biochemija

Genealogai sulaukia vis daugiau užsakymų sudaryti giminės medžius ir išsiaiškinti šeimos šaknis. Specialistai aiškina, kad tai daryti tampa vis paprasčiau, nes dalis reikalingos informacijos skaitmenizuota, sukelta į internetą, o kartais tai padaryti padeda ir populiarėjančios specialiai šiam tikslui skirti internetiniai puslapiai. Lietuvoje savo šaknų vis dažniau ieško ir už Atlanto gyvenantys lietuvių kilmės žmonės.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO, angl. WIPO) kartu su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru (VPB) ketvirtą kartą apdovanojo geriausią jaunąjį išradėją. Juo tapo gyvybės mokslų tyrėja Monika Glemžaitė, kurios išradimai ateityje turėtų pasitarnauti genų terapijoje, sakoma VPB pranešime. 25 m. amžiaus mergina medalį gavo už CRISPR/Cas sistemų tyrimus.

Mokslininkai tvirtina, kad uodus labiau traukia tam tikros žmogaus kraujo cheminės savybės. Uodų patelės siurbia kraują, nes jis reikalingas jų reprodukcijai. Ieškodamos aukos, patelės naudojasi uoslės receptoriais, esančiais ant burnos ir antenėlių. Pasak mokslininkų, žmogaus kūnas skleidžia kelis šimtus skirtingų cheminių medžiagų. Kiekvienas asmuo turi unikalų „cheminį parašą“. Kai kurie iš jų savo sudėtimi labiau traukia uodus, rašo yahoo.com.

Lietuvos mokslininko atradimas ateityje gali padėti įveikti vėžį. Anot biochemiko Skirmanto Kriaučionio, nustačius, kokie konkretūs pakitimai ląstelėse sukelia vėžinius susirgimus, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis buvo vienas iš trijų mokslininkų, praėjusią savaitę už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus atsiėmęs Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą. Biochemikas įvertintas už pasaulinės reikšmės atradimus DNR tyrimų srityje ir bendradarbiavimą su Lietuvos biotechnologais.

Šalies švietimo sistema nesugeba ugdyti žmonių, kurie pritaptų žaibiškai kintančiame pasaulyje, kur reikės ne vien armijos teisininkų ir vadybininkų. Bioinformatikos, neurobiologijos, genetikos, biologijos, informacinių technologijų, robotų rinkos ir organinio maisto specialistai – tokias ateities profesijas vardija mokslininkai. Deja, Lietuvoje išsvajotasis aukštojo mokslo diplomas dažniau nešamas ne į inovacijų centrus, o į darbo biržą arba yra tinkamas tik apelsinams Ispanijoje skinti.

Šiuo metu biotechnologija yra sparčiausiai auganti pramonės šaka visame pasaulyje. Europos Komisija teigia, kad ši pramonė taps pagrindiniu XXI a. pirmųjų dešimtmečių Europos ekonomikos augimo varikliu.

Korporacijos „Apple“ direktorių tarybos vadovo postas po Styvo Džobso (Steve Jobs) mirties atiteko biochemijos mokslų daktarui Arturui Levinsonui (Arthur Levinson). A. Levinsonas, iki 2009 m. pavasario vadovavęs biotechnologijų korporacijai „Genentech“, buvo vienas iš „Apple“ direktorių tarybos narių nuo 2005 metų. „Apple“ į direktorių tarybą paskyrė ir „Walt Disney“ vadovą Robertą Aigerį (Robert Iger), skelbia BBC. Iškart po šių naujienų „Apple“ akcijos pabrango 2,5 proc.

Kada nors jautėtės nesusiderinęs? O gal turėjote dvejopą nuomonę apie ką nors? Ką gi, štai jums pasiteisinimas: galbūt jus pavergė keistos kvantinės mechanikos taisyklės. Keistesniosios fizikos pusės idėjos galėtų paaiškinti kai kurias ilgai neišsprendžiamas biologijos paslaptis Esame linkę manyti, kad kvantinės mechanikos ir biologijos ryšys baigiasi su Schrödinger'io kate.

Žmonija jau seniai atkreipė dėmesį į ryšį tarp protinės sveikatos (o tiksliau - nesveikatos) ir kūrybinių gebėjimų. Panašu, jog toks ryšys egzistuoja netgi smegenų fiziologijos lygmenyje. Per visą psichologijos mokslo istoriją yra atlikta nemažai kūrybiškumui tirti skirtų tyrimų. Išties, remiantis paprasčiausiais stebėjimais, akivaizdu, jog stipriai išvystyti kūrybiniai gebėjimai dažniau būdingi tiems asmenims, kurių giminėje yra pasitaikę psichinių susirgimų.