d. valiukas

Klimatologas Donatas Valiukas sako, kad Lietuvą paveiks ir lokalūs, ir globaliniai klimato pokyčiai. „Tai palies vienaip ar kitaip visą Žemę, visus mus. Pačias klimato grėsmes būtų galima išskirstyti taip grubiai į dvi sritis – kas yra Lietuvoje ir kas yra globaliai“, – penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas. Tai jis sakė komentuodamas naujienų agentūros BNS užsakymu atliktos apklausos duomenis.

Vilniuje ir Varėnoje pagerinti temperatūros lapkričio 4-osios rekordai, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Vilniuje pirmadienį užfiksuota 14,5 laipsnio šilumos – vienu laipsniu buvo viršytas 1968 ir 1996 metais fiksuota aukščiausia tos dienos temperatūra. Varėnoje oras sušilo iki 15,4 laipsnio šilumos. Ankstesnis lapkričio 4-osios rekordas čia buvo fiksuotas 1968 metais – 14,6 laipsnio.

Rudenį ketinant paleisti pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių, Lietuva vis rimčiau rengiasi galimai branduolinei nelaimei savo pašonėje. Sveikatos apsaugos ministerija netrukus ketina pirkti ir gyventojams dalinti jodo preparatus, o radiacinės saugos bei priešgaisrinės saugos specialistai pataria, ką gyventojai privalo daryti įvykus nelaimei.

Į mūsų šalį pagaliau atėjo pavasaris. Gera žinia, kad kovas žadamas šiltesnis, nei įprastai. Tiesa, šį mėnesį dar būna įvairiausių netikėtumų ir žiema taip greitai pozicijų neapleidžia. Kovo mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma iki laipsnio aukštesnė už normą, kuri Lietuvoje siekia 0,4 laipsnius šilumos. Pirmojoje kovo pusėje bus žymiai šilčiau, nei įprasta, pajausime pavasario dvelksmą.

Už lango šviečiant saulei visi imame svajoti apie pavasarį ir jo malonumus. Pasižiūrėkime, kada gi jis ateis į Lietuvą ir koks, tikėtina, bus. Oro temperatūra šį vasarį numatoma iki 2 laipsnių aukštesnė nei įprastai, o kritulių kiekis iki 15 proc. mažesnis nei įprastai. Vasarį galimos trumpalaikės šalčio bangos. Šiuo laikotarpiu dažnai stebimas arktinio oro įsiveržimas į vidutines platumas, kuomet fiksuojamos neigiamos oro temperatūros anomalijos, siekiančios -10 laipsnių ir daugiau.

Už lango dar atrodo žiema, tačiau miške jau galima pamatyti pirmuosius pavasario pranašus. Pumpurus jau krauna ir pamažu skleidžiasi gluosniai, blindės ir karklai. O ar vadinamieji kačiukai jau greitai atneš pavasarį, domėjosi mūsų žurnalistai. Močiutė Agnė – Vilniaus centre gėles parduoda ne pirmus metus. Bet taip anksti prekiauti kačiukais, kaip sako senolė, tenka ne kasmet. Šiemet, pasak močiutės, pavasaris pasijuto, kaip niekada anksti.

Lietuvoje prasidėjo pirmasis žiemos mėnuo. Vis laukiame švenčių, norime baltos, o ne lietingos ir šiltos žiemos, kuri mus ištinka jau ne vienerius metus. Pažiūrėkime, ką prognozuoja sinoptikai. Gruodis turėtų būti įprastas, o sausis laipsniu šiltesnis, vasario temperatūra dar lieka neaiški, tačiau vėsus vasaris pasitaiko vis rečiau. „Kol kas gruodis prognozuojamas įprastinis tokiam lietuviškam gruodžiui. Vidutinė gruodžio temperatūra yra - 1,9 laipsniai.

Prasidėjus pirmajam žiemos mėnesiui, pasidaro įdomu, koks gi jis bus. Klimatologai mano, kad jis bus vidutinis. Tačiau tai nereiškia, kad šį mėnesį nebus šalčio bangų. „Kol kas gruodis prognozuojamas įprastinis tokiam lietuviškam gruodžiui. Vidutinė gruodžio temperatūra yra -1,9 laipsniai”, – kalbėjo klimatologas dr. Donatas Valiukas. Prognozuojama, kad gruodžio pirmoje pusėje oro temperatūra bus artima normai, o kritulių kiekis iki 15% didesnis nei įprastai.

Lietuvoje prasidėjo paskutinis rudens mėnuo, jau greitai į Lietuvą plūstelės žiema, kartu su gražiausiomis metų šventėmis. Visi norėtume baltos, o ne lietingos bei šiltos žiemos, tačiau realybė gali būti kitokia.  Pastaraisiais metais žiemos buvo šiltesnės, nei įprasta. Šaltų dienų pasitaikydavo, bet jos nebuvo tokios dažnos, kaip anksčiau. Kuomet temperatūra yra šiltesnė – ir sniego negali būti daug.