Būstas

Ne paslaptis, kad rasti būstą nuomai, kur būtų leista gyventi su augintiniais, yra tikras iššūkis. Vis tik net ir radus nuomotojus, kurie su malonumu priima gyvūną, po pusmečio jie gali tiesiog persigalvoti ir liepti gyvūną išvežti. Taip nutiko vilnietei Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri tv3.lt portalui papasakojo, kad ieškodama, kur apsigyventi su šunimi, rado namą, kurio mažesnė dalis – nuomai, o likusioje gyvena patys savininkai.

Kaip jaustumėtės, jei dėl klaidingos informacijos iš darbuotojų ir neaiškių įstatymų prarastumėte 12 tūkst. eurų ar net daugiau? O taip gali nutikti bet kam, kas pardavinėja nekilnojamąjį turtą (NT). Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja piktinosi esama tvarka, kuri parduodamame būste trumpiau nei 2 metus gyvenusius asmenis įpareigoja susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau tie, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja vos vieną dieną, nuo keliasdešimt tūkstančių eurų ...

Prasidėjus pavasariui, gerokai išauga susidomėjimas būsto remontu. Vis tik tam neretai tenka imti paskolas, mat net neturint išskirtinių poreikių, remontas lietuviams gali atsieiti 170–350 eurų už kvadratinį metrą. Pasak specialisto, mažesni remonto darbai lietuviams atsieina iki 5 tūkst. eurų. Tačiau kapitalinio remonto atveju suma paauga 3–4 kartais ir gali kainuoti net 20 tūkst. eurų. Pastarojo pusmečio duomenimis, vidutinė paskola būsto renovacijai siekia 12 tūkst. eurų.

Būsto paskolų palūkanos – aukštumose, tačiau prabangių namų, būtų pardavimai nestovi vietoje, šiemet fiksuotas sandoris, kurio vertė siekia pusketvirto milijono eurų. Pasak rinkos ekspertų, turtingi Lietuviai ne pirmo savo būsto ieško ir Lietuvoje, ir užsienyje, pavyzdžiui, Ispanijoje. Prestižiniame sostinės Laurų kvartale Registrų centras užfiksavo brangiausią būsto sandorį šiais metais. Čia gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais pastatais šiemet buvo parduotas už 3,5 mln. eurų.

Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais. Labiausiai būstas pernai atpigo Liuksemburge (9,1 proc.) ir Vokietijoje (8,4 proc.), o labiausiai pabrango Kroatijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (9,9 proc.), Lietuvoje (9,8 proc.), Lenkijoje (8,8 proc.), Portugalijoje (8,2 proc.

Vien praėjusiais metais lietuviai Ispanijoje nupirko nekilnojamo turto (NT) už maždaug 2 milijardus eurų! Vidutinė perkamo turto vertė siekia net 150 tūkst. eurų. Kas skatina lietuvius mūsų pajūrį iškeisti į Ispaniją? Garsi Lietuvos dainininkė Natalija Bunkė ėmė ir pasidovanojo sau velykinę dovaną – 200 kvadratinių metrų naujus apartamentus Ispanijoje, prabangiame  ir visų pasaulio turtuolių ir žvaigždžių  pamėgtame Marbeljos mieste. „Buvau nusižiūrėjusi vienus apartamentus.

Rūpinimasis vyresnio amžiaus giminaičiais nėra lengva pareiga, tačiau dar sudėtingiau tampa tada, kai į tai įsivelia sukčiai, o bendras būstas pradeda nirti į skolas. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje papasakojo, kad prieš kelerius metus iš giminaitės pirko būstą su uzufruktu, t. y. leidimu jai ten gyventi iki gyvos galvos. Viskas buvo gerai, kol pensininkė papuolė į sukčių nagus ir jau antrus metus „investuoja“ pas juos visą savo pensiją.

Pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui tarp sostinės gyventojų reikšmingai augo, rodo šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Darnu Group“ iniciatyva „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Vasario mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustų vilniečių per pastaruosius kelerius metus įsigijo arba planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia bent 151 tūkst. eurų. Į nuo 351 tūkst. eurų kainuojančius būstus dairosi 5 proc. tyrimo dalyvių.

Ne paslaptis, kad atliekant remontą gali kilti kaimynų pasipiktinimo banga: dėl dulkių, kvapų, triukšmo ar šiukšlių. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turi remontą atliekantys gyventojai, o kada tai – pažeidimas. Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema. „Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia.

Ne paslaptis, kad sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai daugeliui gyventojų yra nemenkas iššūkis. Tačiau yra tokių, kurie šią problemą išsprendžia gudraudami – pasirodo, šį būdą naudojo ne vienas lietuvis. Socialiniame tinkle žmonės dalinosi, kaip jiems pavyko gauti būsto paskolą nesukaupus pradinio įnašo. Jie tikino, kad niekas neskundžia, nes laimi visos pusės: tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, tiek ir pats brokeris.

Lietuvai ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, vis dar nėra aišku, kur juos apgyvendinti, tad jie būstą turės nuomotis patys. Dėl to kyla grėsmė, kad ims trūkti būstų nuomai, o kainos augs, kaip buvo prasidėjus karui Ukrainoje. Vis tik bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas ramina, kad vietų tikrai atsiras – net šiandien būtų galima pasiūlyti 2,4 tūkst. būstų ar apartamentų.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis  Lietuvoje kelia daug diskusijų. Bet iki šiol daugeliui nėra aišku, kam iš tiesų jis yra reikalingas ir kam būtų naudojamas, jeigu būtų padidintas. Ar jį reikėtų mokėti didesniam skaičiui žmonių? Anot ekspertų, nėra keista, kad visuomenė mokesčiui priešinasi. Išties gali būti pikta gyvenant ten, kur nėra gatvių, mokėti didesnius mokesčius už tuos, kurie gyvena sutvarkytoje aplinkoje su gera infrastruktūra.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Lietuvoje pradeda veikti antras daugiabučių namų renovacijai finansuoti skirtas 200 mln. vertės fondas, kurio lėšomis numatoma atnaujinti iki 300 daugiabučių namų. „SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai. Valstybė fondui suteikia 40 mln. EUR paskolą.

Daugelis žino, kad norint gauti būsto paskolą reikia turėti nuolatinį darbą, pakankamai pajamų, pradinį įnašą ir neturėti per daug skolų. Vis tik šie aspektai – tik dalis to, į ką atsižvelgia bankai. Pavyzdžiui, dirbantiems ne pagal darbo sutartį paskolai gauti yra keliami griežtesni reikalavimai, o pajamos turi būti gaunamos į banko sąskaitą ne grynaisiais. Be to, jei mokate alimentus, jūsų galimybės gauti paskolą ir jos suma mažėja.

Iki balandžio 2 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai kviečiami teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms už vieno ar dviejų butų namų atnaujinimą (modernizavimą), praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Projektams finansuoti skirta 22 mln. eurų. valstybės biudžeto specialiosios Klimato kaitos programos lėšų. Išmokos dydis ir reikalavimai projektui Maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – iki 14,5 tūkst. eurų.

Nuomojantis būstą viena svarbiausių sąlygų yra suma, kurią kas mėnesį tenka mokėti nekilnojamojo turto (NT) savininkui. Vis tik net ir sutarus kainą ji ne visada išlieka tokia pati – būna, kad nuomotojai vienašališkai nusprendžia ją padidinti. Bet ar visada jie gali taip daryti? Į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietė Evelina (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri papasakojo, kad butą nuomojasi jau kiek daugiau nei 2 metus.

Būsto nuomai ieškantys gyventojai dažniausiai domisi pigiausiais jų lūkesčius atitinkančiais butais. Todėl ne visi pasidomi, kokie visgi yra brangiausi ir ką už tokias sumas siūlo jų savininkai. Sūkurinės vonios, sporto salės, kiaurą parą budinti apsauga, terasos su Vilniaus senamiesčio vaizdais ir išskirtiniai interjero sprendimai mėnesiui atsieina ir 4,2 tūkst., ir 6,3 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip tokie butai atrodo.

Norint imtis daugiabučio namo renovacijos reikia, kad su ja sutiktų mažiausiai 55 proc. gyventojų. O daugelis nenori už tai 20 metų mokėti kredito, siekiančio keliasdešimt tūkstančių eurų. Vis tik, jei gyventojų dauguma sutinka, mokėti reikia visiems – net ir tiems, kurie balsavo „prieš“. Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos.