briuselis

Libano menininkas Akram Zaatari (g. 1966 m. Sidone) kultūriniu ir geopolitiniu aspektu tiria pokarinį Libano laikotarpį – urbanistinių įtampų, kultūrinių pokyčių ir teritorinių konfliktų nužymėtą šiandieninį jo peizažą. Jis lyg archeologas gilinasi į žmonių patirtis, iš surinktų fragmentų dėliodamas didesnės apimties kūrinius.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė Europos valstybių sostinių, kuriose įvykdyta daugiausiai žmogžudysčių, sąrašą, pranešė naujienų agentūra ANP, kurią cituoja tinklalapis dutchnews.nl. Pačiame sąrašo viršuje – Lietuvos sostinė Vilnius. Čia 2007–2009 metais 100 tūkst. Gyventojų teko 7,9 žmogžudystės. Vilnius žmogžudysčių sostinės titulą „pelno“ jau ne pirmą kartą: „Eurostat“ apskaičiavus 2002–2008 metų statistiką, su 8,76 koeficientu Vilnius taip pat buvo pirmas.

Šv. Širdies bazilika Briuselyje, dar vadinama Koekelberg bazilika, yra 6-oji pagal aukštį bažnyčia pasaulyje. Jos kupolas iškeltas į 89 m aukštį. Nenuostabu, kad pagaliau atsirado nutrūktgalvis, nusprendęs nusileisti parašiutu nuo bažnyčios skliauto ant grindų.

Belgijos sostinės administracija surado gana nebrangų būdą palengvinant miesto gyventojų dalią spūsčių nuolat kamuojamame mieste – Briuselis yra didžiausių kamščių kamuojamas miestas Europos Sąjungoje. Miestiečiams vietos valdžia bent minimaliai padėti nusprendė organizuodama mototaksi paslaugą. Briuselio mototaksi paslauga vadinsis „City Scoot“, o darbiniais arkliais gelbėjančiais miestiečius nuo strigimo kamščiuose taps 400 kubinių centimetrų maksimotoroleriai.

Belgijos sostinėje Briuselyje savižudis automobiliu taranavo Kataro ambasadoriaus eskortą, atvykusį į priėminą pas Karalių Albertą II, praneša Lenta.ru. Incidento metu nukentėjo aštuoni motociklais važiavę policijos pareigūnai. Du patyrė itin sunkias traumas, dar vienas yra kritinės būklės. Pats ambasadorius tuo metu jau buvo susitikime su Karaliumi, teigiama oficialiame pranešime. Automobilio vairuotojas sugebėjo išvengti mirties, tačiau sunkiai nukentėjo. Jis pristatytas į ligoninę.

Per gaisrą šiitų mečetėje Belgijos sostinės Briuselio Anderlechto rajone žuvo jos imamas. Manoma, jog tai tyčinis pasikėsinimas, skelbia BBC. Vietos žiniasklaida citavo Anderlechto merą, kuris teigė, jog įtariamasis pirmadienio vakarą į mečetę įmetė butelį su padegamuoju skysčiu. Pirminiais pranešimais, 47-erių imamas mirė apsinuodiję dūmais. Be to, dar vienas žmogus buvo sužeistas. Pasak pareigūnų, užpuolikas buvo sulaikytas mečetėje netrukus po incidento.

Ne viena mergina man yra prisipažinusi, kad į užsienį traukia ne tik pasisemti įspūdžių,pasižiūrėti architektūros, nusipirkti naujų rūbų, bet ir tikėdamasi sutikti meilę ar bent simpatiją, su kuria būtų smagu praleisti atostogas. Kurias kelionių kryptis rinktis, kur labiausiai tikėtina susilaukti ne vieno ir ne dviejų komplimentų ir lengviausia užmegzti pažintį. Keliaujam? – klausia kelionių tinklalapis Makalius.lt. Pirmoji stotelė Porto.

Vasario 10 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Briuselyje dalyvaus ES Tarybos (Švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas) posėdyje. Čia bus svarstoma ataskaita apie Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos „Švietimas ir mokymas pažangioje, tvarioje ir integracinėje Europoje“ projektą, vyks politiniai debatai, kaip švietimo priemonės gali sumažinti jaunimo nedarbą.

Seimo narė  Onutė  Valiukevičiūtė senatvėje nebus vieniša. „Matau, kaip eina du žili Laisvės alėja ar Gedimino prospektu“, - jos ateitį BTV laidoje „Šeštasis pojūtis“ būrė tarologas Leopoldas Malinauskas. Apžiūrėjęs Seimo narės rankas L.Malinauskas padarė išvadą, kad už širmos pasislėpusią garsenybę kankina chroniškas nuovargis.

Briuselio besišlapinantis berniukas, puošiantis garsųjį fontaną Belgijos sostinėje, dėl šalčio turėjo nustoti šlapintis. Miesto valdžia nusprendė nutraukti vandens tiekimą fontanui, būgštaudama, kad dėl žemos temperatūros gali sugesti jo mechanizmas. Šią naujieną trečiadienį pranešė Belgijos turizmo agentūra. Naktimis Briuselyje termometro stulpelis nukrenta iki minus 10 laipsnių. Paprastai vasarį Belgijos sostinėje būna kur kas šilčiau.

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) Lietuvoje dar tik įvedinėjama naujovė. Daug kalbama apie tai, kad ji susijusi su mąstymo kaita, kad į pirmą planą ji iškelia studentą ir jo poreikius, t. y. jo darbo laiko skaičiavimą ir pan.

ES vadovai per pirmadienį rengiamą susitikimą Briuselyje ne tik tarsis dėl fiskalinės disciplinos sutarties, bet ir bandys priimti neįpareigojančias priemones dėl užimtumo, praneša „EUobserver“. „Norėtumėm, kad užimtumui būtų skiriamas visas tam būtinas politinis dėmesys, kad šio aktualaus klausimo neišstumtų euro zonos krizės problemos", – žiniasklaidai sakė vienas ES pareigūnas prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. ES viršūnių susitikimas prasidės pirmadienį 15.00 val.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų tarybos posėdyje. Jame bus aptariama situacija Baltarusijoje, Irane, Sirijoje, Birmoje, Sudane, Pietų Sudane, Artimųjų rytų taikos procesas, Serbijos ir Kosovo santykiai. Numatoma, kad posėdyje bus keliamas klausimas dėl galimos ES reakcijos į religiniu pagrindu vykdomus smurto išpuolius Nigerijoje.

NATO nežinojo, kad buvęs Rusijos nuolatinis atstovas prie Aljanso, o dabar – RF vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas ketina pasodinti topolį prie organizacijos būstinės Briuselyje. Tai naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė NATO spaudos tarnybos atstovė. „Mes nieko negirdėjome apie tokį ketinimą ir todėl to nekomentuosime“, – sakė ji.

Kažkurią dieną, lyg antradieniais, per nacionalinį transliuotoją yra rodoma laida "Ypatingas atvejis". Paskutinėje laidoje žurnalistės užduotis buvo išsiaiškinti, kur valdininkėliai važiuoja į komandiruotes ir ką ten daro. Matyt, pati žurnalistė niekada nėra buvusi komandiruotėje ir nežino, kad kiekviena komandiruotė, kaip tokia, gali ir neatnešti milijono litų pelno tėvynei, bet galbūt nesudalyvavimas viename ar kitame susitikime gali atnešti minėto dydžio nuostolį.

Žiemos šventės – metas, kai emigrantai kraunasi lagaminus ir užgula keleivinio transporto stotis, grįžta švenčių sutikti tėvynėje. Pastebima besiformuojanti nauja lietuvių tradicija – vykti šventes sutikti į kitą šalį pas draugus ar gimines. Dėl to oro srautai perpildyti į abi puses, pridedami papildomi skrydžiai, tuo pačiu padaugėja ir turistinių kelionių. Pasak jų teikėjų, žmonės ieško įdomesnių būdų praleisti šventes nei kasmet sėdėti užstalėje namuose, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt.

Ketvirtadienį Belgijoje vyksta visuotinis viešojo sektoriaus darbuotojų streikas, jo dalyviai protestuoja prieš pensijų reformą, pagal kurią pailgintas pensinis amžius, informuoja „RIA Novosti“. Belgijos valdžia neseniai pailgino pensinį amžių nuo 55 iki 58 metų. Pensijų reforma yra vyriausybės taupymo programos dalis. Įgyvendindama šią programą Belgijos valdžia siekia sustiprinti valstybės ekonomiką ir išbristi iš krizės.

Trečiadienį Briuselyje prasideda dvi dienas truksiantis Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikimas. ES prezidentas Hermanas Van Rompuy vakare priims Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, praneša agentūra AFP. Nors oficialiai į susitikimo darbotvarkę nėra įtraukti protestai prieš prieštaringai vertinamus Rusijos parlamento rinkimus, apie juos, diplomatų teigimu, gali būti užsiminta.

Lichtenšteinas dar prieš Kalėdas prisijungs prie Šengeno zonos. Antradienį Briuselyje posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai nusprendė, kad Lichtenšteinas nuo ateinančio pirmadienio taps 26-ąja Šengeno zonos nare, praneša agentūra AFP. Tarp Šengeno susitarimą pasirašiusių valstybių paprastai nėra vykdoma pasų kontrolė.

Briuselyje vyksta karštas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi apsispręsti, kokiu keliu Europa turėtų eiti, norėdama susidoroti su pastaruoju metų ją kamuojančiais rūpesčiais. Sprendimas nebus lengvas, sunku tikėtis, kad valstybės narės susitars dėl ekonomiškai optimaliausių priemonių. Teks suderinti 27 valstybių interesus, kurie ne visuomet sutampa. BBC nusprendė trumpai apžvelgti kokie yra ES valstybių narių lūkesčiai šio viršūnių susitikimo kontekste.

Belgijos sostinėje susirinkę Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė Lietuvos siūlymui į Vadovų Tarybos išvadas įtraukti nuostatą iki 2015 m. panaikinti ES regionų energetinę izoliaciją. Ketvirtadienį ir penktadienį Vadovų Tarybos darbe dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog šis sprendimas reiškia tvirtą ES politinę paramą Lietuvos siekiui užtikrinti energetinį saugumą.

Trečiadienį antrojoje dienos pusėje Briuselyje buvo evakuotas Europos Parlamentas. (Papildyta 18.03) Europarlamentaro J. Paleckio padėjėjo teigimu, vyko evakuacijos pratybos. Apie 15 valandą 15 minučių parlamento pastato apsaugos darbuotojams buvo duotas nurodymas skubiai išvesti iš jo visus žmones. Tokio sprendimo priežastys nenurodomos. Informacijos apie tokio sprendimo priežastis vis dar nėra.

Briuselio paramos Ignalinos atominei elektrinei prašanti Lietuva painiojasi. Derybų išvakarėse valdžia netikėtai sumažino apetitą 100 mln. eurų (345 mln. litų), rašo „Lietuvos rytas“. Tik nežinia, ar sąmoningai, ar dėl klaidos. Lietuva elektrinei uždaryti sieks 770 mln. eurų (2,65 mlrd.

Ketvirtadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo iki aukščiausio lygio per septynias savaites, nes Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dėl skolų krizės įveikimo plano. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,6 proc., iki 1,3995 JAV dolerio. Susitikimo Briuselyje metu ES lyderiai susitarė dėl bankų rekapitalizavimo ir Europos finansinio stabilumo fondo galių stiprinimo.

Trečiadienį įvyko vienas reikšmingiausių Europos Sąjungos istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiko aptarti euro zonos problemų, kad priimtų sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. (Papildyta 23:12 val.) Italijos, kurios situacija Europos Sąjungai pastaruoju metu kelia itin didelį nerimą, premjeras Silvio Berlusconis perskaitė ilgai lauktą pranešimą apie ES ir Italijos Biudžeto planus.

Galutinis susitarimas dėl euro zonos antikrizinio plano turi būti pasiektas per artimiausią trečiadienį vyksiantį Europos lyderių susitikimą Briuselyje. Tuo įsitikinęs Prancūzijos finansų ministras Fransua Baruanas (Francois Baroin). „Aš tuo įsitikinęs“, - pareiškė jis, atsakydamas į radijo stoties „Europe-1“ laidos vedėjo klausimą dėl galutinio sprendimo šiuo klausimu. Pasak F. Baruano, derybos tarp euro zonos šalių lyderių iki šiol „pasistūmėjo dviem trečdaliais“ iki siektino tikslo.

Briuselyje per sekmadienį vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kuriame buvo bandoma priimti sprendimą dėl finansų krizės euro zonoje, Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis patyrė Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių spaudimą dėl Italijos skolos, skelbia tinklalapis „EUbusiness“. S. Berlusconis susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel  ir Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy prieš EVT posėdį. Pasak diplomatų, ES narės nepasitiki S. Berlusconiu.

Sekmadienį per Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį buvo aptarta parama bankams, kurie patyrė didžiulius nuostolius dėl Graikijos skolos. Baiminamasi, jog tai gali sukelti naują finansų krizę, skelbiama tinklalapyje „EUbusiness“. Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą Briuselyje, kur buvo svarstomi pasiūlymai bankams padengti 50 proc. Graikijos paskolos, kas sukeltų 108 mlrd. eurų siekiantį bankų disbalansą.

(Papildyta 13:30) Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur bandoma apsispręsti dėl priemonių, padėsiančių kontroliuoti finansų krizę. Lietuvos prezidentė susitiko su Prancūzijos prezidentu Nicolia Sarkozy,  Vokietijos kanclere Angela Merkel bei kitais svarbiais politiniais asmenimis.

Europos Sąjunga (ES) pakvietė Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių lapkričio viduryje atvykti į Briuselį, skelbia Ukrainos laikraštis „Zerkalo Nedeli“, remdamasis ES šaltiniais. Tačiau Europos Komisijos atstovybė Ukrainoje nepatvirtino šių pranešimų. Anksčiau buvo pranešta, kad V. Janukovyčiaus vizitas į Briuselį, turėjęs įvykti spalio 20 dieną, buvo atidėtas, kol Ukraina išspręs savo politines problemas.

2011 m. rugsėjo viduryje Ukrainos, Rusijos ir ES santykiai buvo laukimo būsenos. Ukraina turi pasirinkimą iš kelių galimybių ir dar nepriėmė galutinio sprendimo, kaip jai elgtis – eiti asociacijos su ES keliu, stoti į Muitų sąjungą su Rusija priešakyje ar tęsti vadinamąją daugelio vektorių politiką. Ukrainos, RF ir ES kryžkelė Ne tik Europos ir Rusijos lyderiai, bet, atrodo, net Ukrainos vadovybė kol kas neįsivaizduoja, kokia linkme artimiausiu metu plėtos savo užsienio santykius Kijevas.

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga. Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujanti Birutė Vėsaitė kritiškai atsiliepė apie kai kuriuos vyriausybės patvirtinto biudžeto skaičius. „Detaliai susipažinsiu kitą savaitę, tačiau sielvartą kelia užsispyrimas dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo tik 50 litų, kas realiai nesieks net infliacijos tempų. Investicijų mažinimas, kurį Andriaus Kubiliaus vyriausybė numatė, suduos smūgį verslui ir biudžetas vėl kai ko negaus“, - sakė B. Vėsaitė.

Apie šimtą žemdirbių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos trečiadienį Briuselyje prie Europos Parlamento (EP) ir Europos Komisijos (EK) surengė piketą dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos 2013-2017 metams. Jie pareikalavo, kad tiesioginių ES išmokų suma visų ES šalių ūkininkams būtų apytikriai vienoda, o pereinamasis laikotarpis nuo dabartinės neteisingos sistemos neturėtų trukti ilgiau nei 2 metus.

Skardinė, kurią spardė Europos lyderiai, tapo statine. Dabar, kai kalbos apie bankų kapitalo atkūrimą tampa daugiau negu gandai, artėja Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pasirašymo data ir jau beveik priimta Graikijos finansinės pagalbos riba, panašu, kad euro zonos krizė artėja prie pabaigos, rašo „Business insider“. Spalis bus įtemptas mėnuo Euro zonos lyderiams, nes priešakyje laukia Europos Tarybos ir G- 20 susitikimai.

Žurnalas „Intelligent Life“, kurį leidžia „The Economist“, priėjo išvados, kad Didžiosios Britanijos sostinę Londoną galima būtų vadinti pasaulio sostine. Žurnalas tokią išvadą padarė pagal įvairius kriterijus palyginęs devynis į šį titulą pretendavusius miestus. Pagrindiniai vertinimo kriterijai buvo valdžia, politinė įtaka, pelningumas, gerbūvis, išsilavinimo lygis, kontaktai su kitais miestais bei kultūra.

„Liverpool“ klube neįsitvirtinęs puolėjas Milanas Jovanovičius antradienį pasirašė dviejų metų sutartį su Briuselio „Anderlecht“. 30-metis serbas į Liverpulį atvyko praėjusią vasarą ir, neoficialiais duomenimis, per savaitę uždirbo net po 140 tūkstančių eurų. Sužibėti Anglijos čempionate jam nepavyko, todėl „Liverpool“ vadovai neslėpė noro atsisakyti brangaus futbolininko ir sutiko jį išleisti „Anderlecht“ be perėjimo mokesčio.

Europos Komisija siekia, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai turėtų savo banko sąskaitą. „Sąskaita yra kasdieniniame gyvenime būtinas įrankis“, – pirmadienį Briuselyje pareiškė ES vidaus rinkos komisaras Michelis Barnier. Skaičiuojama, kad banko sąskaitos neturi 7 proc. ES vartotojų, dažniausiai – prasiskolinę bankų klientai, bedarbiai ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Tai sudaro 30 mln. europiečių.

Europos Komisija siekia, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai turėtų savo banko sąskaitą. „Sąskaita yra kasdieniniame gyvenime būtinas įrankis“, - pirmadienį Briuselyje pareiškė ES vidaus rinkos komisaras Mišelis Barnjė (Michel Barnier). Skaičiuojama, kad banko sąskaitos neturi 7 proc. ES vartotojų, dažniausiai - prasiskolinę bankų klientai, bedarbiai ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Tai sudaro 30 mln. europiečių.

Viskas labai paprasta: jeigu nusprendei būti lobistu, pateiki prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), užpildei anketą, pridėjai dar vieną kitą dokumentą ir pažymą, susimokėjai nustatyto dydžio mokestį – ir tu jau lobistas. Įrašytas į sąrašą kaip vienos iš laisvųjų profesijų atstovas.

„Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimo įvesti kasos aparatus smulkiesiems verslininkams  rezultatas – ištuštėjusios turgavietės, šimtai bedarbių ir dar daugiau emigrantų“, – kalbėjo Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius Seime vykusioje spaudos konferencijoje. Tokią išvadą socialdemokratų lyderis padarė savaitės pradžioje apsilankęs Klaipėdos turguje, kuriame daug prekybos vietų – tuščių, mažai ir pirkėjų.

Visos valstybės turi gyventi pagal išgales ir prisiimti atsakomybę už savo šalies finansų valdymą ir ekonomikos stabilumą, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė tradiciniame Baltijos ir Šiaurės valstybių ir vyriausybių vadovų (NB6) susitikime Briuselyje, kuriame suderinamos pozicijos Europos vadovų taryboje (EVT) aptariamais klausimais.

Dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo sutrikęs lėktuvų eismas Europoje atsigauna, Briuselyje paskelbė oro susisiekimo kontrolės agentūra „Eurocontrol“. Išskyrus dalį Skandinavijos, situacija esą yra gera. Grimsviotno ugnikalnio išspjautas dūmų debesis greičiausiai toliau sklaidysis ir penktadienį padėtis bus „dar geresnė“, praneša agentūra AFP. „Eurocontrol“ duomenimis, ketvirtadienį virš Europos nėra uždarytas nė vienas oro erdvės ruožas. Trikdžių daugiau nesitikima.

Krizės buvo ir bus, tačiau svarbu imtis prevencinių priemonių ir padidinti ekonomikų atsparumą sugebant išvengti blogiausio pasikartojus naujai krizei – tai buvo pagrindinė šių metų Europos ekonomikos forumo Briuselyje žinia. Į kasmetinį forumą susirinkę apie pusę tūkstančio verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios atstovų iš visos Europos Sąjungos diskutavo apie visą pasaulį sukrėtusią ir, akivaizdu, kad vis dar nepasibaigusią ekonomikos krizę bei sugebėjimą atgauti jėgas.

Nuo gegužės 1 dienos, kai buvo įvesti kasos aparatai, ėmė tuštėti Lietuvos turgūs. O turgaus prekeiviai prieš tokį Vyriausybės sprendimą protestuoja jau beveik 2 mėnesius. Artimiausiu metu jie  rengiasi badauti ne tik Vilniuje, bet ir Briuselyje. „Valdžia mums baigia nudirti paskutinį kailį, dar tūkstantis turguje sau darbo vietą susikūrusių žmonių papildys bedarbių gretas arba tiesiog emigruos, – piktinasi smulkius verslininkus atstovaujanti Zita Sorokienė.

Jau supažindinome Jus su autobusų ir traukinių kainomis iš Londono, Barselonos ir Romos oro uostų iki miesto centro. Šįkart tęsiame pigiausių kainų paieškas, į kurias prijungiame ir visų Jūsų pajėgas, skatindami pasidalinti savo pigiausia kelione iš išvardintų miestų oro uosto iki miesto centro. Ne paslaptis, kad kartais kelionė iš pigių skrydžių bendrovių bazinių oro uostų iki miestų, į kuriuos neva nusileidžia lėktuvai, gali kainuoti brangiau, nei patys lėktuvo bilietai. Čia – keli įrodymai.

Gegužės pradžioje Vyriausybei palaiminus (LRV 2011 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 93 dėl pareigybių mažinimo MD), o vidaus reikalų ministrui pasirašius įsakymą (2010-12-23, Nr. 1V-795), buvo pradėtas Migracijos departamento „optimizavimo“ arba išformavimo pirmasis etapas – 31 pareigybe sumažintas bendras pareigybių skaičius, o asmens dokumentų LR piliečiams, gyvenantiems užsienyje, išdavimo klausimai (juos sprendė 15 specialistų) perduoti Policijos departamentui.

Nuolatinių Belgijos gyventojų, neturinčių jos pilietybės, skaičius pasiekė 1 milijoną žmonių. Tai sudaro beveik 10 procentų šalies gyventojų, praneša televizijos kanalas RTBF. Jo duomenimis, didžioji dalis užsieniečių įsikūrė Briuselyje. Sostinėje yra nemažai komunų, kur imigrantai sudaro daugiau kaip 60 procentų gyventojų. Tris pirmąsias pozicijas pagal užsienio piliečių skaičių Belgijoje užima italų, prancūzų ir olandų diasporos, po jų eina marokiečiai, turkai ir lenkai.

Kodėl taip tyliai į Lietuvos teisės aktus integruojasi beprotiškos, bet neprivalomos Briuselio direktyvos? Kodėl vaikų mokymo, auklėjimo tradicijos taip nepastebimai paverčiamos moralinio luošinimo programomis? Kodėl lietuvis ūkininkas taip lengvai įtikinamas papjauti paskutinę savo karvę ir mesti žemės ūkį, kai kasdien pasaulyje prognozuojamas vis didesnis maisto deficitas? Gal todėl, kad Lietuvos institucijose Briuseliui dirba daugiau nei tūkstantis lietuvių, kuriems labai gerą algą moka Europ...