augintojai

Gegužę gnaibęs šaltukas įvarė nemažai baimės didžiajai daliai žemdirbių. Ne išimtis ir braškių augintojai. Keletą naktų laukuose viešėjusi šalna neabejotinai pakenkė būsimam uogų derliui. Šiemet jo laukiama šiek tiek vėliau nei įprastai, o ir didelių kiekių priskintų braškių jau nebesitikima. Vilkaviškietė Sonata Urbaitienė jau kurį laiką džiaugiasi gana gausiu braškių derliumi. Tiesa, moteris šias uogas augina ne laukuose, o šiltnamyje.

Lietuvos obuolių augintojai, patyrę nuostolių dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą sutrikdytos rinkos, gegužės 10–19 dienomis kviečiami teikti paraiškas paramai gauti, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Paraiškas gali teikti obuolių augintojai, kurie 2022 m. nėra gavę pagalbos pagal Laikinosios valstybės pagalbos sodininkystės sektoriui priemonę.

Nuo seno mūsų protėviai, planuodami pavasario sėjos darbus, žvalgėsi į mėnulį, kruopščiai planavo, kada paranku sėti sėklas, persodinti daigelius, ravėti ar imti derlių. Ir šiandieną, matydami klimato kaitos grimasas, daržininkai mėnulio kalendoriaus neišsižada. Tiesa, juo vadovaujasi daugiausia mėgėjai. Mėnulio sėjos kalendorius – vieniems daržininkams jis rimtas patarėjas, kiti į tai rimtai nežiūri.

Aukštaitijos krašto sraigių augintoja entuziastė nepasidavė per karantiną. Prarastas edukacijas ir susitikimus su netradicinio ūkio lankytojais iškeitė į gurmaniškų receptų kūrimą iš sraigių. Versli moteris per žiemą ne tik atidarė naują augintinių fermą, bet paruoštus šaldytus produktus išdrįso pasiūlyti ir vietinei rinkai. O kaimo gyventojai į burgundiškai paruoštas sraiges nosies nerauko, kaimo parduotuvėje perka net pyragėlius su sraigiena.

Gyventojai pliekiasi su šunų augintojais dėl visur paliekamų išmatų ir keturkojų be pavadžio. Pareigūnai perspėja, kad šunį viešoje vietoje būtina visur vedžioti su pavadžiu, net ir miške, nes jis gali užpulti ne tik žmogų, bet ir laukinį gyvūną. Be to, pareigūnai reikalauja visur rinkti ir išmatas, net ir miške, kad jos neplatintų ligų. O kam išmatos atrodo trąša, tai ir tręšti jomis pareigūnai siūlo savo augalus – nepalikti net ir miške.

Viena didžiausių kviečių augintojų ir eksportuotojų – Argentina – pirma pasaulyje pritarė genetiškai modifikuotų kviečių auginimui ir vartojimui. Modifikuoti kviečiai bus atsparesni sausrai, derlius pasak mokslininkų gali būti iki 2 kartų didesnis. Tiesa leidimas auginti tokius kviečius dar nereiškia, kad jie greitai atsiras parduotuvių lentynose. Argentinos mokslininkai sugalvojo kaip genetiškai modifikuoti kviečius, kad jie nebijotų besikeičiančio klimato ir kasmet derlių skurdinančių sausrų.

Prieš kelias savaites Pasvalio turguje stovėjo jaunas vyras, pilną bagažinę prisikrovęs krepšinio kamuolio dydžio arbūzų. Paklaustas, kiek kainuoja kilogramas, vyras šyptelėjo: „Parduodu ne arbūzus, o jų sėklas. Čia tik pavyzdžiai to, kas išauga“. Pasirodo, Panevėžio rajone gyvenantis vyras jau ne pirmus metus augina šias uogas (nustebsite, bet mokslininkai būtent taip klasifikuoja arbūzus) ir džiaugiasi įspūdingais derliais.

Jau gerokai po pusiaužiemio, o žiemos beveik ir nebuvo. Rekordiškai šilta žiema daržovių augintojams pažėrė daug galvosūkių. Baiminamasi, kad gali neiššalti kenkėjai ir teks kovoti su jų antplūdžiu daržovių auginimo metu. Tačiau dabar spustelėjęs šaltis būtų pragaištingas kai kur laukuose ne laiku sudygusiems žieminiams česnakams. Daržovių augintojai turi galvoti, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių klimato sąlygų, kokios daržovių veislės tinkamiausios.

Rugsėjo 8-tą dieną TV6 eteryje jau trečiąjį sezoną pradeda laida „Gyvūnų manija“. Sezono pradžią laidos kūrybinė grupė atšventė kartu su įspūdingo dydžio ir grožio šunimis – berno zenenhundais. O kokia gi šventė be torto? Laidos vedėja Monika Juodeikaitė iškepė specialiai šunims skirtą daržovių ir varškės tortą.