būsto draudimas

Neretai pasitaiko atvejų, kuomet butą užlieja kaimynas arba trūksta daugiabučio vamzdžiai ir tai pridaro daug žalos. Neapsidraudusiems būsto gali atrodyti, kad viską teks renovuoti iš savo kišenės. Vis dėlto tai – ne tiesa, nes ir tokiu atveju galima prisiteisti nemenką sumą pinigų. Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne – jį galima paduoti į teismą.

Savaitės pradžioje praūžusi audra atnešė daugybę nuostolių. Todėl gyventojai užplūdo draudimo bendroves, prašydami padengti nuostolius. O tie, kurie savo turto nebuvo apdraudę, suskubo tai padaryti. Draudimo bendrovės skaičiuoja, kad apdrausti nedidelį butą kainuoja virš 100 eurų metams, tačiau įspėja apie papildomas sąlygas – tam tikra suma grįš atgal draudėjams.

Metuose yra keletas švenčių, kai žmonės masiškai išvyksta iš namų. Viena jų – Vėlinės: tvarkomi kapai, aplankyti mirusiųjų vykstama net į kitus miestus, o laisvadieniai neretai išnaudojami laikui su šeima ar draugais. Vis tik tušti būstai – tikra šventė vagišiams. Policijos atstovai nurodo, kad namų apiplėšinėjimai padažnėja per šventes ir kai žmonės išvyksta atostogauti. Dažniausiai vagys taikosi į atokesnes, tamsesnes, mažiau apsaugotas vietas, ypač namus, kuriuose pastebi lengvus priėjimus.

Gyventojai, nusprendę įsigyti būstą su paskola, jį turi apdrausti, kitu atveju jie negaus būsto kredito. Taip pat bankų atstovai rekomenduoja drausti ir savo gyvybę. Tiesa, anot jų. šis draudimas nėra būtinas. Tačiau patys kreditų gavėjai pasakoja, kad bankai primygtinai siūlo gyvybės draudimą mainais žadėdami geresnes paskolos sąlygas. Prieš 3 metus būstą su šeima įsigijęs vilnietis Justas pasakojo, kad butą privalėjo apdrausti, kitaip būtų negavęs paskolos.

Jeigu gavote banko paskolą būstui įsigyti, sutartimi veikiausia įsipareigojote jį ir apdrausti. To nepadarius bankas gali pareikalauti grąžinti visą paskolą arba pritaikyti paslaugos mokestį, dėl kurio paskola gerokai pabrangs. Vilnietis Kęstas portalui tv3.lt pasakojo daugiau kaip prieš 10 metų įsigijęs naują butą sostinėje. Jis sakė nesukęs galvos dėl būsto draudimo, kol vieną dieną gavo grėsmingą laišką iš banko.

Nors dalis šalies gyventojų dėl euro įvedimo dar iki metų pradžios suskubo išleisti stambesnes grynųjų pinigų sumas litais ir namuose jų nebelaiko, ilgapirščių tai neatbaidė – vagysčių iš gyvenamojo būsto skaičius šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, išaugo 24 proc. Policijos duomenimis, pirmąjį metų mėnesį užregistruota 319 vagysčių, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas.

Prieš kiekvienas šventes viešojoje erdvėje pasipila policijos ir kitų atsakingų institucijų perspėjimai dėl laisvomis dienomis siaučiančių vagių. Tačiau statistika lieka iškalbinga – 2013 m. gruodžio mėnesį draudimo bendrovė „ERGO Insurance” Lietuvoje užfiksavo vagysčių už daugiau nei 83 tūkst. litų. ERGO draudimo bendrovei Baltijos šalyse šiemet atlikus gyventojų saugumo indekso tyrimą, paaiškėjo, kad net du trečdaliai lietuvių (64 proc.) bijo, kad jų namai gali būti apvogti.

Vyriausybės nutarimu įsteigus draudimo bendrovę UAB „Būsto paskolų draudimas“, 2000 metais Lietuvoje buvo pradėtas vykdyti būsto kreditų draudimas. Būsto kreditų draudimas sudarė galimybes gyventojams, gaunantiems reguliarias pajamas, bet negalintiems sukaupti ar neturintiems reikiamo pradinio įnašo bankui, įsigyti būstą su mažesniu pradiniu įnašu ar be jo.

Jei grįžus po švenčių, iš kelionės ar darbo namo jums neteko patirti, ką reiškia, kai pro lubas ir sienas į butą liejasi vanduo, stebėti, kaip pampsta baldai bei grindų parketas, o dėl sudrėkusių laidų baisu net pagalvoti apie tai, kas nutiktų pabandžius įjungti šviesą, jūs – laimingas žmogus. Ir ne tik dėl to, kad nepatyrėte bejėgiškumo jausmo, kuris apima stebint, kaip vanduo niokoja jūsų per daugelį metų išpuoselėtą būstą ir jame sukauptą turtą.