arūnas spraunius

Šie metai Rytų bei Vidurio Europoje lyg ir turėjo būti nužymėti šventėmis: prieš dvidešimtmetį griuvo Berlyno siena, prieš dešimt metų prasidėjo NATO plėtra, prieš penkerius – pirmosios šio regiono šalys įstojo į Europos Sąjungą (ES). Ar reikalai iš tiesų atrodo šventiškai? Nelygu žvilgsnio priekabumas ir akiplotis.

Kiekviena istorija vis tiek turi kompoziciją – vidinę logiką su viltinga pradžia ir „patyrusia“, nebelinkusia ką nors daugiau pasakyti (išsisėmusia) pabaiga. Tiesa, „išsemtą“ temą visada galima pildyti naujomis (ar tariamai naujomis) aplinkybėmis – tai metodas, kuriuo remiasi visa „koverių“ kultūra. „Koveriai“ – muzikos pasaulio terminas, reiškiantis pirminių, autorinių kūrinių perdarytas („papildytas“) versijas.

Į apyvartą paleistos menkiausios smulkmenos, netgi telefono ryšys. Šiaurės Korėja vėl įjungė tiesioginę telefono liniją su Pietų Korėjos kariškiais tik pasibaigus Vašingtono ir Seulo kasmet kovą  rengiamoms gynybos pratyboms, kurias Pchenjanas vadino pasiruošimu invazijai.

Jau tapo įprasta lietuvius matyti paniurusius. Natūralu – siaučiant nemaloniai ekonominei situacijai ir nuotaikos nėra pozityvios. Bet juokams ir šypsenai dar niekas pridėtinės vertės mokesčio neuždėjo. Tuo pasinaudodami Lietuvos animacijos kūrėjai, dailininkai – karikatūristai, rašytojai-humoristai ir satyrikai susibūrė draugėn ir nusprendė išsaugoti lietuvių gebėjimą juoktis.

Vasario 25-ąją pirmą kartą kreipiantis į Amerikos kongresą Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai teko labai skrupulingai, kruopščiai apgalvoti retoriką. Tiesa, dar rinkimų kampanijos metu visi pripažino, kad dėl retorikos ponas B. Obama turi mažiausiai rūpesčių. Bet įtikinamai kalbėti yra viena, o mėginti išjudinti įstrigusią didžiausią pasaulio ekonomiką – vis dėlto visai kita.

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Sausio 2-ąją naujasis JAV prezidentas Barackas Obama su šeima tyliai grįžo į Čikagą iš Havajų po dvylikos dienų atostogų. Havajuose B. Obama su žmona Michelle ir dviem dukromis viešuose renginiuose nedalyvavo ir beveik išvengė žiniasklaidos dėmesio. Obamų šeima išskrido į Vašingtoną gerokai prieš inauguraciją sausio 20-ąją, nes dukroms po švenčių reikėjo eiti į mokyklą. Štai tokia buitiškai santūri preliudija. Euforiją kasdieniai reikalai ir rūpesčiai keičia, galima sakyti, privaloma tvarka.

Dalis mūsų jau kaip ir įprato reikšti nepasitenkinimą demokratija ir laisvąja rinka. Nesame vieniši šioje srityje. Štai buvęs Nepalo maoistų sukilėlis prieš Naujuosius pareiškė, kad vadovauti sukilimui buvo lengviau negu šaliai. „Kai kada man atrodo, kad daug patogiau buvo liaudies karo metu“, – Nepalo laikraštis „Kantipur“ citavo šalies premjero pasisakymą per jo susitikimą su Nepalo laikraščių redaktoriais.

Veikiausiai ir apie sąvokas „giesmė“... Ukrainos holodomoro 75-erių metų paminėjimui skirtame vokiečių dienraščio „Berliner Zeitung“ straipsnyje „Kaip Dmitrijus Medvedevas parenka žodžius“ (11 18) cituojamas Rusijos prezidentas, pareiškęs, jog Maskva nesutinka su tuo,  kad Ukraina vadina holodomorą ukrainiečių genocidu. Pasak pono D. Medvedevo, milijonai žmonių žuvo ir Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje.