasekmes dėl pernelyg skuboto perėjimo prie nulinės CO2 emisijos technologijų. Remiantis Europos automobilių tiekėjų asociacijos „Clepa“ atlikta beveik šimto įmonių apklausa, daugiau kaip du trečdaliai iš šių 501 tūkst.

Klaipėdoje gyvenantis Valentinas jau yra sulaukęs pensijos amžiaus, bet negali džiaugtis ramia senatve, nes paprasčiausiai neišgyventų. Todėl vis stengiasi dirbti – ir ne tik kad prisidurtų prie mikroskopinio dydžio pensijos, bet ir dėl to, kad nuo atlyginimo sumokamos socialinio draudimo įmokos kasmet didina jo senatvės pensiją, ilgina stažą.

Vokietijoje ir Nyderlanduose kelerius metus nekvalifikuotą darbą dirbę Indrė ir jos vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo darbo paieškas savo gimtoje šalyje. Kadangi viešai kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta dirbti norinčių darbuotojų, Indrė tikėjosi, jog darbo paieškos eisis kaip iš pypkės. Bet turėjo pripažinti, kad arba teiginiai apie darbuotojų trūkumą yra laužti iš piršto, arba darbdaviai nesuvokia, jog susitarimų su darbuotojais reikia laikytis.

Kitų metų biudžete suplanuotas darbuotojų pajamų ir pensijų augimas turėtų didinti žmonių perkamąją galią ir kompensuoti kylančias kainas, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė.  „Lygindami tai, kaip kyla mūsų minimali alga, darbo užmokestis, neapmokestinamas pajamų dydis ir kitos pajamos, tikrai matome, kad augimas bus spartesnis negu infliacija“, – Žinių radijui sakė Monika Navickienė.

27-erių Emily Kathleen bijojo blogiausio – ji buvo ką tik atleista iš darbo ir baiminosi, jog neteks ir savo būsto. Nepaisant visų sunkumų, jauna mergina nusprendė nestovėti vietoje ir save realizuoti kitaip. Mergina pasakojo, jog iš nevilties ėmė kurti įvairius vaizdo klipus internete bei per kamerą bendrauti su klientais. Emily šiuo metu uždirba 120 tūkst. svarų per metus ir gyvena prabangiame name.

72 procentais – tiek per penkerius metus padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai, rašoma pranešime spaudai.  Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos  duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atskraidinti lietuvių kariams Afganistane talkinę vertėjai. Sulaukę leidimų gyventi mūsų šalyje užsieniečiai dabar susiduria su niūria kasdienybe. Jiems sunkiai sekasi ieškoti būsto ir darbo, mat lietuviai bijo ir vengia savo butus nuomoti migrantams. Darbo net ir nekvalifikuoto kol kas niekam nepavyko gauti: „Trys žmonės gyvena viename kambaryje, trys kitame.

Nelaimė Šakių rajono esančiame ūkiniame pastate – darbo metu mirtinas sužalotas vyriškis, praneša šalies policija. Lapkričio 26 d. apie 18 val. 30 min. Šakių r., Giedručių k., ūkiniame pastate, grūdų elevatoriaus volas, įtraukė ir mirtinai sužalojo prie konvejerio dirbusį vyrą (g. 1989 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 176 str.

Su pandemijos iššūkiais organizuojant darbą per nuotolį susidūrusiose organizacijose visame pasaulyje vis labiau įsitvirtina hibridinis darbo modelis. Panašu, kad nemažai daliai jų tai tampa naujo biuro gyvenimo status quo. Šie pokyčiai iš dirbančiųjų gali pareikalauti skirtingų dalykų. Vadovams reikės pademonstruoti daugiau pasitikėjimo savo komanda, o iš darbuotojų bus tikimasi daugiau savarankiškumo ir iniciatyvos sprendžiant įvairius klausimus.

Lietuvos transporto ir logistikos bendrovė „Girteka“ praneša samdysianti daugiau nei 100 verslo procesų, analizės ir IT specialistų. Į plėtrą ir skaitmenizavimą bendrovė iki 2026 metų ketina investuoti apie 50 mln. eurų. „Ypatingą dėmesį bendrovė telks duomenų analitikų, dirbsiančių su finansinių duomenų analize, paieškai. Šiuo metu „Girteka“ ieško per 30 tokių specialistų“, – rašoma „Girtekos“ pranešime.

Vidutinės darbuotojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 11,4 proc., arba 161 euru – iki 1572 eurų, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga. Vidutinės darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 95 eurais (10,5 proc.) iki 998 eurų. Vien rugpjūtį jos siekė 1000 eurų.

Išbandymu tapusi pandemija skaudžiausiai  darbo rinkoje palietė vyresnio amžiaus žmones. Šalyje gyvena 282 tūkst. 50-64 metų amžiaus darbingo amžiaus gyventojų, o rudenį į darbo paieškas įsitraukė net 78 tūkst. žmonių, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Užimtumo tarnybos vyresnių klientų struktūroje daugumą (68,1 proc.) sudaro  vyresni nei  55 metų amžiaus asmenys, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.

Lietuvoje šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo 26,7 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 45,3 proc., arba 8,3 tūkst. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Laisvų darbo vietų per ketvirtį – šių metų rugsėjo pabaigoje, palyginti su birželio pabaiga – padaugėjo 8 proc., arba 2 tūkst., pranešė Statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius labiausiai padidėjo prekybos įmonėse – 0,6 tūkstančio. Pramonės įmonėse jų buvo 0,4 tūkst.

Valdžiai ketinant pertvarkyti užimtumo sistemą, darbdavių ir  profesinių sąjungų atstovai sako, kad kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau reformos priemonėmis abejoja. Be to, jie pasigenda gilesnių diskusijų. Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. buvusio trijų mėnesių darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip minimali alga (MMA) – per maža.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį aptars užimtumo reformą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys siūlymus, pagal kuriuos darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Beveik be jokio įspėjimo koronaviruso pandemija 2020-aisiais pakeitė darbo įvaizdį – greičiausiai visam laikui. Darbdaviams perėjus prie skaitmeninių operacijų, kelionės į darbą ir atgal pasibaigė tiems, kurie nebuvo laikomi esminiais darbuotojais. Dauguma biurų ir įmonių dar turi sugrąžinti visus darbuotojus į darbo vietas, bet „hibridinis“ darbas tapo nauju madingu žodžiu ir, atrodo, nauja ateitimi.

Viena didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto plėtros grupių „Panevėžio keliai“ atleidžia 35 antrinių įmonių darbuotojus. Dėl grupės pertvarkos 20 darbuotojų atleidžia įmonė „Aukštaitijos traktas“, 15 darbuotojų – „Ukmergės keliai“. Pasak abiejų įmonių vadovo Andriaus Latvio, sprendimas mažinti darbuotojų skaičių buvo priimtas įvertinus visos grupės tikslus ir pertvarkos pobūdį, teigiama „Panevėžio kelių“ pranešime.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Darbdaviai, kurie neišgali mokėti didelių algų, sako susiduriantys su Lietuvoje dar nematyta situacija. Pašalpos taip išaugo, kad žmonėms dirbti už minimalią algą ar kiek didesnę algą jau nebeapsimoka. Tačiau su tuo nesutinka bedarbiai ir reikalauja mokėti žmoniškus atlyginimus. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Škotija ketina tapti naujausia valstybe, išbandžiusia keturių dienų darbo savaitę po to, kai Škotijos nacionalinė partija paskelbė įsteigianti 10 milijonų svarų sterlingų fondą tam, kad kai kurios įmonės galėtų sutrumpinti darbuotojų valandas, nesumažindamos atlyginimo. Panašūs bandymai vyksta Airijoje ir Ispanijoje, remiantis prieš keletą metų Islandijoje atliktais bandymais.

Lietuvoje darbuotojų ieškantys darbdaviai ir darbo rinkos specialistai suka galvas ir nelabai supranta, kas vyksta su darbo ieškančiais bedarbiais. Siūlai darbą – neina. Jei sutinka dirbti – prašo didžiulių algų.  Kodėl taip yra ir kas vyksta Lietuvos darbo rinkoje, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Geras darbuotojas – deficitinė prekė Kavinių tinklo savininkas Vytautas Kratulis, sako, kad darbuotojų reikia ieškoti kaip su žiburiu.

Oficialus nedarbas lapkričio pradžioje siekė 10,9 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 4 punktais mažiau nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – net 67 tūkst. (26,1 proc.) mažiau nei prieš metus ir 5,4 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. 42 šalies savivaldybėse registruoto nedarbo rodikliai mažėjo, 3 – nepakito, 15 – augo.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinasi, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...

Ar kada susimąstėte, kiek uždirba striptizo šokėjai? Kai kurie jų gauna po kelis tūkstančius per savaitę, o kiti tokią pat sumą užsidirba vos per vieną vakarą. Tačiau svarbu ne taip, kaip meistriškai šokėjas ar šokėja moka suktis aplink stulpą – svarbiausia, kokie klientai įžengia pro duris. Krūvą grynųjų galima gauti tiesiog už trumpą pasikalbėjimą arba už privatų šokį,  rašoma dailystar.co.uk. Tiesa ta, kad striptizo klubuose lankosi turtingiausi žmonės.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė nesupranta, kaip Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytas 4 darbo dienų savaitės modelis pasitarnaus viešajame sektoriuje dirbančioms mamoms ar tėčiams su mažais vaikais, jei niekas nesprendžia vaikų darželių vietų trūkumo klausimo.

Trisdešimtmetė vilkiko vairuotoja puikią algą iškeitė į nenumaldomą norą išbandyti save kitose gyvenimo srityse, kuriose ji galėtų atsiskleisti visapusišku savo moteriškumu. Dabar kartu derindama vairuotojos darbą, Gintarė Deimantaitė Jungtinėje Karalystėje darbuojasi gražindama kitas moteris ir vis dar ieško savęs.

Grįžtantys migrantai artimiausiais metais turės prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų, tačiau ilgainiui keisis pati darbo rinka, rodo darbdavių apklausa. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog patirties užsienyje turintiems darbuotojams atviresnis IT sektorius – 69 proc. įmonių yra įdarbinusios užsienyje studijavusių ar dirbusių žmonių. Tuo metu šalies vidurkis nesiekia 50 proc.

Europos darbo rinkos barometras spalį rodė ketvirtą mėnesį iš eilės gerėjančią padėtį darbo rinkoje. Nors per mėnesį jo vertė nukrito 0,7 punkto iki 103,1 punkto, vis dar išlieka aukštesnis nei prieš COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, skelbia Užimtumo tarnyba. Maža to, pažymima, kad Europos viešųjų užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis atskleidė naujų problemų formavimąsi.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo toks pat, kaip ir vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir rugsėjį buvo 6,7 procento. ES nedarbas vidutiniškai taip pat siekė 6,7 proc. – atitinkamai 1 ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 1,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,3 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,9 proc.

Jungtinėje Karalystėje dėl eilių degalinėse ir įspėjimų apie produktų trūkumą parduotuvėse kaltinamas sunkvežimių vairuotojų trūkumas. Dėl to kai kurios bendrovės, kaip pranešama, bandė pritraukti vairuotojus siūlydamos premijas ir gerokai padidindamos atlyginimus. Bet kaip iš tikrųjų atrodo šis darbas? Vairavimas įveikiant didelius atstumus su gyvybiškai svarbiais reikmenimis gali atrodyti patrauklus tiems, kuriems patinka vienatvė ir vairavimas.

„Ikea“ sumokės iš viso 110 mln. eurų premijų savo darbuotojams visame pasaulyje, norėdama jiems padėkoti už darbą pandemijos metu, penktadienį pranešė daugumą „Ikea“ parduotuvių valdanti „Ingka Group“. „Ingka“ teigimu, koronaviruso krizės privertė didžiąją dalį grupės verslo perkelti į internetą, nors pardavimai išliko dideli, nes likę namuose žmonės panoro atnaujinti baldus ir namų apyvokos reikmenis.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbdaviai sako, kad jau seniai laukė šio sprendimo. O darbuotojai pasakoja, kad šiuo metu darbdaviai darbo pokalbiuose klausinėja ne tik apie jų patirtį ar kompetencijas, bet ir apie skiepus. Tuo metu Užimtumo tarnyba aiškina, kad skiepas ir galimybių pasas negali būti įvardijamas kaip darbuotojo privalumas.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. Nuo šių metų vasario mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius mažėja. Šių metų rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo per 67 tūkst. bedarbių. Palyginus su 2020 m. rugsėju, nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo ketvirtadaliu arba maždaug 23 tūkst.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Lietuva kitąmet 2022 metais, kaip ir šiemet, planuoja paprasčiau įdarbinti  užsieniečius vairuotojus, statybininkus bei kitus pramonės ir statybos darbuotojus.  Užimtumo tarnyba pranešė atnaujinusi pagrindinių trūkstamų darbuotojų sąrašo 2022 metams projektą.

Viena Jungtinėje Karalystėje veikianti kompanija siūlo idealų darbą „profesionaliems miegaliams“. Tiems, kurie sutiks išbandyti jos sukurtas šviesos nepraleidžiančias žaliuzes miegant dienos metu, bus mokama po 500 svarų sterlingų už sugaištą laiką. Atrinkti kandidatai taip pat automatiškai dalyvaus miego tyrime visos šalies mastu, kuriuo bus siekiama geriau suprasti naktinę pamainą dirbančių žmonių miegojimo įpročius.

Seimas antrą kartą nesutiko svarstyti pataisų, kurios ūkininkams būtų leidusios lengviau prisivilioti darbuotojų sezoniniams darbams porai mėnesių.  Parlamentarai antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 1,75 tūkst. eurų iki šešių minimalios mėnesinės algos dydžių (nuo 2022 metų iki 4,38 tūkst. eurų) didinti neapmokestinamas pajamas su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms.

Darbo rinka Lietuvoje išsibalansavusi – nors nedarbo rodikliai nėra labai žemi, darbuotojų rasti sunku. Tai rodo ir rekordinis laisvų darbo vietų skaičius. Verslas pabrėžia, kad šiandien reikia ne tik aukštos, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – priešingu atveju ekonomikos plėtra ir investicijos stos. Tarp sprendimo būdų – užsieniečių iš trečiųjų šalių galimybių įsidarbinti Lietuvoje greičiau ir paprasčiau didinimas.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje. Tačiau darbdavių atstovai jau perspėja – dalis įmonių tokiu atveju tiesiog vengtų darbuotojų su vaikais. Tris vaikus auginanti Deimantė dirba auklėtoja darželyje.

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas darbo sąlygas – jos dėl krizės buvo sumažintos 2010–2011 metais. Pinigus siūloma išmokėti per dvejus metus – 2022–2023-aisiais – po 45 proc. negrąžintos sumos, nes pernai – paskutiniais kompensacijų grąžinimo metais – buvo kompensuota 10 proc. šių išmokų, dar liko neišmokėta apie 5-6 mln. eurų.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.