biotechnologijos

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ pirmadienį paskelbė pasiekusi susitarimą dėl biotechnologijų įmonės „Seagen“, kuri specializuojasi naujoviškų vėžio gydymo būdų srityje, įsigijimo už 43 mlrd. JAV dolerių. „Pfizer“ pasiūlė 229 JAV dolerius už akciją grynaisiais, o bendrovės tikisi užbaigti sandorį vėliau šiais metais arba 2024 metų pradžioje, sakoma jų pranešime.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer Inc.“ grynąjį pelną paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidino 1,5 karto, įplaukoms nepateisinus lūkesčių, paskelbė silpnas prognozes šiems metais. Pasak pranešimo, grynasis pelnas spalio-gruodžio mėnesiais išaugo iki 4,995 mlrd. dolerių nuo 3,393 mlrd. dolerių per tą patį laikotarpį metais anksčiau, o suderintas pelnas akcijai – nuo 0,79 iki 1,14 dolerio. Pardavimų pajamos augo 1,9 proc. iki 24,29 mlrd. dolerių.

Didžiosios Britanijos ir Švedijos farmacijos milžinė „AstraZeneca“ pirmadienį sutiko už 1,8 mlrd. JAV dolerių (1,7 mlrd. eurų) įsigyti JAV biotechnologijų bendrovę „CinCor“, kuri jai leis dar įsitvirtinti vaistų nuo širdies ir inkstų ligų segmente. Šis perėmimas bus įgyvendintas „AstraZeneca“ vadovui Pascaliui Soriot siekiant toliau plėsti vakcinos nuo „COVID-19“ gamintojos naujų produktų portfelį.

JAV biotechnologijų bendrovės „Moderna Inc.“ trečiojo metų ketvirčio grynasis pelnas sunyko dviem trečdaliais, reikšmingai sumažėjus vakcinų nuo COVID-19 ligos paklausai. Pasak bendrovės pranešimo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, grynasis pelnas sumenko nuo 3,333 mlrd. iki 1,043 mlrd. dolerių, arba nuo 7,7 iki 2,53 dolerio akcijai. Įplaukos sumažėjo 32 proc. iki 3,364 mlrd. dolerių. Abu rodikliai nepateisino Volstryto analitikų prognozių, kurių vidurkiai buvo 3,527 mlrd.

Šią savaitę Norvegijos sostinėje Osle pristatomas Lietuvos biotechnologijų potencialas, taip pat bus siekiama užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių gyvybės mokslų atstovų, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Po pusantrų metų darbo Klaipėdos universiteto mokslininkai pristato išskirtinį pasaulyje išradimą – biotechnologiją, kuria natūraliai ir nekenkiant gamtai galima sunaikinti vandenyje pasklidusius naftos teršalus. Įrodydami, kad išradimas veikia, mokslininkai pirmą kartą Lietuvos istorijoje į Kuršių marias tyčia išpylė naftos. Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka unikalų eksperimentą.

Europos Sąjungos vaistų priežiūros institucija ketvirtadienį patvirtino prancūzų ir austrų biotechnologijų firmos „Valneva“ naują vakciną nuo COVID-19, kuri yra jau šeštas Europoje patvirtintas preparatas nuo koronaviruso. Preparate, lyginant su kitomis rinkoje esančiomis vakcinomis, išsiskiria tradiciškesnė imunizavimo technologija nei kitos, todėl jo gamintojai tikisi, kad tai paskatins skiepytis daugiau abejojančių žmonių.

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Dabar Europos piliečiai gali tikėtis gyventi iki 30 metų ilgiau nei prieš šimtmetį. Prie kur kas geresnės pacientų gyvenimo kokybės, gerokai prisidėjusi yra farmacijos pramonės. Ne paslaptis, kad dėl mokslo ir technologijų pažangos, mokslinių tyrimų pagrindu veikianti farmacijos pramonė žengia į naują medicinos vystymosi erą.