aurimas dunauskas

Birželio mėnesį Irane vykę prezidento rinkimai patraukė išskirtinį pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Nenuostabu, nes, pasikeitus prezidentui, tarptautinė bendruomenė Irane tikėjosi pokyčių, susijusių su šios šalies branduoline programa, santykiais su Izraeliu, Iraku bei apskritai su Vakarais. Prieš prasidedant rinkimams dalis analitikų, Iraną nuolatos laikančių grėsmingu priešininku, beveik neabejojo pirmąją kadenciją baigiančio prezidento Mahmoudo Ahmadinejado pralaimėjimu.

Nedaug kas tikėjosi, kad Pakistanas po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių prieš Jungtines Amerikos Valstijas taps viena pagrindinių kovos su tarptautiniu terorizmu teritorijų.

Naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama ištesėjo per rinkiminę kampaniją duotą pažadą uždaryti Gvantanamo sulaikymo centrą. Šį sprendimą oficialiai pasveikino Europos Sąjungos teisingumo komisaras Jacques‘as Barrot, savo pranešime priminęs „apgailėtiną Gvantanamo kalėjimo epizodą“. Tačiau Guantanamo uždarymas neišsprendžia problemiško įkalintų asmenų statuso.

Kovo 11 d. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy oficialiai pareiškė, kad Prancūzija sugrįžta į NATO vadovybės integruotas karines struktūras. Pažymint Šiaurės Atlanto aljanso įkūrimo 60-ąsias metines, šis istorinis sprendimas turėtų būti formaliai patvirtintas balandžio 4–5 d. Strasbūre. Taip užsibaigė 43-ejus metus trukęs generolo Charles‘io de Gaulle‘io inicijuotas Prancūzijos pasitraukimas iš Šiaurės Atlanto aljanso.

Dviejų geopolitinių milžinių – JAV ir Kinijos – valstybiniai ryšiai sunkiai sutalpinami į tradicinius diplomatinių santykių rėmus. To pavyzdys – oficialus JAV Valstybės departamento pareigūno ir valstybės sekretorės pavaduotojo Johno Negroponte‘o vizitas į Kiniją, kurio tikslas buvo paminėti 30-ąsias šių valstybių diplomatinių santykių metines. Renginių dienotvarkėje svarbią vietą užėmė... stalo teniso varžybų stebėjimas.

Sausio 1 dieną suėjo penkiasdešimt metų nuo to laiko, kai 1959 m. maištaujančių kubiečių kariuomenė įsiveržė į sostinę Havaną ir nuvertė diktatorių Fulgencio Batistą. Vėliau sekęs „raudonosios“ Kubos laikotarpis ne kartą prikaustė viso pasaulio dėmesį aštriais įvykiais. Vienas jų – Karibų krizė, vos nevirtusi trečiojo pasaulinio karo įžanga. Strategiškai svarbi geografinė salos padėtis nuolat kėlė rūpestį Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei.

Palanki Pietų Amerikos valstybių reakcija į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo lapkričio mėnesį vykusį vizitą atvėrė naujų perspektyvų Rusijos įtakai šiame žemyne. Apsilankydamas Peru, Venesueloje, Brazilijoje ir Kuboje, D. Medvedevas visam pasauliui atskleidė Rusijos siekį glaudžiau bendradarbiauti su šalimis, kurias Jungtinės Amerikos Valstijos laikė savo įtakos zona.

Ką Jūs manote apie Izraelio veiksmus Gazos ruože? Jean Ziegler: Gazos ruožo plotas – 363 kv. km, o jame gyvena 1,5 milijono gyventojų, tad Gaza yra viena iš tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje. Dėl to masiniai bombardavimai reiškia neišvengiamas skerdynes. JTO teigimu Izraelis pažeidė tarptautinės ir humanitarinės teisės normas.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), kurią šiuo metu sudaro Rusija, Kinija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas bei stebėtojo statusą turintys Indija, Iranas, Mongolija ir Pakistanas. ŠBO kūrimosi pradžia - 1996 m. balandžio mėn., kai Kinijos mieste Šanchajuje susitiko tuomečiai Rusijos, Kinijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano vadovai.