buitinės atliekos

Pasilikti negalime išmesti – iki šiol ne visi žino, kur čia reikėtų dėti kablelį, kai kalbama apie vaistų, maisto papildų, medicinos priemonių ir kosmetikos rūšiavimą. Jau daugelis žino svarbiausią taisyklę, kad nebereikalingus vaistus reikia atnešti į vaistinę rūšiavimui, o maisto papildus – rūšiuoti su buitinėmis atliekomis.

Pernai iš miškų išvežta 700 tonų didelių gabaritų ir buitinių atliekų, penktadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija. „Kad išlaikytume gražius miškus, jų nepaverčiant sąvartynais, nuolat renkame ir iš miškų išvežame didžiulius kiekius atliekų. Nors daug kalbame apie atsakingą elgesį miškuose, o už aplinkos teršimą yra numatytos baudos, dalies pažeidėjų tai nesustabdo“, – pranešime teigia urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Mūsų kiemuose atsiranda vis daugiau įvairiaspalvių konteinerių. Vieni galvoja, ką į juos meta, kiti vis dar meta savo šiukšles kur papuola. Tačiau net ir tas, kuris sąžiningai neša iš namų buitines atliekas keliuose maišeliuose, nuleidžia rankas pamatęs, kad visos dėžės buvo suverstos į vieną talpą.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyvenamieji namai nuo buitinių atliekų sąvartynų neturėtų būti arčiau nei 500 m, tačiau šios ribos gali kisti, jei dėl šalia esančio sąvartyno sveikatai kyla grėsmė, teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. LRT radijo klausytoja iš Kauno rajono skundžiasi netoli namų esančiu sąvartynu. „Norime žinoti, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų turi būti sąvartynas? Gyvenu Kauno rajone, čia šiukšles veža iš viso regiono.

Kovo 24 d. apie 10 val. 10 min. Vilniuje, Linkmenų g., šalia apleisto nenaudojamo pastato, buitinių atliekų krūvoje, rastas nenustatytos tapatybės apie 50 metų amžiaus suiręs vyriškos lyties kūnas.

Kaip per trumpą laiką sukurti puikias pajamas duodantį verslą? Kaip sukurti sistemą, kuri imituotų veiklą, nors jos realiai nėra, ir padedant valdininkams bei pareigūnams priversti kitas bendroves tapti šios sistemos nariais? Tai citata iš portalo balsas.lt redakciją pasiekusio dokumentų pluošto apie atliekų verslo užkulisius. Maždaug tuo pačiu metu kitas dokumentų pluoštas apie milžiniškus pelnus nešantį galimai neteisėtą „šiukšlininkų“ verslą pasiekė ir Seimą bei Aplinkos ministeriją.

Šiandien neįsivaizduojame savo gyvenimo be televizoriaus, šaldytuvo ar kompiuterio, tačiau kur jie paprastai keliauja, kai mes nusprendžiame, kad šie daiktai mums jau pakankamai ilgai tarnavo ir metas įsigyti naują? O kur dedame perdegusią elektros lemputę? Juk ant jos pakuotės yra specialus ženklas – perbraukta šiukšlių dėžė,  vadinasi, atsikratyti jos su įprastomis buitinėmis atliekomis negalima.

Visuomenėje populiari nuomonė, kad atliekų rūšiuoti neverta, nes aplaidūs jų surinkėjai galiausiai vis tiek viską suverčia į vieną krūvą. Tačiau pastarieji tvirtina, kad tai netiesa. Taip esą teisinasi tie, kurie neretai stengiasi atsikratyti nereikalingų daiktų „kuo paprasčiau“ – dažniausiai tiesiog išmesdami atokesnėje vietoje.

Medicinos atliekos, atitarnavę buitiniai prietaisai ir paprastos kasdienės šiukšlės... Dėl medicinos atliekų sankaupų šią vasarą Vilniuje ir visoje Lietuvoje net kelis kartus buvo skelbiama ekstremali padėtis. Gyventojai, kurių pašonėje įrengiami sąvartynai, piktinasi tokia kaimynyste.

Už valstybės pinigus savo pasiekimais besireklamuojantis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina, jog jo vadovaujamoje institucijoje darbas darbą veja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkerta to nematanti ir nesutinka, jog ministras sėdi savo kėdėje. Pasiskelbė pasitaisęs Praėjusių metų rudenį Prezidentūra atskleidė bent 200 aplinkos ministro Gedimino Kazlausko neatliktų darbų. Vieni buvo vilkinami kelis mėnesius, kiti – ir metus.

Karas dėl atliekų persikėlė į teismus ir gyventojų kiemus. Bandoma nusikratyti bendrovės „Specializuotas transportas“ paslaugų ir vienas po kito traukiami koziriai. Šiaulių priemiesčiuose ir visame rajone jau žadama atpiginti atliekų vežimą ir atliekų vežėjams metami nauji įtarimai.