atminimo lenta

Vilniuje, ant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sienos, antradienį bus atidengta biochemijos pagrindų pasaulyje kūrėjui, medikui, švietėjui, Vilniaus universiteto profesoriui Andriui Sniadeckiui skirta atminimo lenta. A. Sniadeckis (1768–1838) dabartiniame ministerijos pastate skaitė chemijos paskaitas Vilniaus universiteto studentams. Atminimo lentos įrengimą inicijavo ir įgyvendino Lietuvos chemikų draugija.

Alytaus rajone, Simne, sekmadienį bus atidengta „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai“ skirta atminimo lenta. Ji atidengiama ant klebonijos pastato.  Prieš tai Simno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos mišios. Renginyje planuoja dalyvauti šio pogrindinio leidinio steigėjas, pirmas ir ilgametis redaktorius kunigas Sigitas Tamkevičius.  „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ yra reikšmingiausias pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 metais.

Panevėžio karių kapinėse dažais apipilta lenta sovietų kariams, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas. Rudos spalvos dažais apipilta akmeninė atminimo lenta Krekenavos gatvėje esančiose kapinėse pastebėta antradienio rytą. Policija aiškinasi įvykio aplinkybes.

Generolas Vėtra – žydų likviduotojas ar gelbėtojas? Šis klausimas, matyt, dar ilgai audrins visuomenę, mat Genocido ir rezistencijos centras skelbia naują, savo pačių ankstesnėms išvadoms prieštaraujančią pažymą. Tyrėjai paviešino kunigo Jono Borevičiaus liudijimą Jungtinių Valstijų teismui, kuriame jis pasakoja, kad Jonas Noreika Šiauliuose organizavo žydų gelbėjimo tinklą.

Kūju vidury baltos dienos memorialinę lentą generolui Vėtrai suskaldęs vandalas Stanislovas Tomas kalėjimo išvengs. Teismas nusprendė, kad advokatu save vadinantis skandalistas viešosios pagarbos vietos neišniekino, mat atminimo lenta neatitinka tokio apibrėžimo. Visgi už vandalizmą S. Tomui teks gerokai paploninti piniginę.

Savavališkai pakabinta, naujoji Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta toliau kabės ant Vrublevsių bibliotekos sienos. Atminimo klausimą sprendžiantys Seimo nariai, bibliotekos atstovai ir kultūros paveldo departamentas daro pertrauką. Esą susipriešinimą visuomenėje keliančios lentos likimas bus sprendžiamas tik tada, kai Vyriausiasis administracinis teismas galutinai įvertins Generolo Vėtros biografiją ir pateiks savo vertinimą.

Vilniaus miesto meras sako, kad jam neramu dėl prezidentūros orumo. Taip Remigijus Šimašius sureagavo į jam pastaruoju metu išsakomą prezidento Gitano Nausėdos kritiką. „Pagal tai, ką mačiau, galiu pasakyti, kad jei buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tai būtų pakomentavusi, tai būtų labai nemalonu. Dabar man truputėlį labiau yra neramu dėl prezidentūros, kaip institucijos, orumo tam tikro lygio. Tikiuosi, kad viskas stos į vietas“, – žurnalistams trečiadienį savivaldybėje sakė R. Šimašius.

Vilniaus mero sukeltas chaosas dėl atminimo lentos generolui Vėtrai, regis, tampa neįkandamu riešutu ir aukščiausiems valstybės vadovams, ir istorikams. Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų vieningos valstybės pozicijos, kaip įamžinti istorines asmenybes, ir susikvietė kelias dešimtis ekspertų aptarti, kaip elgtis toliau. Tačiau paaiškėjo, kad specialistai mano priešingai – vienos tiesos net ir istorijoje nebūna.

Naujoji Jono Noreikos – Generolo Vėtros savavališkai pakabinta atminimo lenta chaosu ir galvos skausmu jau tampa ne tik Vilniaus merui, bet ir pačiam prezidentui. Nors naujoji atminimo lenta, anot pačios savivaldybės, yra neteisėta, įsakyti ją nuimti meras nesiryžta. Ką nors bausti ar ieškoti kaltų neskuba ir policija. Ką daryti su savivališkai pakabinta lenta, nežino ir sienų savininkai – bibliotekos vadovai. Tad Remigijus Šimašius net kreipėsi į prezidentą nuomonės, kaip gi elgtis.