biomasė

Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai, likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Šešios Lietuvos įmonės planuoja gaminti biomasės granules iš šiaudų. Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kuri bus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis.

Pramonininkų ir naujosios valdžios atstovų susitikime aptartuose energetikos politikos prioritetuose – bendra Baltijos valstybių strategija, kuri užtikrintų saugumą ir efektyvumą, garantuotų konkurencingas kainas ir leistų nebūti priklausomiems nuo vieno energijos tiekėjo. Visagino atominė elektrinė yra per brangus ir per daug rizikingas projektas Lietuvai, teigia naujoji valdžia. „Derybose su Latvija,Estija,Suomija, padarius tokias išvadas, Latvija net lengviau atsiduso“, - sakė Dr.

„Eesti Energia“ įmonių grupė šiandien Latvijoje pradėjo eksploatuoti naujausią savo kogeneracinę elektrinę. Netoli Valkos miesto pastatyta jėgainė gamins šilumos ir elektros energiją. Ši elektrinė yra pirmoji bendrovės investicija į energijos gamybą kitoje Baltijos valstybėje. „Vertiname plėtros ar investicijų galimybes ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje, kurioje matome didelį neišnaudotą potencialą biomase kūrenamų termofikacinių elektrinių plėtrai.

Vienintelė Latvijoje Ventspilio Dūma ryžosi eksperimentui – nuo šio pavasario ji augina pluoštines kanapes ir kitus biomasei naudingus augalus. Jei eksperimentas pasiseks, ventspiliečiams turėtų atpigti šildymas. Nors Latvijoje, kaip ir Estijoje ar Lenkijoje, pluoštinės kanapės legalizuotos, tačiau šios priklauso ne ūkininkui, o Ventspilio Dūmai. Ji pirmoji šalyje bando auginti kanapes kaip alternatyviosios energijos šaltinį.

Šiomis dienomis Seime labai skubotai ir nepageidaujant jokios kritikos svarstomi labai svarbūs Lietuvai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai (toliau Strategija) pagrindus klojantys įstatymų projektai.

Miškuose pūva tūkstančiai kubinių metrų medienos atliekų, kurias būtų galima panaudoti ekologiškam ir pigiam kurui. Apskaičiuota, kad Lietuvos miškuose kasmet susidaro apie 2,5 milijonų kietmetrių šakų, kelmų, krituolių. Jų energetinė vertė sudaro beveik pusę centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Tačiau paruošta biomasė pūva miškuose, praneša LTV „Šiandien“. Biržų girioje trūnija per šimtą kubinių metrų biomasės. Urėdija ją planavo parduoti po 18 litų.

Jau daugiau nei metus visoje ES visose parduodamose benzino rūšyse turi būti iki 10 proc. etanolio. Teigiama, kad tokiu būdu mažinamas naftos vartojimas ir gerinama mūsų pasaulio ekologinė situacija. ES direktyvos galioja ir Lietuvoje, čia irgi didinamas etanolio kiekis kure. Tiesa, mūsų šalyje dar 2007 metais jau buvo galima nusipirkti kuro, kuriame bioetanolio kiekis viršijo 10 proc. Šį kurą vairuotojai iškart pastebėjo, nes „E85“ kuras kainavo gerokai mažiau nei įprastas benzinas.

Vienas koogeneracinės biokuru kūrenamos jėgainės blokas gali pagaminti daugiau megavatų energijos, negu numato turėti Lietuva iš planuojamos atominės elektrinės, ir kainuotų tokią pastatyti apie penkis kartus pigiau, trečiadienį vykstančioje energetikos konferencijoje tikino Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.

Vyriausybė laimina energetikos ministerijos siūlymą kurti biomasės, o kartu ir kitų energetikos išteklių biržą Lietuvoje. Seimui pakoregavus įstatymus bus sukurta biomasės prekybos aikštelė, jau šiemet planuojama prekyba gamtinių dujų likučiais, praneša „Panorama“. Įkurtoje biokuro biržoje, kuri veiktų kartu su elektros birža „Baltpool“, žadama prekiauti naftos produktų atsargomis, gamtinėmis dujomis, biokuru.