būstų rinka

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Nors Lietuvos ir Latvijos sostinės dažnai tapatinamos, naujų butų rinka Vilniuje ir Rygoje pakankamai ryškiai skiriasi – tiek dydžiu, tiek aktyvumu, tiek pirkėjų lūkesčiais, rašoma pranešime spaudai. Nors Ryga savo gyventojų skaičiumi lenkia Vilnių, o ekonominis lygis yra panašus, Lietuvos sostinėje pastaraisiais metais pastatoma kone dvigubai daugiau naujų butų. „Palyginti su augančiu Vilniumi, Latvijos sostinė iš lėto traukiasi, daug žmonių išvyksta.

 Pastaraisiais metais Jungtinė Karalystė išgyvena didelį būsto stygių – 1,37 milijonų namų ūkių laukia socialinio būsto, milijonai jo ieško nuomai privačioje rinkoje. Beveik du trečdaliai – 58 proc. – gyventojų šią būsto krizę siūlo spręsti antram gyvenimui prikeliant apgriuvusius ir tuščius pastatus. Palyginimui – perpus mažiau, tik 26 proc.

Kaip teigia Registrų centras, po Lietuvą apėmusios ketvirtus metus trunkančios krizės būstų rinka pradeda atsigauti, o nekilnojamojo turto pardavimai beveik siekia prieškrizinį laikotarpį. Deja, nekilnojamojo turto prekyba besiverčiančios agentūros kalba priešingai: pirmosios kregždės suaktyvėjimo dar nepranašauja, nes dauguma butų parduodama sostinėje, likusieji Lietuvos gyventojai būstus tik keičia ir mėgina išbristi iš prieš krizę būsto pirkimui paimtų paskolų.

Austrų architektas Erichas Wagneris įsitikinęs – senus nerenovuojamus daugiabučius reikia arba atnaujinti, arba nugriauti. Birželio 13 dieną Šiuolaikinio meno centre įvyko nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ organizuojama architektūros konferencija. Renginio metu Lietuvos ir užsienio architektai diskutavo apie pasaulyje vyraujančias daugiabučių gyvenamųjų namų architektūros tendencijas bei jų sklaidą Lietuvoje.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas SEB būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 34,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis tik tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas uždirbantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 43,5 ir 50,5 kv.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

Praėjusiais metais dažniausiai parduodami butai Vilniuje nesiekė 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų. Išanalizavęs metinius skelbimų duomenis, 2011 m. parduodamų butų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt. Sostinėje brangiausi – Senamiestis ir Užupis Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.