arvydas avulis

Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio vis mažėja rinkoje esantis naujų butų skaičius. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai dėl to pirštu beda į valstybines institucijas – mat šios pačios nelinkusios priimti investicijų ir vilkina procesus. Keliama idėja, kad gal už tai pati valstybė turėtų ir baudas mokėti.

Šiandien Vilniuje atsidarė pirmasis Baltijos šalyse „Courtyard by Marriott“ viešbutis. Į verslo klientus orientuotas keturių žvaigždučių viešbutis svečiams pasiūlys 199 kambarius, beveik 250 vietų konferencijų centrą, restoraną su vasaros terasa. Pirmiesiems atvykusiesiems „Courtyard by Marriott“ taikys specialias nakvynės kainas.

Nuo šių metų pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus leidžiama statyti tik A+ energinės klasės namus. „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad augant reikalavimams, kyla ir daugiabučių statybų kainos, o garantuojamas išlaidų šildymui sutaupymas, lyginant su B klasės namais, yra nežymus, tad ir investicijos atsipirks per labai ilgą laikotarpį. „Hanner“ specialistai suskaičiavo, jog investicijos į A energinės klasės namus, lyginant su B energinės klasės namais, atsipirks tik per 119 metų.

Pirmieji 2018 metų mėnesiai rodo naujas tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje – kainos tam tikro būsto jau mažėja, derybinės pirkėjų galios auga. Patys vystytojai pastebi, kad parduoti sekasi tik populiarius projektus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad situacija Vilniuje skiriasi nuo Kauno ir Klaipėdos. Nekilnojamojo turto rinkos analitikų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad naujos tendencijos rodo, jog atsiranda spaudimas mažinti kainas, kiti, kad tai tik pardavėjų lūkesčių pasikeitimas.

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių būsto kainų augimas visoje ES. Nėra ko stebėtis, mat dabar būstas kainuoja beveik 4 kartus brangiau nei 2000 metais. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, kaip keitėsi kainos per 18 metų trijose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kas tam darė įtaką. Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol kas nereikia. Lietuvos gyventojams nekilnojamojo turto pirkimas vis dar išlieka vienas pagrindinių investicijos formų, tad kainų pokyčiai – itin aktualūs. Nors kai kurie NT rinkos analitikai yra linkę teigti, kad šiais metais Vilniuje kainos gali mažėti net 5–6 proc.

2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis Lietuvos gyventojai bankuose buvo sukaupę 11,5 mlrd. eurų indėlių. Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas sako, kad dėl infliacijos ir itin žemų palūkanų už indėlius, kurios nesugebėjo padengti pinigų nuvertėjimo, gyventojai per pastaruosius dvejus metus prarado apie 500 mln. eurų. Pranešime spaudai rašoma, kad indėlių suma nuosekliai auga, nuo 2015 m. santaupos bankuose išaugo 1,5 mlrd. eurų.

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Virš 2 mln. eurų turtą yra sukaupę net virš 500 lietuvių, skelbia žurnalas „TOP 500”. Nors pirma vieta turtingiausiųjų sąraše jau kelis metus nepajudinama ir priklauso vieninteliam šalies milijardieriui, turtingiausiųjų trejetuke – naujas veidas. Šiandieną prekyboje pasirodęs žurnalas „TOP 500” atskleidžia, kas gi tie Lietuvos turtingiausieji. Trisdešimtuke galima išvysti ne vieną pažįstamą pavardę.

Kokia yra sėkmingos įmonės paslaptis? Turbūt geri darbuotojai – itin svarbus komponentas, tačiau ar mokant didžiausius atlyginimus sektoriuje galima užtikrinti, kad būsi lyderiaujančia bendrove? Idėją, jog darbuotojų atlyginimų dydis yra tiesiogiai susijęs su verslo sėkme socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė „Vilniaus vandenys“ dėl naujos būstinės patalpų Pilaitės prospekto ir Vakarinio aplinkkelio sankirtoje nuomos derasi su Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros įmone „YIT Kausta“. Paskutiniame konkurso etape likusios bendrovės tikina, kad joms nebuvo paaiškinti kriterijai, pagal kuriuos sudarytas geriausių pasiūlymų sąrašas. Tuo metu „Vilniaus vandenų“ atstovai teigia pasinaudoję teise vertinimo metodikos neviešinti.

Verslininko Arvydo Avulio valdomą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros bendrovę „Hanner“ keičia informuotiems investuotojams skirta atviro tipo investicinė įmonė „Prime Location Property Fund“. 1995-aisiais įsteigta „Hanner“ buvo prijungta prie „Prime Location Property Fund“ ir kovo pradžioje išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Sutarus, kad bus keičiamas buvusio „Žalgirio“ stadiono Vilniuje detalusis planas ir jame bus numatyta erdvė stadionui, kol kas nebus nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis su teritorijos vystytoja bendrove „Hanner“, sako žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas. Tačiau „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis teigia, kad bendrovė stadiono nestatys. „Sprendimas yra toks, kad atsiradus naujoms aplinkybėms, įspėjimas apie nuomos sutarties nutraukimą kol kas bus nevykdomas.

Praeitą savaitę Lietuvą apskriejo žinia, kad 200 mln. eurų vertės investicijos buvusiame „Žalgirio“ stadione gali ir neįvykti, nes Vilniaus apygardos prokuratūra Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nurodė nutraukti nuomos sutartį su „Hanner“. Įmonė išplatinusį pranešimą spaudai ilgai tylėjo, tačiau pagaliau prabilo jos įkūrėjas Arvydas Avulis.

Vyriausybės atstovai kitą savaitę ketina pradėti derybas su verslininko Arvydo Avulio nekilnojamojo turto plėtros įmone „Hanner“ dėl valstybinės žemės, kurioje griaunamas buvęs „Žalgirio“ stadionas ir numatytos apie 200 mln. eurų investicijos, nuomos. Bus bandoma spręsti problemą, kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prokurorų nurodymu pareiškė ketinanti nutraukti žemės nuomos sutartis. „Dabar yra labai daug neaiškumų. Aš kažkokio labai teigiamo sprendimo visoms pusėms šiandien dar nematau.

200 milijonų eurų. Tiek turėjo siekti „Hanner“ bendrosios investicijos į dabar jau griuvėsiais belikusio „Žalgirio“ stadiono plotą bei gretimus sklypus. Tačiau prokuratūra pripažino – nuomos sutartyje yra pažeidimų. Tad situacija tampa valstybinės reikšmės klausimu.

Įsivaizduokite: nusiperkate butą su daline apdaila naujos statybos name, manote, kad galėsite iš lėto įsirenginėti pats arba pasikviesite gerus meistrus, tačiau jie darbus pradės tik po kelių mėnesių. Kaip ir jokių problemų neturėtų būti? Visgi ne visi susipažįsta su sutarties sąlygomis, o tiksliau statybinių atliekų išvežimo mokesčiu. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri pasakojo likusi nemaloniai nustebinta.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. Lietuvoje bendrovė šiemet planuoja investuoti 38,4 mln. eurų, o likusi suma bus skirta projektų plėtrai Latvijoje ir Rumunijoje. 2016 metais „Hanner“ Lietuvoje investavo 22 mln. eurų. 2017 metais į butų Vilniuje statybas „Hanner“ ketina investuoti 21,2 mln. eurų. Šiemet bendrovė užbaigs projektų „Pilies apartamentai“, „B23“ pirmojo etapo ir „Žvėryno namų“ ketvirtojo etapo statybas.

Naujienų portalas tv3.lt pradeda naują laidų ciklą „Sėkmės raktas“. Turtingiausi šalies žmonės, žinomi verslininkai ir įmonių vadovai dalinsis savo asmenine patirtimi, kaip jiems pasisekė uždirbti pirmąjį milijoną, kaip pavyko pasiekti verslo aukštumų. Verslininkas Arvydas Avulis neslepia, kad į valdžią atėjus valstiečiams laukia permainos ir versle, tačiau nežinia, ar viskas bus į gerąją pusę. „Žinote, versle yra labai svarbus stabilumas.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka ne kartą įvardyta šiuo metu saugiausia investicija. Tad atsiranda vis daugiau pasiūlymų, kaip būtų galima plėtoti būstų įsigijimą. Viena idėjų, pasekti Prancūzijos „Viager“ modeliu, kuomet už butą mokama dalimis, o naujajam savininkui jis atitektų tik po pardavusiojo mirties. Idėja gali nuskambėti makabriškai, mat perkančiajam reikia sulaukti buto savininko mirties.

Naujienų portalas tv3.lt pradeda naują laidų ciklą „Sėkmės raktas“. Turtingiausi šalies žmonės, žinomi verslininkai ir įmonių vadovai dalinsis savo asmenine patirtimi, kaip jiems pasisekė uždirbti pirmąjį milijoną, kaip pavyko pasiekti verslo aukštumų. Verslininkas Arvydas Avulis neslepia, kad pradedant verslą reikėjo labai daug drąsos. „Mano nuomone, pirmiausia kuriant verslą reikia suvokti, kad rizika yra neišvengiama. Aš, tiesą sakant, net nežinau tokio verslo, kuriame nėra rizikos.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „Hanner“ pasirašė franšizės sutartį su didžiausio pasaulyje viešbučių tinklo „Marriott“ atstovais. Tai bus pirmasis šio tarptautinio tinklo viešbutis Baltijos šalyse.

Seimo rinkimus triuškinančia persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sukėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų, ko galime tikėtis ateinančius keturis metus. Koalicija vis dar neaiški, kurie punktai taps derybų objektais – taip pat. Tai kelia nerimą ir Lietuvos verslininkams. Arvydas Avulis: verslininkai tikrai susirūpinę Nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis neslepia, kad rinkimų rezultatai jį nustebino.

Vilniaus bendrajame plane išliekant reikalavimui, kad buvusio sostinės „Žalgirio“ stadiono teritorijoje turi būti pastatyta futbolo arena, gali įstrigti dalis nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ 200 mln. eurų vertės plėtros planų, o plano pakeisti neskubančiai sostinės savivaldybei gali tekti aiškintis teisme.

NT ekspertai teigia, kad vis daugiau žmonių naują būstą renkasi atsižvelgdami į daugiabučio energetinį efektyvumą, o „kiauruose“ namuose gyvenantys žmonės neturėtų stebėtis didelėmis sąskaitomis už šildymą.

Daugelis naujakurių dažnai susiduria su dilema: kur gyventi – ar centre, kur viskas tarsi ranka pasiekiama, ar priemiestyje su nuosavu, nors ir nedideliu, ploteliu žemės.

Pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti Lietuvos ekonomika – užsienio investicijos. Dėl šių konkuruoja visos pasaulio valstybės. Ir nors konkurencingumo ar inovatymo reitinguose Lietuva užima geras pozicijas, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis atskleidžia, kad į viršų mus užtempia kosmetiniai pataisymai. Sąlygos didelėms investicijoms nesudaromos net vietiniams verslininkams, kodėl tada turėtų investuoti užsieniečiai, klausia A. Avulis.

Lietuvoje viena rimčiausių problemų – emigracija. Vienintelis Vilnius galėtų pasidžiaugti augančiu gyventojų skaičiumi, tačiau statistikoje duomenys kitokie. Čia netikėtai išsiveržia Neringa, Gargždai ir Šalčinininkai. Lietuvos emigracija pati didžiausia Europos Sąjungoje. Tą patvirtina ir Europos statistikos agentūros. Pasak jų, Lietuvoje 2016 metų sausio pirmąją buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų . Lyginant su 2015 metų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio.

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą. Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „Hanner“ gavo leidimą viešbučio statybai ir pradeda įgyvendinti pirmąjį projektą buvusioje Žalgirio stadiono teritorijoje. Į viešbučio statybas bus investuota 20 mln. eurų. Planuojama, kad 8000 kvadratinių metrų ploto viešbutis, kuriame bus įrengta 200 kambarių, bus užbaigtas 2018 metų pirmąjį pusmetį.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Visą Darbo kodekso svarstymą netilo verslininkų pasipiktinimai, jog kodekse įvyko per daug pakeitimų, stengiamasi per greitai priimti. Visgi Darbo kodeksas – priimtas. Ir nors verslininkai pabrėžia, kad ne viskas tobula, šis kodeksas – tikrai ne blogiausias variantas. Atsiradusios naujos darbuotojų veiklos rūšys, kaip „Uber“, skatino priimti naują darbo santykių tvarką.

  Lietuvoje darbo metu žmonės vis dar patiria įvairias traumas. Kiekvienais metais Valstybinė darbo inspekcija surenka ir analizuoja duomenis. Tiesa, daugumos specialistų teigimu, jie neatspindi tikrosios padėties. Per praėjusius metus, darbo metu patirtų sunkių traumų skaičius didėjo. Tuo tarpu lengvos traumos dažnai net nebūna registruojamos ir taip atskleidžia netinkamą darbuotojų ir  darbdavių požiūrį į situaciją.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybė valdo apie 825 mln. m² nekilnojamojo turto (NT) ploto. Nors į šį skaičių patenka ne vien pastatai, bet ir žemės ploteliai priskirti jiems, ekspertai vertina, kad tokio turto valstybei valdyti yra per daug. Jo išlaikymui pinigai skiriami iš mokesčių mokėtojų kišenių.   „Tai yra viena iš sudėtinių valstybės problemų.

Lietuvos gyventojai po truputį sensta, o darbingo amžiaus žmonių mažėja. Kadangi Lietuvos „Sodros“ sistema veikia taip, kad pensininkams pinigai mokami iš dabartinių dirbančiųjų, kyla klausimas, ar nepritrūks dirbančiųjų, kurie galėtų išlaikyti vis didėjančias pensininkų gretas. Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad rimtesnės problemos Lietuvoje prasidės po 12-15 metų, kai pensinį amžių pasieks žmonės, kuriems dabar 52-54 metai.

Visai neseniai kelios Švedijos bendrovės paskelbė trumpinančios darbo dieną iki 6 valandų. Tuo tarpu lietuviai dirba dviem valandomis ilgiau. Daugelis sociologų teigia, kad sutrumpinus darbo dieną, išaugtų darbuotojų produktyvumas, padidėtų koncentracija ir sumažėtų laikas, skiriamas pašaliniams darbams.

Arvydo Avulio valdoma įmonė „Hanner“ dar pavasarį įsigijo Vilniaus prestižinėje vietoje stovintį apleistą Žalgirio stadioną ir šalimais esančią Teatro areną, kurioje šią savaitę prasidėjo griovimo darbai. 1,4 h. sklype, ant kurio buvo pastatyta ledo arena, vėliau tapusi Lietuvos ryto krepšinio komandos arena, o paskutiniu metu vadinta teatro arena, šiuo metu vyksta griovimo darbai. Taip teigia įmonės vadovas, griovimo darbus tikimasi baigti gruodžio mėnesį, o jeigu pavyktų ir anksčiau.

Liepos pabaiga Lietuvoje yra pažymėta ateities planavimu, mat tada būsimieji studentai renkasi savo mokslų ir, tikėtina, karjeros kelią. Vis dėlto garsiausi Lietuvos verslininkai savo Olimpą pasiekė ir nebaigę mokslų, tačiau to pradedantiesiems nepataria. Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis yra baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo miestų statybos inžinieriaus specialybę.

Siekdama pritraukti daugiau investicijų, Lietuva galėtų sušvelninti retoriką, kalbėdama apie galimą agresiją iš Rytų, sako ir Rusijoje veikusios, bet dabar jokių projektų ten nevykdančios ir investicijų artimiausiu metu neplanuojančios statybų bendrovės „Hanner“ akcininkas ir vadovas Arvydas Avulis. Jis siūlo vartoti apibūdinimus „Kremliaus ar Putino politika“, o ne Rusijos politika.

 Nuo šiol būsto pirkėjai neturės atidėlioti persikėlimo į naujus namus – pasiruošti būsto įsigijimui bus galima jau gyvenant išsirinktuose namuose. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Hanner“ pristato naują būsto įsigijimo finansavimo modelį „Būsto nuoma su išsipirkimu“ (angl. Rent2Buy), kuris suteiks naujų galimybių jauniems žmonėms įsigyti būstą. Išsirinkęs naują būstą su pilna arba daline apdaila, žmogus gali jame apsigyventi iš karto, o jo įsigijimą atidėti iki dvejų metų.

Žinių radijas Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas savo tekste, be kita ko, teigė, jog premjeras Algirdas Butkevičius, turbūt, įkvėptas grėsmingų prognozių, jog 2040 m. Lietuvoje neliks ir dviejų milijonų gyventojų, prakalbo apie tai, kad reikia liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą.

Žinių radijas Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė, jog kitų metų pradžioje didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje neprognozuojamas: „Metų pradžioje, kovo ir balandžio mėnesiais, nekilnojamojo turto rinkoje buvo kilusi tokia emocinė banga. Tuomet buvo paskelbta apie euro įvedimą. Net sunku buvo paaiškinti tokį didelį aktyvumą. Po to viskas atslūgo, grįžo į įprastą vagą.

Euro laukimo nuotaikos šiemet paskatino Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą. Pirmąjį metų pusmetį, o ypač balandį, naujų būstų pardavimas buvo rekordinis, jis rinkai suteikė turbulencijos. Tačiau su euru susijusios emocijos slūgsta, o artėjant valiutos keitimui ryškės kitas rinkai svarbus veiksnys – augantys statybų kaštai. Augo paklausa ir pasiūla Didėjusi nekilnojamojo turto paklausa paskatino investuotojus imtis naujų projektų, kurie tapo balanso garantija.

Apklausa rodo, jog sulaukus 40-ies metų ar peržengus šią amžiaus ribą darbą surasti tampa sudėtinga net ir išsilavinusiems bei patyrusiems specialistams.   Daugiau nei pusė apklaustųjų pritarė tokiam teiginiui, antra pagal gausumą respondentų grupė (31 proc.) nurodė, jog viskas priklauso nuo ieškomam darbui keliamų lūkesčių. Ir tik 18 proc. apklausos dalyvių buvo įsitikinę, kad amžius nebūtų kliūtis, trukdanti susirasti naują darbo vietą.

Pirmojo daugiabučio Lietuvoje su ant namo stogo įrengta saulės jėgaine bendrija skaičiuoja rezultatus – per devynis mėnesius pagaminta 17 100 kWh elektros ir uždirbta 21 400 litų pajamų. Vertinant įprastas likusių mėnesių oro sąlygas, per metus namo gyventojų pajamos iš saulės jėgainės turėtų siekti 25 000 litų.

AB „Hanner“ šiemet Lietuvoje investuos 66 mln. litų – 40 proc. daugiau nei pernai, kai investicijos siekė 47 mln. litų. Užsienio šalyse – Rusijoje, Rumunijoje, Latvijoje – „Hanner“ grupė 2014 m. yra numačiusi investuoti dar 34 mln. litų. Rusijoje planuojama įgyvendinti logistikos parko projektą, Rumunijoje – plėtoti gyvenamųjų namų kvartalą, o Latvijoje – gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatų kompleksą.

Nekilnojamojo turto projektų vystymo kompanija AB „Hanner“ 2013 m. iš viso pardavė 378 butus, o tai yra 80 proc. daugiau nei 2012 m., kai buvo parduoti 209 butai. Butų pardavimų pajamos 2013 m. sudarė 122 mln. litų – 66 proc. daugiau nei 2012 m. Lietuvoje buvo parduoti 203 butai keturiose gyvenvietėse – „Bajorų kalvos“, „Verkių slėnis“, „Žvėryno namai“ ir M. K. Čiurlionio gatvėje. Latvijoje parduoti 82 butai, Rumunijoje 12 butų, Ukrainoje – 81 butas.

Rusijoje, Sankt Peterburge, AB „Hanner“ užbaigė pramonės logistikos parko „Nord Way“ antrąjį etapą ir šiuo metu pradeda ruoštis tolimesniam komplekso plėtojimui. Trečiojo etapo statybos darbai prasidės 2014 m. pavasarį. Pirmojo ir antrojo etapo metu į projektą investuota 177 mln. litų. Logistikos parke iki šiol pastatyta 84 tūkst. kvadratinių metrų sandėliavimo patalpų. Iki 2015 m. iš viso numatyta pastatyti 105 tūkst. kvadratinių metrų.

Dėl lietuvių gyvenimo kokybės špagas surėmė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir ekonomistė Aušra Maldeikienė. Vienam atrodo, kad lietuviai gyvena per gerai ir nori per daug poilsio. Kito pašnekovo nuomone, tokios kalbos nepagrįstos jokiais argumentais ir demonstruoja visišką neišprusimą.