čilė

Medicinos komandos ir psichologai ruošiasi  po žeme įstrigusiems Čilės kalnakasiams staityti technikos ir finansų valdymo paskaitas. Jie išgyveno per katastrofišką šachtos griuvimą ir du mėnesius gyvena po žeme, tačiau jau dabar Čilės kalnakasiai bus ruošiami naujiems išbandymams: išgyvenimui žiniasklaidos pasaulyje, kuriame jiems bus skiriamas didžiulis dėmesys, praneša Guardian.co.uk 33 vyrai praeis žiniasklaidos apmokymus.

Čilėje gerai žinomi broliai iliuzionistai Nicolas Luisetti ir Johnas Paulas Olhaberry vienoje Santjago miesto aikštėje demonstravo savo gebėjimą levituoti. Pasirodymas buvo surengtas Čilės valstybės įkūrimo 200 metų jubiliejaus proga. Abu broliai susirinkusiųjų džiaugsmui prakybojo ore net 200 minučių.

33 po žeme įkalintų Čilės kalnakasių laukia dar vienas svarbus išbandymas – žiniasklaidos dėmesys ir pavojus susirgti žvaigždžių liga. Nuo tada, kai rugpjūčio 5 dieną kalnakasiai buvo įkalinti po žeme, visas pasaulis akylai seka jų istoriją. Kalnakasiai nuolat gauna darbo pasiūlymų, popiežiaus Benedikto XVI pašventintų rožančių, žinučių nuo sporto pasaulio žvaigždžių, jiems linkėjimus perduoda prezidentai.

Gelbėtojai pradėjo gręžti tunelį, kurio pagalba tikimasi išvaduoti jau 17 parų  po žeme įkalintus kalnakasius. Specialiu Australijoje padarytu  gręžimo įrenginiu bandoma  formuoti 33 centimetrų angą. Vėliau   praplatintu specialiai kapsulei tuneliu bus  pakelti  ten esantys žmonės. Įranga leidžia pasiekti 20 metrų per parą greitį. Gelbėtojams būtina  pragręžti 700 metrų, kol pasieks angliakasių buvimo vietą.

Gelbėjimo darbams, skirtiems išlaisvinti 33 kalnakasiams, nuo rugpjūčio 5 dienos įkalintiems užgriuvusiame tunelyje, į Čilę iš Australijos buvo atgabenta speciali gręžimo įranga, praneša naujienų agentūra BBC. Pirmadienį planuojama pradėti gręžti maždaug 700 metrų ilgio tunelį, kuriuo būtų pasiekti ir išvaduoti įstrigę vyrai. Šie darbai, specialistų skaičiavimais, užtruktų iki keturių mėnesių. Tačiau inžinieriai mano, kad platinant dabartinį tunelį tikslą pavyktų įgyvendinti per du mėnesius.

Šalies sveikatos apsaugos ministras J.Manalichas pranešė, kad 33 giliai po žeme įstrigę kalnakasiai nebus išgelbėti dar kelis mėnesius. Į šią žinią nuo birželio 5d. 700 m. gylyje įstrigę darbininkai sureagavo ramiai. Speciali programa, padėsianti kalnakasiams išlikti geros būklės, jau pradedama. Jie turės palaikyti gerą fizinę formą, kad galėtų būti ištraukti 66 cm. pločio tuneliu, kuris bus baigtas tik po keturių mėnesių.

Čilės prezidentas Sebastian Pinera pranešė, kad trisdešimt trys kalnakasiai, jau septyniolika dienų likę įkalinti po žeme, vis dar yra gyvi, rašo BBC. Vyrai dirbo aukso ir vario kasyklose San jose, netoli Copiapo miesto, maždaug 700 metrų gylyje, kai rugpjūčio 5-ąją tunelio prieigas užvirto uola ir užblokavo praėjimą. Iki pat sekmadienio nebuvo iš kalnakasių nabuvo sulaukta jokio ženklo, todėl vilčių, kad jie gyvi, vis mažėjo.

Per Čilės futbolo čempionato rungtynes kilo dar neregėtas incidentas. Gavęs antrąją geltoną kortelę, dėl kurios privalėjo baigti rungtynes, paragvajietis Jose Pedrozo keršydamas ėmė smaugti rungtynių teisėją Marcelą Mirandą. Šios rungtynės įsiminė ir itin keistais teisėjo sprendimais, kai jis net kelis kartus liepė „Deportes Cencepcion“ ekipos žaidėjams kartoti 11 metrų baudinį.

Sekmadienio naktį Čilės Antofagastos regioną, kuris yra viena iš sausiausių pasaulio vietų, sukrėtė galingas 6,2 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Žemės drebėjimo epicentras buvo už 80 kilometrų nuo šalies pietryčiuose esančio Kalamos miesto. Žemės drebėjimas įvyko 91,3 kilometro gylyje. Apie aukas Kalamos mieste, esančiame Atakamos dykumos viduryje, nepranešama. Vasario 27 dieną Čilę buvo sukrėtęs net 8,8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas.

Čilei nepavyko pateikti sensacijos – Marcelo Bielsa auklėtiniai aštuntfinalio mače turėjo pripažinti čempionato favoritės Brazilijos pranašumą. Nors prieš rungtynes kalbėta, kad Čilė gali mesti rimtą iššūkį Dungos komandai, penkiskart planetos čempionai dar kartą įrodė savo jėgą ir užsitikrino vietą ketvirtfinalyje, kuriame grumsis su Olandija.

Pirmajame pasaulio čempionato H grupės mače Čilė minimaliu rezultatu 1:0 (1:0) įveikė kukliai vertinamą Hondūro rinktinę. Vienintelį įvartį rungtynėse po Mauricio Isla perdavimo iš krašto pelnė Jeanas Beausejouras. Po didžiosios pertraukos keliskart arti tikslo buvo čilietis Alexis Sachezas, tačiau pirmajame epizode teisėjas neįžvelgė pražangos prieš baudos aikštelėje nugriuvusį puolėją, o netrukus po to „Udinese“ klubo puolėjas mušė greta virpsto.

Pranešama, kad penktadienį Čilėje, Bio Bijaus provincijoje, įvyko 6,1 balo žemės drebėjimas. Apie nukentėjusius ir sugriovimus duomenų šiuo metu dar negauta. Pranešama, kad stipriausiai žemės drebėjimą pajautusiame šalies regione buvo nutrūkęs elektros tiekimas, miestuose komunalinės tarnybos nutraukė vandens ir dujų tiekimą.

Sekmadienį Čilę sukrėtė dar vienas žemės drebėjimas. 6,1 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo epicentras buvo jūroje, už maždaug 280 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Santjago. Apie aukas ar padarytus nuostolius kol kas neskelbiama. Cunamio grėsmė taip pat nekilo. Priminsime, kad vasarį Čilę sudrebino galingas 8,8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Nuo to laiko šalį nuolatos krečia pakartotiniai smūgiai. Per vasarį vykusį drebėjimą žuvo mažiausiai 500 žmonių.

Čilę penktadienį purtė 6,2 balo žemės drebėjimas, bet pranešimų apie aukas ir sugriovimus kol kas negauta. Drebėjimo židinys buvo maždaug už 80 km į pietus nuo šiaurinio šalies miesto Kopjapo; silpnas drebėjimas buvo jaučiamas ir sostinėje Santjage. Pirminių pranešimų apie nuostolius nėra. Tai patvirtino Čilės nacionalinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (ONEMI) atstovė spaudai. Čilės karo laivynas, savo ruožtu, pranešė, kad cunamio pavojus nebuvo paskelbtas.

Lietuva perdavė 20 tūkst. JAV dolerių vertės humanitarinę pagalbą labiausiai nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusio Čilės regiono zonoje esančiam Kuranipės žvejų kaimeliui. Humanitarinę pagalbą - maisto, medikamentų, geriamojo vandens, drabužių, lovų - perdavė Lietuvos garbės generalinis konsulas Čilėje Felisaras Figera (Felizaro Figueroa), pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Antradienio naktį Čilę supurtė dar vienas galingas žemės drebėjimas. Jo stiprumas siekė 6,7 balus pagal Richterio skalę. Drebėjimo epicentras buvo už 75 kilometrų nuo antro pagal dydį šalies miesto Koncepcijono. Apie aukas ar patirtus nuostolius kol kas nepranešama. Taip pat nebuvo paskelbta jokio pavojaus dėl galimo cunamio.

Čilėje, kuri neseniai nukentėjo nuo smarkaus žemės drebėjimo, didžioji dalis gyventojų liko be elektros. Skelbiama, kad elektros namuose neturi 17 mln. (80 proc.) šalies gyventojų.  Skelbiama, kad elektros energijos tiekimo problemos nėra tiesiogiai susijusios su žemės drebėjimo padaryta žala ir kilo dėl problemų su 500 kilovatų galios transformatoriumi. Be elektros liko ir sostinė Santjagas. Tiesa, kai kuriuose rajonuose elektros tiekimas jau atnaujintas.

Ketvirtadienį Čilėje įvyko 7,2 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, praneša Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba. Žemės drebėjimo epicentras buvo už 180 km į pietvakarius nuo sostinės Santjago 12,5 km gylyje. Kol kas duomenų apie nukentėjusius žmones ir sugriovimus negauta. Tai jau antras stiprus žemės drebėjimas Čilėje per pastarąsias dvi savaites. Vasario 27 d. šalį sudrebino 8,8 balo pagal Richterio skalę drebėjimas.

Čilėje vasario 27 d. įvykęs 8,8 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas pakeitė kelių Pietų Amerikos miestų geografinę padėtį, nustatė mokslininkai.

Čilėje atleistas milžiniško cunamio nenumačiusios okeanografijos tarnybos vadovas, rašo „bbc.co.uk“. Jūrų laivynui priklausanti tarnyba buvo labai kritikuojama dėl to, jog išsyk po žemės drebėjimo nepaskelbė cunamio pavojaus. Be to jūrų laivynas pradėjo tyrimą dėl to, kaip buvo tvarkomasi su stichijos pasekmėmis. Oficiali mirčių statistika sumažėjo nuo 800 iki 452. Tačiau tai – kūnai, kuriuos artimieji atpažino. Be to, gausybė žmonių laikomi dingusiais.

Pranešama, kad po gyvenamojo namo griuvėsiais Čilėje rasi gyvi 79 žmonės. Tai buvo daugiabutis gyvenamasis namas, jame buvo 80 kambarių. Gelbėtojai baiminosi, kad po pastato griuvėsiais galėjo žūti apie 100 žmonių. 8,8 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas Čilę supurtė šeštadienį.

Prieš kelias dienas Čilę supurtęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau nei 730 gyvybių. Vakarų pusrutulį nuo šių metų pradžios sukrėtė jau antras galingas žemės drebėjimas. Šeštadienį siaura juosta Ramiojo vandenyno pakrantėje nusidriekusioje Čilėje itin stiprų (8,8 balo pagal Richterio skalę) žemės drebėjimą lydėjo cunamio bangos. Jos užliejo keliolika netoli Čilės esančių salų ir dešimtis gyvenviečių. Stichija palietė 80 proc. šalies teritorijos.

Šiame fotoreportaže pasakojama apie Čilę ištikusį 8,8 magnitudžių galingumo žemės drebėjimą, vieną stipriausių šalies istorijoje. Nuotraukose užfiksuotos ir pirmosios akimirkos po požeminio smūgio, ir stichinės nelaimės pasekmės įvairiuose šalies regionuose. Kai kurių nuotraukų jautresniems patariama nežiūrėti.

Čilėje įvykęs Žemės drebėjimas nežymiai stumtelėjo mūsų planetos ašį ir 1,26 mikrosekunde sutrumpino paros trukmę, pranešė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje (JAV). Laboratorijos mokslininkas Richardas Grossas nusprendė apskaičiuoti, kaip vasario 27 d. Čilėje įvykęs žemės drebėjimas pakeitė Žemės sukimąsi.  Jis nustatė, kad dėl šio žemės drebėjimo įvykęs planetos masės persiskirstymas maždaug 8 centimetrais stumtelėjo į šalį Žemės balansavimo ašį.

Pranešama, kad Europos Komisija šiandien skyrė nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Čilei 3 mln. eurų paramą. Tai, kad nuo žemės drebėjimo, kuris šalį sudrebino šeštadienį, nukentėjusiai Čilei bus skirti 3 mln. eurų, patvirtino ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosas.

Galingas žemės drebėjimas, sukrėtęs Čilę, sustabdė dviejų vyriausybės valdomos ENAP bendrovės naftos perdirbimo gamyklų veiklą ir privertė uždaryti dvi galingiausios pasaulio vario tiekėjos kasyklas, tačiau pareigūnai teigia, kad šio metalo eksportas neturėtų sutrikti. Pareigūnai teigia, kad gamyba dviejose Codelco kasyklose bus atnaujinta per porą dienų. Kompanija turi pakankamai atsargų, kad galėtų patenkinti eksporto įsipareigojimus.

Čilėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai per šeštadienio naktį, vasario 27 d., įvykusį žemės drebėjimą nenukentėjo, praneša Užsienio reikalų ministerija. Ministerijai, Lietuvos ambasadai Argentinoje ir Lietuvos garbės generaliniam konsului Čilėje pavyko susisiekti su visais septyniais Lietuvos konsulinei tarnybai žinomais Čilėje gyvenančiais Lietuvos Respublikos piliečiais, kurie patvirtino, jog per žemės drebėjimą fiziškai nenukentėjo.

Po 20 metų kairiųjų valdymo Čilės prezidentu išrinktas milijardierius Sebastiano Pinera, kuris pažadėjo paversti Čilę "geriausia šalimi pasaulyje". Per prezidento rinkimų antrąjį balsavimo turą sekmadienį S.Pinera surinko beveik 51,6 proc. balsų ir vos ne vos aplenkė savo varžovą, kairiųjų koalicijos lyderį Eduardo Frei, gavusį 48,4 proc. balsų.

Čilėje renkamas šalies prezidentas, praneša agentūra AP. Manoma, jog rinkimų rezultatai gali pakeisti šalyje nusistovėjusią politinių jėgų pusiausvyra – pirmą kartą po Augusto Pinocheto diktatūros nuvertimo, į prezidento postą gali būti išrinktas dešiniųjų kandidatas. Sebastianas Pinera, Harvardą baigęs ekonomistas, užima 701-ąją vietą „Forbes“ turtingiausių pasaulio asmenų sąraše. Manoma, jog tai pats nuosaikiausias dešiniųjų kandidatas nuo pat demokratijos atkūrimo 1990-aisiais.

Tuomet, kai pasaulio mokslininkai perspėja apie nykstančius ledynus, egzistuoja galimybė išvysti augantį. Argentinoje esantis Perito Moreno (Juodojo šuniuko) ledynas yra vienas iš nedaugelio pasaulio ledynų, nenukentėjęs dėl globalinio atšilimo, rašo AP. Nuolat „ pamaitinamas“ tirpstančių Andų sniegynų ledynas auga, nepaisant nuolat atskylančių ledo luitų. Jo augimas tęsiasi per visą stebėjimų, pradėtų daugiau nei prieš šimtmetį, laikotarpį.