auditoriai

 Sveikatos apsaugos ministerijai Kauno klinikinėje ligoninėje atlikus neplaninį auditą, kilo abejonių dėl nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų, taip pat dėl aplinkos tvarkymo darbų, automobilių priežiūros paslaugų pirkimų. Kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, atlikti auditą paskatino neigiami ligoninės 2016 metų finansiniai rodikliai ir nepakankamas ligoninės vadovo dėmesys veiklos trūkumams šalinti, dalininkams informuoti.

Lietuvos valstybinių universitetų turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos kasmet didėja ir yra vienos didžiausių Europoje, konstatuoja Valstybės kontrolė. Atlikus auditą nustatyta, kad universitetai pernai valdė 1768 nekilnojamojo turto objektus, jų vertė – 503,4 mln. eurų, nurodoma Valstybės kontrolės pranešime. Pasak Valstybės kontrolės, 2013–2015 metais universitetų ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos padidėjo 77 proc.

Auditoriai konstatuoja, kad bankrotai yra skelbiami per vėlai, kai įmonės turi itin mažai turto. Dėl šios priežasties patenkinama tik apie 13 proc. kreditorių reikalavimų. Seimo Audito komitetui abejonių kelia ir bankrutuojančių įmonių turto pardavimo procesas. Anot Seimo Audito komiteto vadovės Jolitos Vaickienės, tokios išvados paaiškėjo apsvarsčius valstybinio audito ataskaitą. „Ką svarbiausio pastebėjo valstybės kontrolė, tai – ištįsę bankroto procedūrų terminai.

Šilumos ūkio įstatymo pataisos neatnešė lauktų rezultatų – ne visos šilumos sistemos modernizuotos ir gyventojams perduota tik nedidelė dalis šilumos punktų, po audito konstatuoja Valstybės kontrolė. Auditoriai taip pat teigia, kad nauja šilumos punktų priežiūros tvarka naudinga tik daliai gyventojų.

Viešąjį interesą – valstybės, visuomenės ar jos dalies interesą – teismuose gina Lietuvos Respublikos prokuratūra (Prokuratūra) ir kai kuriais įstatymuose numatytais atvejais dar 21 valstybės institucija. Visais kitais atvejais valstybės institucijos, nustačiusios galimus viešojo intereso pažeidimus, privalo apie tai informuoti Prokuratūrą.

Nudailintą „Snoro“ banko paveikslą, kuriuo patikėjo paskutinius pinigus beverčiams vertybiniams popieriams išleidę klientai, piešė pasaulinio garso auditoriai, kurie kitoje valstybėje jau dosniai mokėtų kompensacijas. Plačiajai visuomenei mažai girdėta institucija – Audito ir apskaitos tarnyba – vos per kelis mėnesius padarė tai, ko nuo praėjusių metų lapkričio nenuveikė Seimas, Generalinė prokuratūra ar kitos žinybos, kurių reikalas – domėtis valstybės interesais.

Valstybės kontrolė, atlikusi praėjusių metų Švietimo ir mokslo ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą, nustatė, kad Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos turtą ir lėšas valdė netaupiai ir neracionaliai. „Daugiausia pažeidimų padarė vykdydamos investicinius projektus ir pasirašydamos sutartis, nes nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo, netinkamai tvarkė apskaitą, o už kai kurias suteiktas paslaugas negavo pajamų“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybinių globos įstaigų finansavimo sistema neužtikrina efektyvaus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo: neatsižvelgiama į asmenų skaičių ir nustatytą globos kainą, neįvertinamos planuojamos išlaidos iš visų finansavimo šaltinių, skirtingose socialinės globos įstaigose vieno žmogaus poreikiams planuojamos skirtingo dydžio išlaidos. Tai konstatavo Valstybė kontrolė, atlikusi valstybinių socialinės globos įstaigų finansavimo auditą.

Valstybės kontrolė įvertino, kaip naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms skiriamos lėšos. Nors dėl lėšų trūkumo lėtai sprendžiamos atliekų tvarkymo, oro ir vandens taršos, nuotekų valymo, saugomų teritorijų tvarkymo problemos, tačiau iš kasmet šioms aplinkosaugos programoms skiriamų apie 55 mln. Lt apie trečdalis lėšų lieka nepanaudota. Aplinkos ministerija, kasmet paskirstanti apie 10 mln.