darbas svetur

Ankstesnėje šio pasakojimo serijoje rašiau, kaip mano kelionės į Norvegiją partneris paliko mane „ant ledo“. Gerokai vėliau su šiuo vyruku susitikti teko, tuomet pabendravome visai mandagiai, jis net sugebėjo paaiškinti tokio savo poelgio priežastis.

Mano išvažiavimas į Norvegiją užsitęsė kaip reikiant – balandžio vidurys, už lango žalia, o aš vis dar laukiu, kol susiruoš mano kompanionas. Prisipažinsiu, mane vis dažniau pradėjo kamuoti abejonės.

Bėgo pirmos kovo dienos, aš ruošiausi artėjančiam išvažiavimui. Velnias, pavasaris gana vėlyvas, sniego dar visur pilna. Aš spirgėjau norėdamas kuo greičiau pajudėti.

Kai dėl netolimos ateities planų atsirado konkretumo, gyvenimas nušvito visai kitokiomis spalvomis. Atsirado kažkoks aiškumas, buvo galima prognozuoti ateitį. Velnias, kaip greitai tokiose situacijose galima prarasti pasitikėjimą savimi.

Ankstesnėje šio pasakojimų ciklo dalyje supažindinau jus su visiškai netikėtai mano švininių nevilties debesų padangę praskaidrinusiu spindulėliu – tai buvo Laimis, seniausiai nematytas vyrukas, kuris darbavosi Norvegijoje. Ir ne kokiame silkių fabrikėlyje, o pats sau.

Lūžio tašką priėjau vieną žiemą. Žiema buvo kaip žiema. Galima sakyti, kad net visai nebloga. Tik tuomet turėjau nemažai išlaidų, gyvenimas sukosi nuo honoraro iki honoraro, o kažkokių likučių juodai dienai visai nelikdavo.

Nedarbas Lietuvoje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo, o norinčių išvykti padirbėti užsienio šalyse skaičius kinta nežymiai. Taip pat pastebima, kad darbo svečiose šalyse ieško vis daugiau kvalifikuotų specialistų. Paskutiniais apklausų duomenimis, apie 13 procentų lietuvių per artimiausius metus ketina išvykti dirbti arba ieškotis darbo užsienyje. Dar kas dešimtas teigia, kad tokių planų turi ir jų šeimos nariai.

Lenkijoje šių metų kovo mėnesio pabaigoje gyveno 38,3 mln. žmonių. Tačiau net 1,1 mln. lenkų, šaliai 2004 m. įstojus į ES,išvyko laimės ieškoti svetur. Dienraštis “Gazeta Wyborcza" skelbia, kad tokias tendencijas pateikia sociologai. Daugiausiai lenkų išvyksta į Vakarų ir Pietų Europos šalis. Ypač daug Lenkijos piliečių yra D. Britanijoje.

Į Vokietiją vykstantys šiauliečiai dabar bilietus perka tik į vieną pusę. Nuo šių metų gegužės darbo rinkas atvėrus Vokietijai bei Austrijai vis daugiau bandančiųjų laimės ieškoti svečioje šalyje. Tačiau nuo to nedarbas Šiauliuose nemažėja – 90 procentų vietinių bedarbių Vokietijai netinka. Reikia medikų ir inžinierių „Ar atsivėrus darbo rinkoms Vokietijoje bei Austrijoje sumažėjo įregistruotų bedarbių? Galiu pasakyti, jog ryškios tendencijos tikrai nėra.

Kontroliuoti, reglamentuoti, licencijuoti, bausti, neleisti, stabdyti, apmokestinti, sumažinti ir atimti - tai mūsų biurokratai ir politikai moka daryti. Dusinančiuose spąstuose atsidūręs lietuvis pasiduoda, gyvena iš pašalpų arba emigruoja. Jeigu emigrantų nemažės, jau artimiausiais metais valstybės ir ūkio laukia naujas nuosmukis, prognozuoja profesorius Rimantas Rudzikis.

Viskas prasidėjo, kai baigiau mokyklą ir neįstojau ten, kur norėjau. Nors dabar manau, net ir nežinojau, ko norėjau iš tiesų. O tada visi ir iš visų pusių kamantinėja, kur įstojai, ką veiksi gyvenime. Tada tik nedrąsiai nunarinau akis; įdomu, ar jie patys žino ir žino iš tiesų, ko nori iš gyvenimo, jei taip  –  tą dieną jiems būčiau nusilenkusi. Taigi, padirbėjau vasarą padavėja Palangoje. Labai perspektyvus darbas, ypač, jei turi puikią išvaizdą.