briuselis

Briuselyje vyksta karštas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi apsispręsti, kokiu keliu Europa turėtų eiti, norėdama susidoroti su pastaruoju metų ją kamuojančiais rūpesčiais. Sprendimas nebus lengvas, sunku tikėtis, kad valstybės narės susitars dėl ekonomiškai optimaliausių priemonių. Teks suderinti 27 valstybių interesus, kurie ne visuomet sutampa. BBC nusprendė trumpai apžvelgti kokie yra ES valstybių narių lūkesčiai šio viršūnių susitikimo kontekste.

Belgijos sostinėje susirinkę Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė Lietuvos siūlymui į Vadovų Tarybos išvadas įtraukti nuostatą iki 2015 m. panaikinti ES regionų energetinę izoliaciją. Ketvirtadienį ir penktadienį Vadovų Tarybos darbe dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog šis sprendimas reiškia tvirtą ES politinę paramą Lietuvos siekiui užtikrinti energetinį saugumą.

Trečiadienį antrojoje dienos pusėje Briuselyje buvo evakuotas Europos Parlamentas. (Papildyta 18.03) Europarlamentaro J. Paleckio padėjėjo teigimu, vyko evakuacijos pratybos. Apie 15 valandą 15 minučių parlamento pastato apsaugos darbuotojams buvo duotas nurodymas skubiai išvesti iš jo visus žmones. Tokio sprendimo priežastys nenurodomos. Informacijos apie tokio sprendimo priežastis vis dar nėra.

Briuselio paramos Ignalinos atominei elektrinei prašanti Lietuva painiojasi. Derybų išvakarėse valdžia netikėtai sumažino apetitą 100 mln. eurų (345 mln. litų), rašo „Lietuvos rytas“. Tik nežinia, ar sąmoningai, ar dėl klaidos. Lietuva elektrinei uždaryti sieks 770 mln. eurų (2,65 mlrd.

Ketvirtadienį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo iki aukščiausio lygio per septynias savaites, nes Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dėl skolų krizės įveikimo plano. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,6 proc., iki 1,3995 JAV dolerio. Susitikimo Briuselyje metu ES lyderiai susitarė dėl bankų rekapitalizavimo ir Europos finansinio stabilumo fondo galių stiprinimo.

Trečiadienį įvyko vienas reikšmingiausių Europos Sąjungos istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiko aptarti euro zonos problemų, kad priimtų sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. (Papildyta 23:12 val.) Italijos, kurios situacija Europos Sąjungai pastaruoju metu kelia itin didelį nerimą, premjeras Silvio Berlusconis perskaitė ilgai lauktą pranešimą apie ES ir Italijos Biudžeto planus.

Galutinis susitarimas dėl euro zonos antikrizinio plano turi būti pasiektas per artimiausią trečiadienį vyksiantį Europos lyderių susitikimą Briuselyje. Tuo įsitikinęs Prancūzijos finansų ministras Fransua Baruanas (Francois Baroin). „Aš tuo įsitikinęs“, - pareiškė jis, atsakydamas į radijo stoties „Europe-1“ laidos vedėjo klausimą dėl galutinio sprendimo šiuo klausimu. Pasak F. Baruano, derybos tarp euro zonos šalių lyderių iki šiol „pasistūmėjo dviem trečdaliais“ iki siektino tikslo.

Briuselyje per sekmadienį vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kuriame buvo bandoma priimti sprendimą dėl finansų krizės euro zonoje, Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis patyrė Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių spaudimą dėl Italijos skolos, skelbia tinklalapis „EUbusiness“. S. Berlusconis susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel  ir Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy prieš EVT posėdį. Pasak diplomatų, ES narės nepasitiki S. Berlusconiu.

Sekmadienį per Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį buvo aptarta parama bankams, kurie patyrė didžiulius nuostolius dėl Graikijos skolos. Baiminamasi, jog tai gali sukelti naują finansų krizę, skelbiama tinklalapyje „EUbusiness“. Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą Briuselyje, kur buvo svarstomi pasiūlymai bankams padengti 50 proc. Graikijos paskolos, kas sukeltų 108 mlrd. eurų siekiantį bankų disbalansą.

(Papildyta 13:30) Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje, kur bandoma apsispręsti dėl priemonių, padėsiančių kontroliuoti finansų krizę. Lietuvos prezidentė susitiko su Prancūzijos prezidentu Nicolia Sarkozy,  Vokietijos kanclere Angela Merkel bei kitais svarbiais politiniais asmenimis.

Europos Sąjunga (ES) pakvietė Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių lapkričio viduryje atvykti į Briuselį, skelbia Ukrainos laikraštis „Zerkalo Nedeli“, remdamasis ES šaltiniais. Tačiau Europos Komisijos atstovybė Ukrainoje nepatvirtino šių pranešimų. Anksčiau buvo pranešta, kad V. Janukovyčiaus vizitas į Briuselį, turėjęs įvykti spalio 20 dieną, buvo atidėtas, kol Ukraina išspręs savo politines problemas.

2011 m. rugsėjo viduryje Ukrainos, Rusijos ir ES santykiai buvo laukimo būsenos. Ukraina turi pasirinkimą iš kelių galimybių ir dar nepriėmė galutinio sprendimo, kaip jai elgtis – eiti asociacijos su ES keliu, stoti į Muitų sąjungą su Rusija priešakyje ar tęsti vadinamąją daugelio vektorių politiką. Ukrainos, RF ir ES kryžkelė Ne tik Europos ir Rusijos lyderiai, bet, atrodo, net Ukrainos vadovybė kol kas neįsivaizduoja, kokia linkme artimiausiu metu plėtos savo užsienio santykius Kijevas.

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga. Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujanti Birutė Vėsaitė kritiškai atsiliepė apie kai kuriuos vyriausybės patvirtinto biudžeto skaičius. „Detaliai susipažinsiu kitą savaitę, tačiau sielvartą kelia užsispyrimas dėl minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo tik 50 litų, kas realiai nesieks net infliacijos tempų. Investicijų mažinimas, kurį Andriaus Kubiliaus vyriausybė numatė, suduos smūgį verslui ir biudžetas vėl kai ko negaus“, - sakė B. Vėsaitė.

Apie šimtą žemdirbių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos trečiadienį Briuselyje prie Europos Parlamento (EP) ir Europos Komisijos (EK) surengė piketą dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos 2013-2017 metams. Jie pareikalavo, kad tiesioginių ES išmokų suma visų ES šalių ūkininkams būtų apytikriai vienoda, o pereinamasis laikotarpis nuo dabartinės neteisingos sistemos neturėtų trukti ilgiau nei 2 metus.

Skardinė, kurią spardė Europos lyderiai, tapo statine. Dabar, kai kalbos apie bankų kapitalo atkūrimą tampa daugiau negu gandai, artėja Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pasirašymo data ir jau beveik priimta Graikijos finansinės pagalbos riba, panašu, kad euro zonos krizė artėja prie pabaigos, rašo „Business insider“. Spalis bus įtemptas mėnuo Euro zonos lyderiams, nes priešakyje laukia Europos Tarybos ir G- 20 susitikimai.

Žurnalas „Intelligent Life“, kurį leidžia „The Economist“, priėjo išvados, kad Didžiosios Britanijos sostinę Londoną galima būtų vadinti pasaulio sostine. Žurnalas tokią išvadą padarė pagal įvairius kriterijus palyginęs devynis į šį titulą pretendavusius miestus. Pagrindiniai vertinimo kriterijai buvo valdžia, politinė įtaka, pelningumas, gerbūvis, išsilavinimo lygis, kontaktai su kitais miestais bei kultūra.

„Liverpool“ klube neįsitvirtinęs puolėjas Milanas Jovanovičius antradienį pasirašė dviejų metų sutartį su Briuselio „Anderlecht“. 30-metis serbas į Liverpulį atvyko praėjusią vasarą ir, neoficialiais duomenimis, per savaitę uždirbo net po 140 tūkstančių eurų. Sužibėti Anglijos čempionate jam nepavyko, todėl „Liverpool“ vadovai neslėpė noro atsisakyti brangaus futbolininko ir sutiko jį išleisti „Anderlecht“ be perėjimo mokesčio.

Europos Komisija siekia, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai turėtų savo banko sąskaitą. „Sąskaita yra kasdieniniame gyvenime būtinas įrankis“, – pirmadienį Briuselyje pareiškė ES vidaus rinkos komisaras Michelis Barnier. Skaičiuojama, kad banko sąskaitos neturi 7 proc. ES vartotojų, dažniausiai – prasiskolinę bankų klientai, bedarbiai ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Tai sudaro 30 mln. europiečių.

Europos Komisija siekia, kad visų 27 Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai turėtų savo banko sąskaitą. „Sąskaita yra kasdieniniame gyvenime būtinas įrankis“, - pirmadienį Briuselyje pareiškė ES vidaus rinkos komisaras Mišelis Barnjė (Michel Barnier). Skaičiuojama, kad banko sąskaitos neturi 7 proc. ES vartotojų, dažniausiai - prasiskolinę bankų klientai, bedarbiai ar skurdžiai gyvenantys žmonės. Tai sudaro 30 mln. europiečių.

Viskas labai paprasta: jeigu nusprendei būti lobistu, pateiki prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), užpildei anketą, pridėjai dar vieną kitą dokumentą ir pažymą, susimokėjai nustatyto dydžio mokestį – ir tu jau lobistas. Įrašytas į sąrašą kaip vienos iš laisvųjų profesijų atstovas.

„Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimo įvesti kasos aparatus smulkiesiems verslininkams  rezultatas – ištuštėjusios turgavietės, šimtai bedarbių ir dar daugiau emigrantų“, – kalbėjo Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius Seime vykusioje spaudos konferencijoje. Tokią išvadą socialdemokratų lyderis padarė savaitės pradžioje apsilankęs Klaipėdos turguje, kuriame daug prekybos vietų – tuščių, mažai ir pirkėjų.

Visos valstybės turi gyventi pagal išgales ir prisiimti atsakomybę už savo šalies finansų valdymą ir ekonomikos stabilumą, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė tradiciniame Baltijos ir Šiaurės valstybių ir vyriausybių vadovų (NB6) susitikime Briuselyje, kuriame suderinamos pozicijos Europos vadovų taryboje (EVT) aptariamais klausimais.

Dėl Islandijos ugnikalnio išsiveržimo sutrikęs lėktuvų eismas Europoje atsigauna, Briuselyje paskelbė oro susisiekimo kontrolės agentūra „Eurocontrol“. Išskyrus dalį Skandinavijos, situacija esą yra gera. Grimsviotno ugnikalnio išspjautas dūmų debesis greičiausiai toliau sklaidysis ir penktadienį padėtis bus „dar geresnė“, praneša agentūra AFP. „Eurocontrol“ duomenimis, ketvirtadienį virš Europos nėra uždarytas nė vienas oro erdvės ruožas. Trikdžių daugiau nesitikima.

Krizės buvo ir bus, tačiau svarbu imtis prevencinių priemonių ir padidinti ekonomikų atsparumą sugebant išvengti blogiausio pasikartojus naujai krizei – tai buvo pagrindinė šių metų Europos ekonomikos forumo Briuselyje žinia. Į kasmetinį forumą susirinkę apie pusę tūkstančio verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios atstovų iš visos Europos Sąjungos diskutavo apie visą pasaulį sukrėtusią ir, akivaizdu, kad vis dar nepasibaigusią ekonomikos krizę bei sugebėjimą atgauti jėgas.

Nuo gegužės 1 dienos, kai buvo įvesti kasos aparatai, ėmė tuštėti Lietuvos turgūs. O turgaus prekeiviai prieš tokį Vyriausybės sprendimą protestuoja jau beveik 2 mėnesius. Artimiausiu metu jie  rengiasi badauti ne tik Vilniuje, bet ir Briuselyje. „Valdžia mums baigia nudirti paskutinį kailį, dar tūkstantis turguje sau darbo vietą susikūrusių žmonių papildys bedarbių gretas arba tiesiog emigruos, – piktinasi smulkius verslininkus atstovaujanti Zita Sorokienė.

Jau supažindinome Jus su autobusų ir traukinių kainomis iš Londono, Barselonos ir Romos oro uostų iki miesto centro. Šįkart tęsiame pigiausių kainų paieškas, į kurias prijungiame ir visų Jūsų pajėgas, skatindami pasidalinti savo pigiausia kelione iš išvardintų miestų oro uosto iki miesto centro. Ne paslaptis, kad kartais kelionė iš pigių skrydžių bendrovių bazinių oro uostų iki miestų, į kuriuos neva nusileidžia lėktuvai, gali kainuoti brangiau, nei patys lėktuvo bilietai. Čia – keli įrodymai.

Gegužės pradžioje Vyriausybei palaiminus (LRV 2011 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 93 dėl pareigybių mažinimo MD), o vidaus reikalų ministrui pasirašius įsakymą (2010-12-23, Nr. 1V-795), buvo pradėtas Migracijos departamento „optimizavimo“ arba išformavimo pirmasis etapas – 31 pareigybe sumažintas bendras pareigybių skaičius, o asmens dokumentų LR piliečiams, gyvenantiems užsienyje, išdavimo klausimai (juos sprendė 15 specialistų) perduoti Policijos departamentui.

Nuolatinių Belgijos gyventojų, neturinčių jos pilietybės, skaičius pasiekė 1 milijoną žmonių. Tai sudaro beveik 10 procentų šalies gyventojų, praneša televizijos kanalas RTBF. Jo duomenimis, didžioji dalis užsieniečių įsikūrė Briuselyje. Sostinėje yra nemažai komunų, kur imigrantai sudaro daugiau kaip 60 procentų gyventojų. Tris pirmąsias pozicijas pagal užsienio piliečių skaičių Belgijoje užima italų, prancūzų ir olandų diasporos, po jų eina marokiečiai, turkai ir lenkai.

Kodėl taip tyliai į Lietuvos teisės aktus integruojasi beprotiškos, bet neprivalomos Briuselio direktyvos? Kodėl vaikų mokymo, auklėjimo tradicijos taip nepastebimai paverčiamos moralinio luošinimo programomis? Kodėl lietuvis ūkininkas taip lengvai įtikinamas papjauti paskutinę savo karvę ir mesti žemės ūkį, kai kasdien pasaulyje prognozuojamas vis didesnis maisto deficitas? Gal todėl, kad Lietuvos institucijose Briuseliui dirba daugiau nei tūkstantis lietuvių, kuriems labai gerą algą moka Europ...

Nusikalstume sau ir ateities kartoms, jeigu geros kokybės žemėje augintume gluosnius ar drebules“, – sako Seimo narys A.Baura. Kol žemdirbiai neskuba iš valstybės išsinuomoti laisvos žemės, o žemės savininkai lūkuriuoja, energetikai kuria planus, kaip greičiau pasiekti Briuselio iškeltą tikslą – atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame energijos suvartojime 2020-aisiais turi sudaryti ne mažiau kaip 23 proc. Galėtų veikti 200 biodujų jėgainių.

Dėl Baltarusijos užmojų statyti atominę elektrinę netoli Vilniaus susirūpinę Lietuvos atstovai jau kelia balsą ir už Atlanto. „JAV turi atkreipti dėmesį į grėsmę lietuvių tautos išlikimui", – Vašingtone pareiškė Seimo narys Emanuelis Zingeris. Apie elektrinių kaimynystę E.Zingeris kalbėjo kongresmenui H.Bermanui. Dar gruodį JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pranešė remianti Baltarusijos planą statyti atominę elektrinę, jeigu ši veiks pagal nustatytus saugos reikalavimus.

Lietuvos įvaizdis pasaulyje ir vieta Europos Sąjungoje (ES), šalies santykiai su kaimynais ir pozicija dėl įvykių Šiaurės Afrikoje buvo daugiausiai dėmesio sulaukę klausimai šeštadienį Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES surengtame užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio susitikime su Briuselio lietuvių debatų klubu.

Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ųjų metinių minėjimo renginius Dalia Grybauskaitė iškeitė į skubiai šaukiamą Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje. Kovo 11-ąją Briuselyje rengiamame neeiliniame Europos Vadovų tarybos posėdyje bus aptariama susiklosčiusi įtempta padėtis Libijoje ir Šiaurės Afrikoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 11-ąją dalyvaus skubiai šaukiamame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje, kuriame bus svarstomos priemonės, kaip apsaugoti po ekonominės krizės atsigaunančią Europą nuo galimos įtakos, kurią gali sukelti įvykiai Šiaurės Afrikoje. Šalies vadovės teigimu, neramumai Šiaurės Afrikoje kelia grėsmę ES ekonomikai „Tai, kas vyksta tolimoje Šiaurės Afrikoje, gali tiesiogiai paveikti visos Europos ir Lietuvos ekonomiką.

Europos Parlamente balsuojant mažiausiai lojalus Lietuvai yra Rolandas Paksas, aktyviausiai dirba Laima Andrikienė. Kol Lietuva rengiasi rinkimams į savivaldybių tarybas, dvylika mūsų šalies atstovų pluša Europos Parlamente (EP). Pasitelkdamas Lietuvos politologus ir Europos Sąjungos ekspertus „Valstiečių laikraštis“ įvertino kiekvieno iš jų indėlį. Kai kuriuos Lietuvoje išrinktus europarlamentarus jau šiandien drąsiai būtų galima atšaukti namo.

Belgijos sostinėje Briuselyje įrengtame giliausiame pasaulio baseine „Nemo33“ baigėsi povandeninių oro žiedų, sulaikant kvėpavimą, išpūtimo varžybos. Giliausias pasaulyje baseinas „Nemo 33“ yra net 33 metrų gylio! Netradicinės oro žiedų pūtimo varžybos skiriasi nuo įprastų oro burbulų išpūtimo. Šioje rungtyje reikia įvaldyti tą pačią techniką, kurią, išpūsdami dūminius žiedus, naudoja rūkoriai.

Kalbant apie šalis, susiduriančias su demokratijos trūkumu, reikėtų vengti dvejopų standartų, teigė užsienio reikalų ministras Briuselyje. „Kai mes kalbame apie šias krizes, mes turėtume vengti dvigubų standartų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pakliuvo į dviprasmišką padėtį. Pirmadienį ji viešai pareiškė, kad Viešųjų pirkimų tarnybą spaudžia ne tik valstybinės institucijos, bet ir visos politinės partijos. Ne išimtis ir konservatoriai. Tačiau tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas antradienį apsigalvojo – esą jau kuris laikas nei jis, nei jo pavaldiniai nepatiria jokio spaudimo.

Seimas dar tik ketina svarstyti įstatymo projektą dėl bausmės už homoseksualių santykių propagavimą, o Europos Parlamentas jau mėtosi rezoliucijomis, smerkiančiomis Lietuvą už tai, ko dar nėra. Vežimas Lietuvos, giesmė Briuselio Užvakar Europos Parlamentas nubalsavo už rezoliuciją, smerkiančią Lietuvą dėl Seimo nario Petro Gražulio siūlomo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, kuris numatytų baudą už homoseksualių santykių propagavimą.

Visi, Naujuosius metus sutiksintys eurokratų sostinėje Briuselyje, turėtų nepamiršti, kad čia draudžiami ne tik fejerverkai, bet ir bengališkosios ugnelės. „Viešose vietose ir sambūriuose draudžiama bet kokia veikla, kuri galėtų kelti pavojų žmonių gyvybėms, ypač – fejerverkų sprogdinimas be už jų priežiūrą atsakingų institucijų leidimo“, - skelbia vienas iš miestui galiojančių policijos potvarkių.

Dėl sniego ir ledo Briuselio oro uostas iki trečiadienio ryto atšaukia visus skrydžius, praneša agentūra AFP. Trūksta ledo tirpinimui reikalingų medžiagų, jų iš Prancūzijos tikimasi gauti tik ankstyvą trečiadienį, Belgijos sostinėje sakė oro uosto atstovas. Pirmieji reisai bus anuliuoti jau pirmadienio popietę arba vakare. Oro uostas ragina visus keliaujančiuosius prieš kelionę informacijos teirautis savo oro bendrovėse.

Lietuvą, siekiančią ištrūkti iš posovietinės erdvės ir integruotis į Vakarų energetines sistemas, palaiko tiek Europos Komisija, tiek JAV administracija. Tokie aiškūs signalai šią savaitę pasiekė Vilnių, praneša Energetikos ministerija. Trečiadienį Europos Komisija paskelbė, kad svarbiausi Lietuvos energetikos projektai yra tarp ES prioritetų.

Lapkričio 16-ąją centrinėje Briuselio aikštėje Grand-Place įžiebta kalėdinė eglė, rašo „travel.ru“. Savo šviesa ir kvapu medis miesto svečius džiugins iki vasario 2-osios. Kasmet čia, Briuselio širdyje per Kalėdų atostogas rengiama šimtai renginių. „Plaisirs d'Hiver“ ( Žiemos džiaugsmais) „pakrikštytos“ linksmybės prasidės vasario 26-ąją. Svečių lauks margi paradai, koncertai bei šokiai.

Europos Sąjungos viršūnės Briuselyje susitarė dėl plataus finansų drausmę visame bloke griežtinančio plano, kuris laikomas didžiausia permaina nuo to laiko, kai buvo įvestas euras. Europos Sąjungos šalių lyderiai taip pat sutarė, jog būtina įkurti nuolatinį fondą krizės ištiktoms eurozonos šalims gelbėti. Tai sistemą drebinanti reforma. Iki šiol sankcijos galėjo būti taikomos tik toms eurozonos narėms, kurių biudžeto deficitas peržengdavo 3 proc. ribą.

Europos šalių profsąjungos trečiadienį Briuselyje surengė masinę demonstraciją, kurios metu protestavo prieš taupymo planus ir reikalavo darbo. Jau ryte į Europos sostine vadinamą Briuselį atvyko autobusai iš įvairių ES šalių. Organizatoriai tikėjosi, kad protestuotojų bus iki 100 tūkst. Demonstrantai nuo miesto pietinės geležinkelio stoties žygiavo iki ES būstinės. Teritorija aplink ES pastatus buvo plačiai atitverta. Danguje ratus suko sraigtasparniai.

Briuselyje įvyko sprogimas, dėl ko trys namai buvo sugriauti, o dar keli pažeisti, praneša Agence France-Presse. Sprogimas įvyko Scharbeko rajone. Žuvo 2 žmonės, 17 sužeistų. Vienas iš sužeistųjų sunkios būklės. Vienas žmogus laikomas dingusiu be žinios. Visi trys sugriuvę namai buvo gyvenamieji. Oficialiai juose užregistruota vienuolika gyventojų. Visi žmonės, likę be gyvenvietės, laikinai įsikūrė pas gimines, taip pat miesto valdybos ir Raudonojo Kryžiaus skirtose patalpose.

ES vadovų taryba patvirtino Europos Sąjungos santykių su Rytų partnerystės šalimis ir Rusija strategines gaires. „Lietuvos iniciatyva vadovų tarybai pateikėme bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių siūlymą dėl Ukrainos, kurį vėliau palaikė ir Lenkija. Tai dar kartą įrodo, jog bendra Baltijos ir Šiaurės šalių pozicija gali turėti svarų balsą Europos Sąjungoje", - neeilinėje ES vadovų taryboje Briuselyje sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nuo rugsėjo 10-osios iki spalio 2-osios „eurokratų“ miestu tituluojamas Briuselis laikinai virs dizaino sostine. Tuo metu svečiai galės džiaugtis festivaliu „Dizaino rugsėjis“. „Dizaino rugsėjo“ festivalyje, kaip pranešama, ketina svečiuotis daugiau nei šimtas menininkų ir architektų, kuriančių kraštovaizdžio, grafinį ar interjero dizainą.