atliekų perdirbimas

Norėdama pasivyti Europos Sąjungos vidurkį, Lietuva turi tris kartus padidinti atliekų perdirbimą ir jų panaudojimą naujų produktų gamybai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Viso labo 4 proc. mūsų ekonomikos yra žiedinė – ką tai reiškia? Tai reiškia, kad atliekos, kurias įmonės savo gamybos procese pagamina, šiukšlės, jos vis dar nepakankamai sugrįžta atgal į ekonomiką. (...) Siekiame, kad žiedinė ekonomika sudarytų bent 12 proc.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar perdirbtoms pakuotėms netaikyti taršos mokesčio.  Seimas paskutinį kartą balsuos dėl trijų – Mokesčio už aplinkos teršimą, Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimų, kuriais siūloma nuo 2025 metų verslą atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jei jos bus perdirbtos.

Vilniuje atliekų rūšiavimo įmonėje „Ecoservice“ kilo didžiulis gaisras. Dėl gaisro kai kur buvo uždarytas eismas, o gyventojams rekomenduota neiti iš namų. Kodėl įvyko gaisras ir ką daryti, kad tokios nelaimės nepasikartotų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė ir buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė, visuomenininkė Olga Vėbrienė. Ponia Olga, sakėte, kad Lietuva išgyvena šiukšlių krizę.

Vienam šiukšlė, o kitam – aukso kasykla. Tokiu moto vadovaujasi vienas vyras Prancūzijoje, kuriantis įspūdingo grožio dirbtines gėles. Medžiagas gėlėms jis randa išmestas gatvėse ar paplūdimiuose. Įspūdingos gėlės yra pagamintos iš atliekų, kurias prancūzas Wiljamas randa Prancūzijos gatvėse ar paplūdimiuose. Vyras gėles kuria ne tik iš plastiko butelių – kitas, atrodytų, visiškai bevertes atliekas jis gali paversti meno kūriniais. „Pasilenkę galite rasti dešimtis cigarečių nuorūkų.

Mokami lengvi plastikiniai maišeliai – tokiai idėjai pritarė Vyriausybė, jos imsis Seimas. O dalis gyventojų šiaušiasi ir sako, kad daržoves, saldainius ar kitus produktus dės į kišenes, nes alternatyvų plastikiniam lengvam maišeliui nemato. Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.

Jau ketverius metus Vilniaus Salininkų rajono gyventojai varsto aplinkosaugininkų, sveikatos priežiūros institucijų, miesto valdžios duris prašydami pagalbos – tiesiai po jų langais išdygo sąvartynas, kuriame rūšiuojamos statybinės atliekos. Triukšmas, smarvė, dulkės tapo gyventojų kasdienybė. Salininkuose lankėsi ir situaciją aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“. Vilnietė Salininkų mikrorajono gyventoja Rimvyda turi ypatingą ritualą.

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), tad „EMP recycling“ (EMP) įrengė 1 tūkst.

Šiandien pradedama socialinė akcija „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ kviečia visos Lietuvos 9-11 klasių mokinius rinkti pavojingas atliekas – perdegusias dujošvytes lemputes bei senas baterijas ir atiduoti jas perdirbti. Akciją organizuoja ir vykdo: Elektronikos platintojų asociacija (EPA), krepšinio klubai Kauno „Žalgiris“ ir BC „Lietuvos Rytas“, UAB „Žalvaris“, VšĮ „Ekošviesa“ bei Lietuvos žurnalistų sąjunga. „„Mąstau. Rūšiuoju.

Augantis mokestis už šiukšlių išvežimą gyventojus verčia jas rūšiuoti. Deja, didžioji dalis daugiabučių gyventojų verčiau keiksnos komunalininkus, nei ryšis permainoms. Tačiau kai kuriems panevėžiečiams šiukšlės yra galimybė prisidurti prie pensijos ar pašalpos. Užsidirba iš antrinių žaliavų Antrinių žaliavų punktuose superkama ne tik makulatūra, stiklo duženos, plastikinė tara, bet ir buitinė technika ir elektronika, mašinų akumuliatoriai.