dalijimosi ekonomika

Vilniuje veikianti platforma „Bolt“ pirmadienį pradėjo teikti automobilių trumpalaikės nuomos paslaugas ir Kaune.  Šiuo metu čia yra 100 „Bolt Drive“ automobilių, planuojama, kad iki metų pabaigos jų bus 300, pranešė įmonė. „Bolt Drive“ operacijų vadovas Lietuvoje Svajūnas Aliukonis sako, kad tai plėtra į patrauklią rinką.

Automobilių trumpalaikės nuomos paslauga „CityBee“ pristatė Lietuvoje retai sutinkamą legendinį automobilį „Fiat Multipla“. Šis išskirtinės išvaizdos automobilis visame pasaulyje susilaukia nenutilstančių diskusijų ir garsėja didžiausiais fanų klubais visame pasaulyje. „Norime savo klientams suteikti išskirtinę patirtį bei kuo platesnį įdomių įspūdžių spektrą“, – šio automobilio pasirinkimą komentavo „CityBee” vadovas Lukas Yla.

Kas trečias 18-35 metų lietuvis per pastaruosius metus bent kartą naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas. Su naujomis technologijomis užaugusi tūkstantmečio arba Y karta ir skaitmeninė transformacija yra dalijimosi ekonomikos garvežys, žadantis šiai rinkai didžiulį potencialą. Lietuviai mielai perka ir naudoja daiktus iš antrų rankų – per pastaruosius metus bent vieną naudotą daiktą įsigijo kas antras Lietuvos gyventojas.

Vienas po kito į Lietuvą žengia dalijimosi ekonomikos ir FinTecho verslai. Jie kelia nerimą ne tik bankams, bet ir kitiems tradiciniams verslams, kurių paslaugos gali būti pakeistos. Investuotojas ir verslininkas Ilja Laursas pasakoja, kad naujoji Z karta gyvens visai kitomis tradicijomis. Verslininkas pasakoja, kad yra aiški kartų skirtis. Štai naujoji Z karta išaugo su vakarietiškomis vertybėmis, bendravimu ir patirtimi. Dėl vakarietiško mentaliteto jie lengviau priima dalinimosi ekonomiką.

Tradicinio verslo atstovai turėtų suklusti. Vartotojiška kultūra tampa mažiau populiari, vartotojai patys kuria alternatyvias paslaugas ir siūlo jas vieni kitiems, o verslą kontroliuojančios institucijos skėsčioja rankomis, nežinodamos, kaip tai vertinti. Kalba eina dalijimosi ekonomiką – fenomeną, kuris vos per kelerius metus pakeitė rinkos taisykles ir į verslo areną atvedė milijonus potencialių naujų žaidėjų. Besikeičiančios kartos jaukia ir vartojimo tradicijas.

Dalijimosi ekonomika sparčiai plinta visame pasaulyje neaplenkdama ir Lietuvos. Vis dėlto jų paslaugomis naudotis neskubama. Jomis pasinaudojo tik dešimtadalis lietuvių. Viena priežasčių - abejonės dėl piniginių perlaidų saugumo.  Apie pasaulyje vis labiau populiarėjančias dalijimosi ekonomikos platformas, tokias kaip „Uber“ ar „Airbnb“, žino 39 proc., o bent kartą jomis yra naudojęsi 10 proc. Lietuvos gyventojų.

Žurnalo „The Economist“ teigimu, pasaulio visuomenė skyla į dvi dalis. Vienoje pusėje atsiduria žmonės, turintys pinigų, bet stokojantys laiko. Kitoje pusėje – turintys laisvo laiko, tačiau neturintys pakankamai pinigų. Įmonės, kurių veikla paremta dalijimosi ekonomikos principais, elektroninių platformų dėka suteikia galimybę abiems grupėms patenkinti savo poreikius.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

Ekonomistai vis dažniau svarsto, kas stabdo dalijimosi ekonomikos įmonių, tokių, kaip Uber, SAVY, Airbnb plėtrą. Pasak Vytauto Žukausko, LLRI viceprezidento, vyrauja tendencija, kad dalijimosi ekonomiką norima sureguliuoti taikant tokį patį kurpalių, kaip ir iki šiol vyravusiems paslaugų teikimo modeliams. Tai yra ydinga. Pasak jo, dalijimosi ekonomikos reguliavimas turi būti protingas, skatinantis pažangą ir nestabdantis geresnių paslaugų vartotojams.