audrius dulskas

Storosios žarnos vėžys vis dažniau nustatomas jaunesnio amžiaus žmonėms. Tai reali ir tarptautiniu mastu stebima tendencija. Jaunesni žmonės dažnai klaidingai mano, kad ši liga jų „neliečia“: jei nepatenki į patikros programą, tai esi apsaugotas nuo ligos.  „Kovą – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, vėl ir vėl raginame žmones tikrintis profilaktiškai ir nenumoti ranka į neįprastus simptomus, net jeigu dar nesulaukėte 50-ties.

Medikai skambina pavojaus varpais – storosios žarnos vėžys sparčiai jaunėja, o vis dar pasitaiko ir daug užleistų ligos atvejų. Gydytojai sako, kad šis vėžys vis dar lieka našlaitės vietoje, o šią ligą laiku aptikti dažnai trukdo žmonių baimės, mitai ir delsimas kreiptis į specialistus. Storosios žarnos vėžys gali vystytis dešimtmečius ir be jokių simptomų. Pasak gydytojų, kai simptomai jau išryškėja, liga dažnai būna pažengusi, todėl ir raginama tikrintis profilaktiškai.

Nors dar neseniai storosios žarnos vėžys buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, šiandien ji vis dažniau neaplenkia ir jaunesnių asmenų. Kokie įpročiai padėtų išvengti šio vėžio rizikos? Kovo mėnuo minimas kaip storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo – ta proga chirurgas Audrius Dulskas pasidalijo svarbia informacija apie šios ligos prevenciją ir simptomus. Storosios žarnos vėžys nustatomas ir jauniems Gydytojas atkreipė dėmesį, kad naujausia statistika nenuteikia optimistiškai.

Storosios žarnos vėžys – itin klastingas, mat ilgai vystosi be simptomų. Nors daugelis į profilaktines patikras moja ranka, gydytojai primygtinai primena, kad net ir aptikus ligą, jei ji ankstyvos stadijos, papildomo gydymo net neprireikia. Nors storosios žarnos vėžio profilaktikos programa veikia jau 17 metų, medikai apgailestauja, kad pusė ligos atvejų vis dar diagnozuojama per vėlai.

Chirurgo darbas – tai ne tik skalpelis ir operacinė. Tai nuolatinė įtampa, didžiulė atsakomybė ir bemiegės naktys, bet kartu – ir neįkainojama galimybė išgelbėti gyvybes. 41-erių vilnietis Audrius Dulskas – bendrasis pilvo chirurgas, jau 15 metų dirbantis šioje srityje.

Atrodo, vėžys yra ta liga, apie kurią reikėtų papasakoti jei ne draugams, tai bent jau giminaičiams, nes ji gali būti paveldima. Vis tik vienas dažniausių vėžinių susirgimų, storosios žarnos vėžys, yra ne ta tema, kuria žmonės drąsiai pasikalba. Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Kolorektalinis vėžys arba kitaip – storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų, kasmet nusinešanti daugiau nei 800 gyvybių Lietuvoje. Šis skaičius galėtų būti ženkliai mažesnis, jei gyventojai aktyviau dalyvautų prevencinėje patikros programoje ir nenumotų ranka į savo sveikatą. Kovą minint storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, su Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovu, gydytoju chirurgu doc. dr.

Virškinimo sistemos vėžiniai susirgimai yra vieni klastingiausių, mat pajausti skrandžio, žarnyno vėžio simptomus jų ankstyvose stadijose pavyksta itin retai. Ką naudinga žinoti apie vėžinius susirgimus, kada ir kaip pasitikrinti ir kokios prevencinės programos gali išgelbėti ne tik sveikatą bet ir gyvybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Nacionalinio vėžio centro Chirurgijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.

Dr. Audrius Dulskas yra vienas žymiausių Lietuvos chirurgų, kurio kompetencija, patirtis ir atsidavimas darbui pelnė pripažinimą tiek šalyje, tiek tarptautinėje arenoje. Šiuo metu jis dirba Nacionaliniame vėžio institute, „Northway“ medicinos centre ir yra Vilniaus universiteto dėstytojas. Be to, jis aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, rengia pranešimus ir dalijasi savo patirtimi su kolegomis ir jaunaisiais specialistais. Pasak paties dr.

Storosios žarnos – kolorektalinis vėžys Lietuvoje per metus nustatomas apie 2000 pacientų. Šis vėžys yra klastingas – jį pastebėti galima jau ne pirmoje stadijoje. Gydytojas chirurgas proktologas Audrius Dulskas savo praktikoje susiduria su 300-400 kolorektalinio vėžio pacientų per metus. Naujienų portalui tv3.lt jis pasakoja, kaip aptikti šio tipo vėžį, kas jį sukelia bei koks gydymas taikomas ligos atveju.

Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems ši programa priklauso pagal amžių. Anot psichologų, prevenciškai tikrintis sveikatą neretą žmogų vis dar atgraso baimė sužinoti onkologinės ligos diagnozę ir klaidingi įsitikinimai.

Kolorektalinis vėžys kasmet nusineša netoli 1 milijono gyvybių visame pasaulyje ir yra vienas dažniausiai nustatomų vėžinių susirgimų. Deja, dalis pacientų gydymą pradeda ligai jau pažengus ir pažeidus ne vieną organą. Kadangi kolorektalinis vėžys pradinėse stadijose yra beveik nepastebimas, gydytojai ragina nelaukti ir laiku atlikti prevencinius tyrimus – anksti aptikus lemtinga galinčią tapti ligą, savalaikis personalizuotas gydymas pacientams gali leisti tęsti pilnavertį gyvenimą.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tapo trečiąja šalies gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje. Vilniuje, Santaros slėnyje nuo šiol susitelkusi stipriausia robotinės chirurgijos koncentracija Lietuvoje. NVI bus atliekamos robotu asistuojamos pilvo organų, urologinio, ginekologinio vėžio operacijos.

Klastinga liga, kuri neretai apie save „prabyla“ esant pažengus klinikai – žarnyno vėžys. Teigiama, kad tai yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Laimei, užkirsti kelią šiai ligai galima atlikus vos vieną paprastą ir neskausmingą testą bei leidžia pasirūpinti savo sveikata laiku.

Storosios žarnos vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas sako, kad vieno simptomo, kuris išduotų ankstyvoje stadijoje ligą – nėra. Vis dėlto, dalyvavimas prevencinėje vėžio programoje ir geras šeimos ligų anamnezės išmanymas yra raktas į galimybę gyventi sveiką gyvenimą.

Neslėpdama džiaugsmo Asta A. savo ligos istorija pasidalijo tą dieną, kai sužinojo tyrimo atsakymą – po taikyto naujo gydymo metodo naviko neliko. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas ragina gyventojus aktyviau įsitraukti į profilaktinę programą, nes anksti diagnozavus vėžį, galima išvengti sunkios ligos.

Kokybiškas vėžio gydymas visame pasaulyje – jau antrus metus ragina Pasaulio sveikatos organizacija minėdama Pasaulinę kovos su vėžiu dieną vasario 4-ąją. Pasak Nacionalinio vėžio instituto gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Editos Baltruškevičienės, džiugu, jog Lietuvos gyventojams daugeliu atvejų galime paskirti šiuolaikinį gydymą. Pavyzdžiui, tokią specifinę piktybinių navikų grupę kaip neuroendokrininiai navikai jau galime gydyti užtikrindami pacientams gyvenimo kokybę.

Neseniai publikuoti naujų tyrimų rezultatai, pasėję abejonę dėl storosios žarnos vėžio prevencijai atliekamo ne itin malonaus tyrimo – kolonoskopijos vertės, spėjo sukelti audringas medikų diskusijas. Chirurgas Audrius Dulskas patikina, kad skubėti taip interpretuoti šių duomenų nereikėtų, o kolonoskopijos vaidmens prevencinėje programoje niekas neatšaukė.

Vaistas, kuris išgydytų vėžį be chirurginės intervencijos – seniai puoselėjama medikų ir pacientų svajonė. Pasirodo, mokslo pažangos dėka tai darosi įmanoma. Štai šią savaitę paskelbti pirminiai vieno tyrimo rezultatai nuteikia itin viltingai – paskyrus vieną vaistą nuo tiesiosios žarnos vėžio pagijo visi pacientai. Pirmą kartą istorijoje šešis mėnesius pavartojus tą patį biologinės terapijos vaistą 18 tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų liga visiškai atsitraukė, rašo New York Times.

Išsekimas arba mitybos nepakankamumas pernelyg nuvertinama grėsmė palyginti su nutukimu, teigia gydytojai. Mitybos nepakankamumas chirurgams yra rimtas iššūkis, didinantis komplikacijų riziką, todėl iki operacijos stengiamasi visais įmanomais būdais optimizuoti paciento mitybą ir kūno svorį, rašoma pranešime spaudai. Apie prereabilitaciją – pasiruošimą operacijai – pasakoja bendrosios chirurgijos gydytojas, koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas.

Kovas – kolorektalinio vėžio žinomumo mėnuo. Ta proga onkologai dar kartą primena apie galimybę pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. „Vienas iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto piktybinių navikų yra storosios žarnos vėžys, tik diagnozuoti jį reikia anksti, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Eugenijus Stratilatovas.