butai

„Ober-Haus“ Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų rugpjūčio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Rygoje kainos nekito, Vilniuje butai brango, o Taline ir Varšuvoje buvo fiksuojama kainų korekcija žemyn. Paskutinįjį vasaros mėnesį Taline kainos krito 4,5%, Varšuvoje - 0,6 %. Vilniuje buvo stebimas 0,2% kainų ūgtelėjimas. „Ober-Haus“ statistiniai skaičiavimai rodo, kad ryškiausi metiniai butų kainų pokyčiai, tik į skirtingas puses, fiksuojami Estijos ir Lenkijos sostinėse.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc.. Metinis butų kainos pokytis Lietuvos didmiesčiuose ir toliau mažėja, nors vis dar išlieka neigiamas: 2013 m. sausio mėnesį metinis butų kainų pokytis siekė -1,7 proc., o šių metų rugpjūtį jis jau sudarė -0,5 proc.

Baigiantis vasarai sumažėjo parduodamų butų pasiūla. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pspkaičiavo, kad butų skelbimų sumažėjo apie 10 proc., palyginti su vasaros pradžia, ir daugiau nei 20 proc., palyginti su pavasariu. Pasinaudoję sumažėjusia pasiūla, būsto pardavėjai akivaizdžiai padidina parduodamų objektų kainą. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis (62 proc.) gyvena butuose, o apie 39 proc. turi privačius namus arba kotedžus. Į nuosavus namus Lietuvos gyventojai pradeda kraustytis sulaukę 35 metų, o vėliau, artėjant pensijai, gyventojai vėl sugrįžta į butus. „Nuosavuose namuose linkusios gyventi vidutinio amžiaus šeimos. Dažniau tai yra nuosavą verslą turintys žmonės arba aukštesnės kvalifikacijos tarnautojai. Žinoma, kaimiškose vietovėse žmonės dažniau gyvena namuose nei butuose.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė nepakito. Bendra Lietuvos didmiesčių indekso reikšmė nesikeičia jau trečią mėnesį iš eilės, tuo tarpu sostinėje ir toliau stebimi teigiami pokyčiai.

Prasidėjus paskutiniam vasaros mėnesiui, studentai dar aktyviau pradeda ieškoti, kur įsikurti nuo mokslo metų pradžios. Pastebima, kad mažėjant nuomojamų butų pasiūlai, vasaros pabaigoje žymiai išaugo nuomojamo būsto kainos. Rugpjūčio pradžioje vidutinė nuomojamo buto kaina Vilniuje buvo 1120 litų, o prieš metus siekė 1060 litų. Tiesa, dažniausiai ieškoma butų, kurių kaina neviršija 800 litų, rodo lankomiausio nekilnojamo turto skelbimo portalo Domoplius.lt duomenys.

Viešojoje erdvėje vis dažniau ima šmėkščioti antraštės apie būsto rinkos atsigavimą, būsto paskolų grįžimą į „sveiką lygmenį“, dviženklius būsto kreditų skaičiaus šuolius, esamos situacijos prilyginimus 2004-2006 m. laikotarpiui ir pan. Tačiau bendra makroekonominė konjunktūra kol kas dar neteikia rimto pagrindo gyventojų entuziazmui.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad šiemet vien Vilniuje parduodami butai sudarė 81% visų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje parduodamų butų. 2011-2012 m. ši statistika siekė 70-75%. Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kuomet sostinėje fiksuojami aukšti realizacijos rodikliai.

  Pirmąjį šių metų pusmetį „Danske Bank“ naujų būsto paskolų portfelis augo 51 proc., lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai. Vidutinė naujos paskolos suma nekilnojamajam turtui šiemet augo 32 proc. ir siekė 202 tūkst. litų. Naujų būsto paskolų sutarčių suma 2013 m. pirmąjį pusmetį iš viso sudarė apie 70 mln. litų. „Metų pradžioje prasidėjęs būsto paskolų rinkos atsigavimas pirmiausia yra nulemtas atsigaunančio nekilnojamojo turto sektoriaus.

Šiuo metu pirkėjai labiausiai domisi gyvenamaisiais nekilnojamojo turto objektais – namai tokie pat paklausūs kaip ir butai, nors prieš porą metų butai dar karaliavo paklausiausiųjų sąrašo viršuje. Be to, pirkėjai mano, kad dabartinis laikas yra tinkamas įsigyti nekilnojamojo turto, jei tik leidžia galimybės, nes kainos vargu ar dar mažės.

SEB bankas įmonių grupei „Eika“ suteikė 18 mln. litų paskolą. Paskola bus skirta „Santariškių namų“ gyvenvietės Vilniuje plėtrai, taip pat – daugiabučių statybai sostinės Pilaitės rajone. Į Vilniuje įgyvendinamus nekilnojamojo turto projektus Pilaitėje ir Santariškėse „Eika“ šiais metais planuoja investuoti daugiau kaip 45 mln. litų. Į „Santariškių namų“ plėtrą bendrovė šiemet ketina investuoti 18 mln. litų.

2013 metų gegužės mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad kainos kilo visose trijose Baltijos šalių sostinėse. Taline butai pabrango 4,4 proc., Rygoje – 0,3 proc., Vilniuje – vos 0,1 proc, praneša „Ober-Haus“. Jau trečią mėnesį iš eilės aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline. Gegužę ji pakilo iki 1260 EUR/kv.

50–60 tūkstančių litų. Tokios investicijos pakaktų, norint įsigyti butą prie jūros – Palangoje ar Šventojoje. Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt duomenimis, pigiausiai šiuo metu parduodamas butas pajūryje yra Būtingės gyvenvietėje, atstumas iki jūros – apie 2 kilometrus. Skelbime teigiama, kad dviejų kambarių 54 kvadratinių metrų butas parduodamas už 50 tūkst. litų. Vieno kv.

 „Eika“ didina šiais metais planuotas investicijas į gyvenvietės Pilaitėje plėtrą nuo 20 iki 27 mln. litų. Gegužės mėnesį pradėta naujo 42 butų daugiabučio statyba, tęsiamas antrasis daugiaaukštės automobilių aikštelės statybų etapas. Vasarą „Eika“ pradės statyti ir naują prekybos centrą šalia Pilaitės prospekto. Šiemet „Eika“ Pilaitėje baigė statyti devynių aukštų, 71 buto namą, kuriame daugiau negu 60 % butų jau parduota.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius „YIT Kausta“ įmonių grupė pardavė 21 butą. Tai yra 62 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet naujų butų daugiabučiuose buvo parduota 13. „Daugiausia butų pardavėme Kaune – Laikinojoje sostinėje, kur tarp būsto verslą vystančių bendrovių esame pirmaujantys. Tai lemia mūsų strategija statyti būstus nedideliais uždarais kvartalais.

Chloe Mayo, dailininkė mėgėja iš Anglijos, viename paveiksle nutapė savo įsivaizduojamą svajonių vyrą, o po dviejų mėnesių per interneto pažinčių svetainę rado tikrą to piešinio atitikmenį! Ją taip apstulbino panašumas, kad iš pradžių paslėpė paveikslą bijodama, jog vaikinas palaikys ją kvanktelėjusia persekiotoja, rašo odditycentral.com. 2009 m. Chloe, kuri tuo metu buvo vieniša, nutapė romantišką paveikslą, kuriame pavaizdavo save, besilaikančią už rankų su tamsiaplaukiu barzdotu vyru.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2013 metų pirmąjį ketvirtį Kaune parduota apie 720 butų arba 3 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Klaipėdoje sudaryta apie 520 butų pardavimo sandorių, t.y. beveik 4 % daugiau nei 2012 pirmąjį ketvirtį.

Taupus moka du kartus! Žiopliems šią taisyklę taip pat būtų galima lengvai pritaikyti. Pareigūnai pataria: grįžę namo, visada užrakinkite duris. Arba neatidarykite vos išgirdę beldimą, ypač kai svečių apskritai nelaukėte. Brutalūs įsiveržimai į butus ar namus yra gana įprasta nusikaltėlių duona. Tik atkreipiamas dėmesys, kad tam pasiryžta žemesnės moralės, dažniausiai nuo alkoholio apsvaigę asmenys.

Lyginant su praėjusių metų paskutiniuoju ketvirčiu, per pirmąjį šių metų ketvirtį naujų būstų parduota 34 proc. daugiau, - skelbia nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“. Iš viso per pirmuosius tris šių metų mėnesius gyventojai įsigijo 420 naujos statybos būstų.

Ieškodami įsigyti butą, šiuo metu pirkėjai labiausiai koncentruojasi į tai, kad būstas būtų ekonomiškas arba kad ateityje jį galėtų nesunkiai parduoti. Didžiuosiuose šalies miestuose paklausiausi ir didžiausio susidomėjimo sulaukia ekonomiški butai už vidutinę kainą. Vilniuje paklausiausi nedideli ekonomiški butai Parduodamų butų kainos Vilniuje buvo didžiausios 2008 m. I–ąjį ketvirtį. Šis laikotarpis buvo atskaitos taškas, nuo kurio kainos ėmė mažėti.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), duomenimis, šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1 %. Palyginti su praėjusių metų kovu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose sumažėjo 1,6 % rašoma pranešime spaudai. Bendram kovo mėnesio indekso reikšmės pokyčiui įtakos turėjo 0,3 % ūgtelėjusios butų kainos Vilniuje.

 Kai prabylama apie butų nuomos rinką, daugiausia diskusijų sulaukia nuomos kainos, kurios visuomet atrodo per didelės, ir nuomotojų nuomininkams keliami reikalavimai. Teigiama, kad būsto savininkai sugalvoja begalę dalykų ir reikalavimų, kurie kartais atrodo nelogiški. Tačiau iš tiesų nuomotojams svarbiausia turėti tam tikrų garantijų dėl savo turto ir atsiskaitymo už nuomą laiku.

Bendrovė „Ober-Haus“ pristatė naujausias savo įžvalgas nekilnojamojo turto rinkoje. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo itin teigiamos. Sandorių skaičius auga tiek gyvenamųjų patalpų, tiek biurų rinkoje. Labiausiai džiugina per pirmus kelis šių mėnesius itin išaugusios investicijos Vilniuje. Pirmąjį 2013-ųjų ketvirtį absoliučia NT investicijų lydere Baltijos šalyse netikėtai tapo Lietuva.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kauno prokurorai tiria, ar savivaldybei priklausančių socialinių būstų remontą organizavę valdininkai neišpūtė darbų kainų ir ar iš viso butai buvo remontuoti. Politikai įtaria, kad per metus tariamų remonto darbų galėjo būti už maždaug 1,5 mln. litų. Savivaldybės administracijos vadovas sako, jog panašių tyrimų būta ir anksčiau, tačiau juos teisėsauga nutraukusi.

Jeigu matėte režisieriaus Wong Kar Wai nuostabų filmą „Čunkingo ekspresas“, ar buvote apsistoję viename iš šimtų hostelių Honkongo „Chungking Mansions“, tai turite turėti bent menkiausią supratimą apie tai, kai Honkonge turėtų gyventi didžioji dalis politinių ir pilietinių teisių netekusių, skurdžiausių vietinių žmonių, rašoma „Architizer“. Daugumos šių žmonių būstai – vienintelis siauras kambarėlis, užpildytas egzistavimui būtinais daiktais.

 Londone atsiras dešimtys tūkstančių desperatiškai reikalingų naujų būstų, jei bus pritarta planams leisti investuotojams paversti nebenaudojamus biurų pastatus į daugiabučius, skelbia London Evening Standard. Vyriausybės pareigūnai yra įsitikinę, kad vien Londone ir Pietryčių Anglijoje tokiu būdu galima būtų sukurti apie 40 tūkstančių butų. Dar 60 tūkstančių galėtų atsirasti likusioje Anglijos dalyje.

Butų nuomos rinka Vilniuje praėjusiais metais nepateikė ypatingų staigmenų: kaip ir kasmet, aktyviausias laikotarpis buvo trečiasis metų ketvirtis. Išaugus būsto nuomos paklausai, keitėsi ir nuomos kainos. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt lankomumo, skelbimų peržiūrų bei skelbimų skaičiaus statistika rodo, kad pirmieji du metų ketvirčiai buvo stabilūs, didesnių pokyčių neužfiksuota.

Lietuvos statistikos departamentas, reaguodamas į spaudoje pasirodžiusią informaciją apie nepasitvirtinusį departamento skelbtą NT kainų augimą, dar kartą patvirtina Lietuvos statistikos departamento 2013 m. sausį paskelbtus būsto kainų indeksus (BKI) ir pokyčius. BKI skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos (ES) mastu suderintą metodiką, siekiant gauti ES lygmeniu palyginamą rodiklį, tinkamą infliaciniams procesams būsto rinkoje išmatuoti.

Lyginant su 2011 metais, per praėjusius metus būsto pasiūla Lietuvoje išaugo daugiau nei 50 proc. Taip pat pastebimas ir 20 proc. pardavimų augimas – iš viso praėjusiais metais naujų būstų parduota daugiau kaip 1200. Vartotojai dažniau rinkosi vidutinės ir aukštos klasės būstus, nesibaimino pirkti naujos gyvenamosios vietos dar tik statomuose namuose. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais būstų kainos krito, o trečiąjį – išaugo.

V. Mykolaičio-Putino gatvėje Vilniuje šiuo metu parduodami butai kainuoja daugiau nei bet kokioje kitoje gatvėje Lietuvoje. Nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenimis, šioje gatvėje parduodamų butų vidutinė kvadrato kaina siekia daugiau nei 13 tūkst. litų. Norint įsigyti butą būtent čia, tektų sumokėti mažiausiai pusę milijono litų. Vidutinė buto kaina šiuo metu brangiausioje, Tauro kalną juosiančioje gatvėje, siekia 726 tūkst. litų.

 Būsto savininkai reikalauja sumokėti į priekį už tris mėnesius, o komunalines paslaugas apmokėti už mėnesį, kuris net nesibaigė, o negavę reikalauja palikti butą per vieną valandą grasindami išlaužti duris ir kitomis priemonėmis. Maža to, būsto nuomotojai neišduoda jokių kvitų ar čekių, nemoka mokesčių už gautas pajamas, reketuoja nuomininkus dieną naktį, gąsdina, laužiasi į duris, reikalauja išsikelti tą pačią minutę nepaisant, jog sumokėta į priekį.

Keturios terasos, pirtis su priešpirčiu, milžiniška svetainė ir penki kambariai – tai ne pasakų pilies, o pačio didžiausio Lietuvoje pardavinėjamo buto ypatumai. 321 kv. m. ploto užimantis butas yra pačiame sostinės centre – Teatro gatvėje. Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, tai vienas iš apytiksliai dešimties pardavinėjamų tokio dydžio butų visoje Lietuvoje.  Vien į šio buto svetainę (55 kv.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų lapkričio mėnesį smuktelėjo 0,2%. Spalį buvo užfiksuotas toks pats kainų sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kito 1,6% žemyn. Lapkritį didžiausias kainų nuosmukis buvo užfiksuotas Panevėžyje.

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje, Taline ir Varšuvoje kainos mažėjo, tik Rygoje išliko nepakitusios. Vilniuje praeitą mėnesį buvo stebimas 0,1%, Varšuvoje – 0,5% kainų smuktelėjimas. Ryškesnis kainų kritimas fiksuojamas Taline – 1,3. „Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad didžiausi teigiami metiniai pokyčiai matomi Rygoje ir Taline.

Po kelerių stagnacijos metų Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto rinkoje pastebimi atsigavimo ženklai - sudaroma vis daugiau būsto pirkimo-pardavimo sandorių, daugėja naujų statybų. Būsto pardavėjai įsitikinę - jei mūsų šalies įstatymai būtų liberalesni, jiems pavyktų privilioti ir daugiau pirkėjų iš užsienio.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui.

Kauno miesto savivaldybė skelbiamų derybų būdu perka vieno, dviejų ir trijų kambarių butus, kurie bus naudojami kaip socialinis būstas. Fiziniai ar juridiniai asmenys paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose gali pateikti iki lapkričio 9-osios. Numatyta įsigyti 15 butų, dėl pirkimo sąlygų, butų kainų žadama derėtis. Siūlomas pirkti gyvenamąsias patalpas apžiūrės ir įvertins specialiai sudaryta darbo grupė. Iš viso ketinama nupirkti tris vieno kambario (ne mažesnio kaip 34 kv.

Trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti per 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009 metų, rodo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenys. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1 proc. ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų.

Dviejų kambarių butas už naują ir kokybišką skalbimo mašiną. Tokie mainai Lietuvoje galimi. Kupiškio rajone, Noriūnuose parduodamo buto kaina siekia vos 4 tūkst. litų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, 47 kvadratinių metrų butas šiuo metu parduodamas pigiausiai Lietuvoje. Į mažiausiai kainuojančio buto titulą sostinėje pretenduoja vieno kambario butas Naujojoje Vilnioje esančiame bendrabučio tipo pastate. 20 kvadratinių metrų buto kaina 14 tūkst. litų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 46 proc. daugiau naujos statybos butų nei 2011 m. tą patį laikotarpį. Registrų centro duomenimis, trečiąjį 2012 m. ketvirtį Vilniuje sudaryta daugiau nei 1 tūkst. 550 butų pardavimo sandorių - 6 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

Remiantis oficialiais duomenimis, naujų būstų statybos tempas rugsėjį buvo sparčiausias nuo 2008 metų liepos, praneša BBC. Prekybos departamento duomenimis, metinis vienai šeimai skirtų namų ar butų statybų rodiklis rugsėjį siekė 872 tūkst. ir buvo 15 proc. didesnis nei rugpjūtį. Vis dėlto jis tebėra kur kas mažesnis už prieškrizinį lygį - 1,5 mln. Apie savo pelnus pastarąją savaitę pranešusių didelių JAV bankų atstovai užsiminė, kad šalies būstų rinka atsigauna.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį smuktelėjo 0,3%. Rugpjūtį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas.

Didelė dalis lietuvių nejaučia aukščio baimės, todėl būtų linkę gyventi viršutiniuose daugiabučių aukštuose. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) jų teigia, kad rinktųsi butą paskutiniame aukšte, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ apklausa. Pagrindinėmis tokio pasirinkimo priežastimis respondentai įvardijo geresnį vaizdą per langą, švaresnį orą ir daugiau privatumo. Viduriniai (3-7) daugiabučių aukštai taip pat yra paklausiausių sąraše. Trečdalio apklausos dalyvių (33 proc.

8 kvadratiniai metrai arba standartinės daugiabučio virtuvės plotas – tiek skiriasi parduodamų butų vidutinis plotas Vilniuje ir Panevėžyje. Iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų, panevėžiečiai gyvena labiausiai susispaudę. Vidutinio parduodamo buto plotas Panevėžyje – 49, 6 kvadratiniai metrai. Erdviausi butai Vilniuje – sostinėje parduodamų butų vidurkis siekia 57, 7 kv. m. Lankomiausio nekilnojamo turto skelbimų portalo Domoplius.

Butų rinkoje rugpjūtį užfiksuotas didžiausias pirkimo sandorių skaičius po nekilnojamojo turto krizės, skelbia VĮ „Registrų centras“. Skelbimų pasiūla taip pat rodo rinkos suaktyvėjimą, todėl pateikiame informacijos, kokių butų vasarą ieškojo pirkėjai, už kokią kainą dauguma galėjo įsigyti nekilnojamojo turto, pagal kokius kriterijus rinkosi. Iš preliminarių „Registrų centro“ duomenų, praėjusį mėnesį šalyje įsigyta beveik 2200 butų daugiabučiuose namuose.

Lietuviai yra nuosavo būsto mėgėjai. Jie Europos Sąjungoje (ES) pirmauja ne tik pagal nuosavų būstų įsigijimą, bet ir pagal nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis įsigytus būstus. Būsto nuoma – tik laikinas sprendimas „Swedbanko“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliko tyrimą, kuris rodo, kad šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą. Net 85,3 proc. jų būstus yra įsigiję nuosavomis lėšomis. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antra visoje ES, ją lenkia tik Rumunija (96,9 proc.

Trumpam atlėgusi liepą nekilnojamojo turto rinka praėjusį mėnesį vėl ėmė didinti sandorių apsukas: rugpjūtį užfiksuotas rekordinis butų pardavimų skaičius. Preliminariais duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje įsigyta beveik 2200 butų daugiabučiuose namuose. Paskutinį sykį panašūs butų perleidimų mastai fiksuoti 2008 m. spalį. Negalutiniais duomenimis, rugpjūtį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, maždaug 4,5 proc.

Butų nuomos paklausa kiekvienais metais itin suaktyvėja vasarą, kuomet į didžiuosius šalies miestus planuoja atvykti ir apsigyventi studentai iš kitų šalies vietovių. Šiemet butų nuomos rinka stebina naujomis, palyginti su ankstesniais metais, tendencijomis, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenys.

UAB „Ve­si­da“, ga­mi­nan­čios spin­tas ir slan­kio­jan­čių du­rų sis­te­mas, at­sto­vas Šiau­lių re­gio­ne Vir­gi­li­jus Re­mei­ka sa­ko, kad šiuo­lai­ki­nės dra­bu­ži­nės yra pa­čių įvai­riau­sių dy­džių ir ga­li tilp­ti ne­di­de­liuo­se bu­tuo­se.