baltijos jūra

Žemaitukų mylėtojas Vaidotas Digaitis, dalyvavęs garsiajame raitelių žygyje iki Juodosios jūros, užsispyrė žirgais apkeliauti Baltijos jūrą. Tik šįkart – vienas. Nors šiuo metu per Švediją jojantis žemaitis savo maršrutą jau įpusėjo, dar nežino, kada grįš namo, mat Šiaurėje joti gerokai sudėtingiau nei Europoje. „Dabar mano tikslas – eiti iki poliarinio rato, pasiekus jį keliauti į Suomiją ir patraukti į Sankt Peterburgą. Būtent dabar, manau, prasideda sunkumai“, – telefonu sakė keliautojas.

Neringa turistus vilioja ne tik unikalia gamta, bet ir rūkyta žuvimi. O norintiems šviežios žuvies neretai tenka nusivilti – Kuršių Nerijoje tokia žuvimi neprekiaujama. Į marias Juodkrantės žvejai dabar plaukia tik porą–trejetą kartų per savaitę, mat iki liepos vidurio žuvį galima gaudyti tik gaudyklėmis. Laimikiai nedideli – keliasdešimt kilogramų karšių, ešerių, viena kita lydeka, vėgėlė. Tačiau rūkytos žuvies pasiūla privilioja ne vieną poilsiautoją.

Ketvirtadienį Klaipėdoje į Baltijos jūrą išlydėtas laivas „Romastė“. Jis išplukdė komandą, siekiančią iš jūros išvalyti pamestą ar nuskendusią žvejybinę įrangą. Baltijos jūroje kasmet prarandama nuo 5 500 iki 10 000 tinklų ir tralų. Jūroje jie lieka dėl įvairiausių priežasčių - kai kurie dingsta audrų metu, kiti tyčia išmetami žvejų.

Beveik įpusėjo vasaros atostogų sezonas. Daugelis tautiečių atostogoms renkasi Lietuvos pajūrį, nors turizmo agentūrų atstovai sako, kad nemažai poilsiautojų nusprendė atsipūsti kitose šalyse – esą daugiau nei pusė kelionių į užsienį buvo išgraibstytos dar gegužės pradžioje. Populiarūs tradiciniai maršrutai Savaitraščio „Veidas“ apklausoje dalyvavę 500 gyventojų iš didžiųjų Lietuvos miestų atsakė, kur ketina atostogauti šią vasarą. 21,6 proc.

Karklės paplūdimyje – tuntai negyvų grundalų. Jūrinių tyrimų centro specialistai mano, kad juos iš tinklų išmetė žvejai. Ichtiologų versija – žuvys natūraliai nugaišo po neršto. Vietos žvejai tvirtina, jog netoli Karklės paplūdimio jūroje yra daubos, kuriose kaupiasi įvairios šiukšlės, tarp jų – ir žuvų gaišenos. Teigiama, kad esant stipriam bangavimui visa tai išmetama į krantą. Esą dėl to pastarąsias kelias dienas Karklės krantas nusėtas negyvomis žuvimis.

Nuo praėjusių metų birželio, kai Baltijos jūros dugne, maždaug 90 metrų gylyje buvo aptiktas keistas 19 metrų skersmens disko pavidalo, kaip manoma, metalinis objektas su kelių šimtų metrų ilgio uodega išsakyta įvairiausių vertinimų. Tačiau atsakymo į klausimą, kas tai yra iš tiesų, kol kas nepateikė niekas. Tiesa, šiomis dienomis švedų bendrovės „Ocean Explorer“ komanda ketina imtis detalių „Baltijos jūros dugno NSO“ tyrimų.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį Štralzunde oficialiai pradėjo Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikimą, praneša agentūra AFP. Savo kalboje ji atkreipė dėmesį į daug metų besitęsiantį glaudų 11 organizacijai priklausančių šalių bendradarbiavimą ir pastangas stiprinti konkurencingumą regione, taip kuriant naujas darbo vietas. Darbiniuose posėdžiuose šalių atstovai aptaria demografines permainas ir energetinį saugumą.

Mėlyna jūra ir auksinės kopos – tokiais vaizdais atvirukuose Palanga vilioja poilsiautojus. Ar 99 km pakrantės ir 100 saulėtų dienų per metus gelbsti pajūrio regiono turizmą? Apie tai kalbamės su Palangos verslininke, viešbučio „Vanagupė“ vykdomąja direktore Giedre Kvedaravičiene. Klientų jau laukiama – Ar kurortas jau pasiruošęs turizmo sezonui? – Pasižvalgius po Palangą sakyti, kad viskas jau paruošta turizmo sezono pradžiai, būtų drąsu.

Lietuviai kartais išdidžiai savo šalį pavadina jūrine valstybe, tiesa, jūros turime kur kas mažiau nei kiti mūsų kaimynai – 99 kilometrus. Aktualus ir kitas jūrinių valstybių gyventojams „jūrinis“ klausimas: kiek lietuvių nėra matę Baltijos jūros? Pesimistai sako, kad Baltijos bangų mūšos nė karto gyvenime negirdėjo apie trečdalis šalies gyventojų, o kaip yra iš tikrųjų? Lietuviams reikia saulės ir paplūdimio Kas iš tiesų traukia lietuvius prie jūros? Žvejyba, poilsis ar tiesiog galimybė išt...

Vienas Rusijos valdininkų Karaliaučiaus srities administracijoje savo kolegoms pasiūlė supirkti visas su naciais susijusias senienas ir jas paskandinti Baltijos jūroje. Tokį pasiūlymą Rusijos gamtos apsaugos tarnybos Karaliaučiaus valdybos vadovas Jurijus Cybinas pateikė srities vyriausybės pasitarime. Valdininkas teigė, kad jis pats Karaliaučiaus senienų parduotuvėse įsitikino, kad daiktų su nacių simboliais yra daug ir kad jie paklausūs.

Kaimyninės Latvijos teritorija nuolat mažėja dėl kranto erozijos. Jūra kasmet pasiglemžia metrus kranto. Profesorius, ne vienerius metus tiriantis šį reiškinį Latvijoje, ragina atkreipti dėmesį į pakrančių gyventojus, kuriems jūra grasina labiausiai, praneša LTV Naujienų tarnyba. Latvijos universiteto profesorius Janis Lapinskis kasmet nueina daugiau nei 400 kilometrų Latvijos pakrante ir tikrina, koks atstumas nuo jūros iki pažymėtų medžių.

Šventosios plėtros tarybos posėdyje nutarta didelio uosto statybą atidėti. Tačiau mažieji laiveliai kitą vasarą galės naudotis be trukdžių. Iki šiol planuota, kad Šventojoje turi atsirasti didelis – iki 9 metrų gylio – įplaukos uostas. Jame galėtų stovėti ir Būtingės terminalą aptarnaujantys laivai. Skaičiuojama, kad tokio uosto statyba kainuotų apie 250 milijonų litų. LTV „Panorama“ praneša, kad dabar tokius planus nutarta atidėti neribotam laikui.

Lietuvoje NATO oro policijos misiją atliekantiems Danijos naikintuvams pirmadienį teko du kartus kilti į orą. Jie lydėjo Rusijos karinius lėktuvus, skridusius tarp pagrindinės Rusijos teritorijos ir Kaliningrado srities. Šią informaciją patvirtino ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Lėktuvai praskrido virš neutralių Baltijos jūros vandenų. Tai jau ne pirmas toks atvejis pastaruoju metu.

Statomo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovai teigia jau pradėję naujų kelto linijų, kurios sujungs Klaipėdą su Baltijos jūros šalimis, paieškas. Tai esą tapo įmanoma, paaiškėjus konkretiems terminams, kada duris atvers naujasis terminalas, praneša LTV „Šiandien“. Naujojo keleivių ir krovinių terminalo šalia naujosios Smiltynės perkėlos prieplauka pradėta statyti šių metų vasarį. Vienu metu prie jos galės švartuotis du laivai. Trečiajam – vieta numatyta prie terminalo krantinės.

Antradienį virš Baltijos jūros praskrido grupė Rusijos bombonešių. Pastebėjus šiuos veiksmus neutralioje oro erdvėje, buvo liepta pakilti ir NATO naikintuvams. (papildyta 11:03 val.) Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM) „Balsas.lt“  informavo, kad pastarasis Rusijos karinių orlaivių skrydis ne išskirtinis. Reakcija į jį taip pat įprasta. „Rusijos kariniai orlaiviai nuolat skrenda virš neutralių vandenų Baltijos jūroje. Į tokius atvejus reaguoja NATO oro policijos naikintuvai.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pateikė savo siūlymus dėl žvejybos Baltijos jūroje 2012 metais. EK siūlo didinti menkių ir strimelių bei mažinti lašišų, kilkių ir plekšnių žvejybos kvotas. Kaip pranešė EK atstovybės Latvijoje sekretorius Kasparas Kreicas, pasiūlymai pateikti vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, jais siekiama užtikrinti žuvų resursų išsaugojimą Baltijos jūroje. Menkių žvejybą kitais metais siūloma padidinti 15 proc. rytinėje jūros zonoje (iki 67,85 tūkst.

„Kai atviroje jūroje gilesniuose vandens sluoksniuose ima trūkti deguonies, jos traukiasi į ten esančias seklumas", – svarbiausią ichtiologų ekspedicijos įžvalgą įvardija Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys. Trijose projekto teritorijose – Klaipėdos, Klaipėdos–Venspilio ir Sambijos seklumose gylis yra maždaug 30–40 metrų, o tuo metu aplinkinėse akvatorijose jis siekia 70–80 metrų.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės surengtame pasitarime parlamentinių frakcijų bei komitetų atstovams pristatytas Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2013 metais projektas. Programos parlamentinio matmens projektą rengęs Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius atkreipė dėmesį, kad pirmininkavimo programa nustato visos ES politinę darbotvarkę 18 mėnesių.

Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, kurį yra sudariusi Helsinkio komisija (HELCOM), iš Lietuvos pramonės įmonių šiuo metu yra likusi tik viena – akcinė bendrovė „Lifosa“. Kadangi ši bendrovė vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, tikėtina, kad ir ji atitiks Helsinkio komisijos nustatytus reikalavimus. 1992 metais, kai buvo sudarytas pagrindinių Baltijos teršėjų sąrašas, tarp į jį įtrauktų 162 vadinamųjų „karštųjų taškų“ buvo 16 Lietuvos objektų.

Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija, Lietuva dar turi kur pasitempti.

Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija, Lietuva dar turi kur pasitempti, teigiama Lietuvos gamtos fondo pranešime.

Banglentės jau išvaškuotos, tinklas paplūdimio aikštelėje iškeltas, filmai naktiniam kinui parinkti ir nuo DJ Mamania plokštelių dulkės nupūstos – banglenčių stovykla „Surf Camp 2011“ pasiruošusi palydėti vasarą su trenksmu ir purslais. Šį savaitgalį Monciškėse jau ketvirtus metus iš eilės rinksis vandens sporto ir paplūdimio pramogų entuziastai, teigiama pranešime spaudai.

Nemaža dalis lietuvių atostogas linkę leisti prie Baltijos jūros. Mes skaičiavome, kuria transporto priemone pigiausia nukakti iš Vilniaus iki Palangos: automobiliu, autobusu, o gal traukiniu? Tarkime, į kelionę prie jūros išsiruošė statistinė šeima: du suaugusieji ir du vaikai. Vienam jaunajam keliauninkui dveji, kitam – vienuolika metų. Tokį vaikų amžių parinkome todėl, kad keliaujant  tarpmiestiniu transportu vaikams iki 10 metų dažnai nereikia pirkti bilietų.

„Lietuvos politikai yra nevisaverčiai suvokti šiandieninę situaciją Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje nėra formuojama imigracijos politika, o pabėgėlių net ieškome svetimuose kraštuose, suteikiame jiems išskirtinį statusą – tai būsimų didelių Lietuvos bėdų užuomazga“, – teigia Kovo 11-osios Atkūrimo Akto signataras, Pasaulio ir Europos politinių konsultantų organizacijų narys Audrius Butkevičius.

Klimato kaitos sąlygomis uraganų aktyvumas dar labiau stiprės, todėl kyla skubus poreikis ieškoti priemonių, kaip apsaugoti krantus. Siaubūnai uraganai Štormų sezonas suaktyvina žiniasklaidos dėmesį Palangos paplūdimiams, o mokslininkai mėgina išsiaiškinti tikrą tiesą apie kurorto paplūdimių tvarkymo poreikį, priemones ir jų efektyvumą.

Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos kaimuose ir miesteliuose tęsiama mokyklų likvidacija. Mokyklos likviduojamos dėl lėšų stokos ir mokinių trūkumo. Tačiau ar toks racionalus mąstymas dar labiau nepagreitins kaimų ištuštėjimo? „Taip būtų geriau Lietuvai. Valstybės lėšos būtų mažiau švaistomos. Mano tokia pozicija, kad kiekvienam kaimui po bažnyčią nereikia. Tik sovietiniais laikais vos ne kiekviename kaime buvo kultūrnamiai ir kas kelintame – po mokyklą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo medžiagų liekanų gyvūnuose, jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje ir žuvyse stebėseną. Ši stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1998 m., jos tikslas – įvertinti medžiagų liekanų kiekius gyvūninės kilmės produktuose, siekiant užtikrinti maisto saugą. Dėl įvairių veiksnių vandens telkinių bioįvairovė mažėja, žvejybos verslas nyksta.

Pietų Ukrainos Chersono mieste sekmadienį prasidės automobilių ralis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis. Lietuvos garbės konsulo Viktoro Popovo inicijuotas ir Lietuvos ambasados remiamas automobilių ralis „Nuo Juodosios iki Baltijos jūros“ tęsis 23 dienas. Ralio tikslas – priminti bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ir paskatinti istorinį turizmą Lietuvoje, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Lietuvių organizuotas ekologinis žygis įrodė – moderniu automobiliu galima keliauti ne tik toli ir greitai, bet ir labai taupiai. 1,4 l darbinio tūrio dyzeliniu varikliu varomo automobilio „Hyundai ix20" ekipažas be sustojimų apvažiavo Baltijos jūros šalis per 67 val. 21 min., šimtui kilometrų kelio sunaudodamas vos 4,3 litro dyzelino.

Klaipėda jau ruošiasi po trijų savaičių vyksiančiai Jūros šventei. Šiemet svečius ji kvies šūkiu „Atrask savo lobį“. Jūros šventės puošybą kuriantis dailininkas Anatolijus Klemencovas Klaipėdos senamiestį ketina išdekoruoti senoviniais žemėlapiais,o renginių vietas paversti salomis ir rifais. Užduotis papuošti miestą esą buvusi gana sunki, tačiau idėją sukurti padėjo šventės šūkis „Atrask savo lobį“. Pasak dailininko, tai nebūtinai pinigai.

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad antrajam pasauliniam karui artėjant į pabaigą, Baltijos jūros dugne buvo nuskandinta nemažai cheminių ginklų. Galima tikėti arba netikėti įvairiais šaltiniais, galima sutikti arba nesutikti, kad ekologai, skelbiantys, jog mūsų jūroje dabar teliūškuoja bent keli tūkstančiai tonų iprito, pernelyg gąsdina visuomenę, bet faktas lieka faktu: danų žvejai iki šiol tinklais iš jūros ištraukia aviacijos bombų bei statinių ar net cisternų su ipritu.

Šeštadienį, birželio 25 d., 19. 00 val. Neringoje vyksiančio tarptautinio festivalio „Tek saulužė ant maračių“ metu visuomenei bus pristatytas rekonstruotas Saulės laikrodis, kurį papildė trys dekoratyvinės skulptūros – „Žiemos saulėgrįža“, „Pavasario lygiadienis“, „Rudens lygiadienis“. Lankytojai norintys sužinoti tikslų vietos laiką bei pasigrožėti vaizdu nuo Parnidžio kopos išvys ir daugiau naujovių. Skaičiuoti laiką padės ant horizontalių paviršių iškaltos datos ir runos.

Šeštadienį Baltijos jūroje dingo iš jachtos iškritęs kapitonas, pranešė lrytas.lt. 10.10 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) gavo pranešimą, kad jūroje Klaipėdos uosto prieigose iš jachtos „Marios“ iškrito jachtos kapitonas. Jis nesugebėjo išsilaikyti už jam paduoto gelbėjimo lyno. Vyras išsinėrė iš gelbėjimosi liemenės. Nevaldomą jachtą, kurioje buvo 9 keleiviai, vėjas nešė link molo.

Į Klaipėdos ligoninę atvežtas peiliu laive sužalotas vyras. Į ligoninę šeštadienio naktį, 0.45 val., iš Klaipėdos, Baltijos jūros, žvejybinio laivo pristatytas vyras buvo su durtine žaizdą pilve, neblaivus. 1964 m. gimę R. G. paaiškino, kad birželio 10 d., apie 18 val., Baltijos jūroje, laive, peiliu jį sužalojo laivo mechanikas. Policija nustatinėja įvykio aplinkybes.

Baltijos regiono valstybės kartu rengiasi spręsti globalios klimato kaitos problemas. Prie to raginami prisidėti energetikai, ūkininkai, vairuotojai ir visi gyventojai. Įgyvendinant „Baltic climat“ projektą regiono šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose – pasirinkta tam tikra teritorija, kurioje sprendžiamos klimato kaitos mažinimo problemos transporto, energetikos, žemės ūkio, statybų srityse.

Birželio 13-ąją Lietuvoje prasidėsiančiose ir dvi savaites vyksiančiose tarptautinėse pratybose „Gintarinė viltis 2011“ dalyvaus apie 2200 karių iš devynių valstybių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Rusijos Federacijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą šalies Nacionalinės šventės – Rusijos dienos – proga. „Džiaugiuosi, kad šiemet minėdami Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtmetį turime išplėtotus ir įvairiapusius politinius, ekonominius, kultūrinius ir visuomeninius ryšius.

Šį savaitgalį Palanga pirma paskelbs poilsio sezono pradžią, gegužės pabaigoje poilsiautojus pakvies ir Neringa. Verslininkai tikisi, kad šiemet žmonės plačiau atvers pinigines nei per dvejus pastaruosius krizės metus. Teikianti eji apgyvendinimo paslaugas šiemet žada tokias pačias kainas kaip ir pernai. Pajūrio kurortų valdžia giriasi, kad poilsiautojus pasiti ks atnaujintomis gatvėmis, įvairiais lankyti nais objektais.

Švedijos žvejai praneša apie dramatišką žuvų skaičiaus sumažėjimą Hano įlankoje, Baltijos vandenyse rytinėje Pietų Švedijos pusėje. Specialistai kol kas nežino tokio reiškinio priežasčių. „Per porą praėjusių metų kažkas atsitiko Hano įlankos rajone. Jūros pakrantėse smarkiai sumažėjo žuvų, o ant sugautųjų vis dažniau aptinkama žaizdų", – Švedijos naujienų agentūra TT cituoja Skonės provincijos pietinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje vietinės administracijos atstovą  Johaną Wagnstromą.

Tiriant, kaip ant Baltijos jūros kranto Smiltynėje galėjo atsirasti apie 14 tonų nugaišusių brėtlingių, specialistų akys krypsta į Lietuvos ekonominėje zonoje praėjusią savaitę žvejojusius du Vokietijos laivus. Ši versija tapo itin reali, kai buvo patikrinti du šias žuvis gaudę Lietuvos laivai. Specialistų teigimu, neaptikta jokių įrodymų, kad tai galėjo padaryti jie. Tuo labiau kad viename iš mūsiškių laivų tuo metu buvo Žuvininkystės tarnybos darbuotojas.

Vakar visą dieną Baltijos jūros ant kranto Smiltynėje išmestas tonas negyvos žuvies rinko ne tik pusšimtis darbo biržos kiemsargiais įdarbintų uostamiesčio bedarbių, bet ir garbingo amžiaus klaipėdiečiai. Pastarieji tikino nugaišusius brėtlingius panaudosiantys ne maistui, o pomidorams tręšti. Maždaug 14 tonų trečiadienį ir ketvirtadienį jūros išplautų negyvų brėtlingių vakar atsidūrė Rietavo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ utilizavimo įmonėje.

Japoniją nusiaubusi katastrofa nepaliko nė vieno abejingo. Tragedijos mastai milžiniški ir niekas nedrįsta prognozuoti, kuo visa tai baigsis. Japonijos situacijos poveikį Lietuvai ateinantį pirmadienį aiškinsis Lietuvos televizijos „Gamtos patruliai“. Lietuvos specialistai ragina žmones liautis panikavus dėl iš Japonijos atsklindančių radiacijos debesų. Verčiau patariama susimąstyti – ar galime dar kažką padaryti, kad bent kiek sustabdytume klimato šilimą.

Vos spėjo „Bentley“ pasigirti ant Baltijos jūros ledo pasiektu rekordu, vos spėjo Ženevos parodoje parodyti specialiai šiai progai sukurtą specialią savo automobilio versiją. Dabar tai jau istorija, nes ant ledo dangos užfiksuotas jau naujas greičio rekordas. Naują rekordą pasiekė „Nokian“ bandytojas Jane Laitinen. Ant Botnijos įlankos ledo jo vairuojamas „Audi RS6“ skriejo 331,610 km/h greičiu. Tai beveik 1 km/h greičiau nei „Bentley“ rekordas.

Dėl rekordiškai žemos temperatūros Baltijos jūrą sukaustė didžiausias per pastarąjį ketvirtį amžiaus ledo šarvas. Tai penktadienį pranešė Švedijos meteorologijos biuras (SMHI). Ledas dengia 250 tūkstančių kvadratinių kilometrų jūros. Pastarąjį kartą panašūs rezultatai buvo užfiksuoti 1986–1987 metais, kai ledo plotas sudarė 400 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis šis rodiklis gali pasiekti naują rekordinį lygį.

Šeštadienį Estijoje transportui atveriamas 26 kilometrų per užšalusią Baltijos jūrą besidriekiantis ledo kelias.Jis sujungs žemyninėje šalies dalyje esantį Rohukulos uostą ir Hyjumos salą, praneša naujienų agentūra AFP. „Ledo kelias atidaromas tai s metais, kai žiema būna gana šalta ir jūros ledas būna pakankamai storas, kad išlaikytų automobilius“, – teigė Estijos kelių administracijos atstovas Raido Randmaa.

Šeštadienį Estijoje transportui atveriamas 26 kilometrų per užšalusią Baltijos jūrą besidriekiantis ledo kelias.Jis sujungs žemyninėje šalies dalyje esantį Rohukulos uostą ir Hyjumos salą, praneša naujienų agentūra AFP. „Ledo kelias atidaromas tais metais, kai žiema būna pakankamai šalta ir jūros ledas būna pakankamai storas, kad išlaikytų automobilius“, – teigė Estijos kelių administracijos atstovas Raido Randmaa.

Užfiksuotas naujas automobilių greičio rekordas ant ledo dangos. Ant užšalusios Baltijos jūros ledo keturis kartus pasaulio čempionas suomis Juha Kankkunen skriejo 330,695 km/h greičiu. Tokiu greičiu ant jūros ledo garsus lenktynininkas skriejo vairuodamas kabrioletą „Bentley Continental GTC Supersports“. Tai 6 litrų darbo tūrio V12 tipo varikliu ir visų ratų pavara ginkluotas automobilis. Ankstesnis tokio tipo rekordas irgi priklauso šiam lenktynininkui.

Prie Palangos krantų siūloma kurti povandeninio kultūros paveldo muziejų– visuomenei prieinamą skanseną po vandeniu. Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus pateikė idėją Kultūros ministerijai perkelti tris keturis vertingiausius radinius– medinių laivų liekanas į neseniai prie Palangos krantų maždaug 15 metrų gylyje atrasto povandeninio kanjono vietą.

Liko pora savaičių iki Naujųjų, o jūs vis dar mąstote, kur juos sutikti? Štai keli pasiūlymai, kaip šią šventę netradiciškai praleisti Lietuvoje. Naujųjų metų šventės laukimas gali tapti ir galvos skausmu, jei niekaip nesugalvojate, kur ir kaip ją praleisti. Pasiūlymų lyg ir užtenka – dauguma viešbučių, klubų ir restoranų ruošia teminius vakarėlius, renginiai vyks ir prie didžiųjų miestų eglučių. Vis populiarėja ir naujametinės kelionės į užsienį, tačiau šiuo metu beveik visos jos išpirktos.