atominė bomba

Įspūdinga Vladimiro Putino armijos griūtis Charkivo regione atgaivino nerimą, kad Rusija gali griebtis branduolinių ginklų. „Bijau, kad jų atsakas gali būti neprognozuojamas, – perspėjo buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller. – Jie gali pasitelkti ir masinio naikinimo ginklus.“ Kalbėdama su „BBC“ R. Gottemoeller sakė nejaučianti nerimo dėl galingų Rusijos tarpžemyninių balistinių raketų, kurios gali perskristi vandenynus ir suniokoti ištisus miestus.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą branduoliniai ginklai yra „akivaizdi ir esama krizė“, antradienį sakė Nagasakio meras, kalbėdamas per 77-ąsias atominės bombos numetimo ant šio Japonijos miesto metines. 1945 metų rugpjūčio 9-ąją Nagasakis buvo sulygintas su žeme, žuvo 74 tūkst. žmonių. Bomba ant šio miesto buvo numesta trys dienos po pirmosios pasaulyje atominės bombos atakos prieš Hirošimą.

Naujas tyrimas atskleidė, kad norint apsaugoti Žemę nuo susidūrimo su asteroidu, reiktų naudoti kruopščiai parinktą atominę bombą, ir tai nėra susiję tik su ginklo galingumu. Siekiant užtikrinti, kad po susidūrimo asteroidas judės norima linkme, svarbu naudoti tinkamą bombą, o esminis šio pasirinkimo faktorius yra neutronų energija.

Branduolinis ginklas yra siaubingos galios įrankis, kuris, patekęs į netinkamas rankas, galėtų sukelti tikrą katastrofą visai žmonijai. „Business Insider“ paaiškino, kokių žingsnių JAV vadovybei reiktų imtis, kad būtų aktyvuotas taktinės ginkluotės aparatas.  Pirmiausiai reiktų pažymėti, kad JAV prezidentas turi išskirtines teises priimti sprendimą paleisti branduolinę bombą.  Iš pradžių jis susitinka su aukščiausiais kariuomenės vadais.

Branduolinio užtaiso sprogimas nėra tai, apie ką norėtųsi nuolatos galvoti. Tačiau žinoti, kaip elgtis tokiu atveju turėtų visi. Tų, kurie pateks į branduolinio užtaiso sprogimo epicentrą, jau neišgelbės niekas. Tačiau likusiems gali padėti išvengti skaudžių pasekmių kelios paprastos taisyklės.

Socialinių tinklų žvaigždė Drewas Scanlonas kartu su specialistais tyrinėjo nebeveikiančią atominę bazę Ukrainoje. Jis žengė tamsiais tuneliais, ėjo siaurais koridoriais, pro vamzdžius, lindo pro itin storas duris ir išsiaiškino daugybę įdomių dalykų. Ukrainos atominė bazė yra nebenaudojama jau 17 metų, todėl dabar ten kartais vyksta turai bei ekskursijos. Paaiškėjo, kad bazėje yra mygtukas, aktyvuojantis atominius ginklus.

Pirmąją pasaulyje atominę bombą 1945-m. rugpjūčio 6-ąją JAV panaudojo ant Japonijos miesto Hirošimos. Per visa niokojantį sprogimą žuvo per 140 tūkst. žmonių, dar daugybė visam gyvenimui liko traumuoti. Po trijų dienų antroji atominė bomba krito ant kito Japonijos miesto Nagasakio. Tąkart žuvo dar per 40 tūkst. žmonių. Netrukus po išpuolių miestai ėmė garsėti kaip vėžinių susirgimų ir išsigimimų turinčių kūdikių židiniai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad KLDR paleista raketa nekėlė grėsmės Rusijai. Pasak šios šalies vadovo, apie įvykį jam pranešė gynybos ministras, o pats paleidimo faktas yra „nieko gero“. „Mums tiesiogiai šis raketos paleidimas grėsmės nekėlė. Tačiau tai, aišku, provokuoja konflikto vystymąsi, ir nieko tame gero nėra,“ – konstatavo Rusijos vadovas V. Putinas spaudos konferencijos apie savaitgalio vizitą Kinijoje metu.

Kas nutiktų, jei netoliese būtų numesta atominė bomba? Tikimybė, kad taip tikrai nutiks yra menka, tačiau žmonės šiuo klausimu visada buvo labai smalsūs.