bet jav

Valdžios nebaudžiamumo atmosferai vis labiau įsigalint Lietuvoje, kyla klausimas, kokia atsakomybė tenka politikams ir valdininkams, priėmusiems visuomenei ir valstybei žalingus sprendimus.

Gyvulių meilė kartais virsta marazmu. Amerikos teismas neseniai atėmė iš bolonės Trouble (iš anglų kalbos vardą tiktų versti „Rūpesčiu“ arba „bėda“) didžiąją dalį daugiamilijoninio palikimo. Pinigus jai paliko savininkė -stulbinančiu šykštumu garsėjusi Niujorko milijardierė Leona Helmsley. Turtuolę po mirties pripažino „psichiškai nesveika“ ir atėmė iš gyvulio velionės anūkų naudai 10 iš 12 milijonų. Bolonės advokatai ketina protestuoti prieš šį sprendimą, pažeidžiantį šuns teises.

Kaukaze vėl karšta. Štai toks įvykių kaleidoskopas per keletą dienų. Keturi žmonės žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, kai sekmadienį kavinėje Abchazijos mieste Galyje sprogo bomba. Tarp aukų yra Abchazijos – separatistinio Gruzijos regiono – saugumo tarnybos Galio skyriaus viršininkas. Abchazijos valdžia tvirtina, kad šį išpuolį surengė Tbilisis, siekiantis „destabilizuoti padėtį regione“. Gruzija tai neigia.

Tiek Vyriausybės, tiek Seimo atstovai vis dar tikina, kad derybos su JAV dėl priešraketinės gynybos (PRG) skydo dislokavimo Lietuvoje nevyksta. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas neigia, jog yra deramasi su JAV. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir socialdemokratų frakcijos narys Vytautas Čepas portalui „Balsas.lt“ taip pat patvirtino, kad komitetas neturįs jokios informacijos apie galimai vykstančias derybas.

Apklausos rodo, kad musulmonai vis mažiau pritaria teroristų – mirtininkų taktikai. JAV fondas „Pew Global Attitude“ apklausė respondentus 47 šalyse, ir paaiškėjo, kad mirtininkams besąlygiškai pritaria tik palestiniečiai – 70 proc. Kitose šalyse per penkerius metus - tuomet buvo atliktas pirmasis tyrimas – pritariančių mirtininkų taktikai žmonių sumažėjo. Libane juos palaiko 34 proc. (74 proc. 2002 metais), Pakistane – 9 proc.

Prieš dvi savaites didžiausia Jungtinės Karalystės universitetų ir aukštojo mokslo institucijų sąjunga UCU (the University and College Union – universitetų ir kolegijų sąjunga) balsavo už Izraelio akademinių institucijų boikotą. Sąjungai pritrūko balsų siekti visiško boikoto, bet ji savo atšakoms išsiuntinėjo palestiniečių organizacijų raginimus boikotuoti Izraelį, siekdama gauti daugiau informacijos ir sukelti diskusijas.

Iš tiesų Lietuvos dilema žydų nuosavybės kontekste susideda iš kelių problemų, kurių atskirai kiekviena savaip ypatinga bei komplikuota. Pasak savo laiške vyriausybei Pasaulinės Suvienytųjų žydų litvakų federacijos prezidento ir Litvakų sąjūdžio centro vadovo bei Vilniaus žydų rabinų teismo dekano, įgalioto asmens pagal tarptautinį įstatymą ir žydų ortodoksų religinį įstatymą rabino Samuelio Jakobas Pfefferio, „stebina ir jaudina, kad nei Lietuvos žydų bendruomenė, nei Lietuvos žydų paveldo fond...

Visiems intelektualiems ginčams būdinga tai, kad jo pabaigoje nuo tiesos esame nutolę tiek pat, kiek ir ginčo pradžioje. Intelektualų ginčas negali baigtis, kaip ir negali prasidėti. Šitaip atsitinka todėl, kad intelektualai ginčijasi visą gyvenimą ir jiems nesvarbu, koks ginčo objektas. Maždaug šitaip aiškino Jurijus Živago bolševikų vadui Strelnikovui ir pasiekė norimą rezultatą.

Priėmimo į Europos Sąjungą šventės proga aukščiausi Lietuvos politikai prišnekėjo visokių paikysčių, nekorektiškai naudodami istorines analogijas. Esą priėmimą į ES galima lyginti su Mindaugo ar Gedimino planų išsipildymu ar vadinti naująja karūnacija. Bet jeigu rimtai ieškotume istorinių analogijų, Lietuvos buvimą Europos Sąjungos sudėtyje galima lyginti tik su dviem Lietuvos istorijos epizodais: Liublino unija ar Lietuvos buvimu TSRS sudėtyje.