armata

Pasak gamintojo, naujausias Rusijos pagrindinis kovos tankas „Armata“ yra per brangus naudoti kare prieš Ukrainą. „Pagal savo funkcionalumą jis yra daug pranašesnis už esamus tankus, tačiau yra pernelyg brangus, todėl vargu ar kariuomenė jį dabar dislokuos“, – pirmadienį valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sakė valstybinio ginkluotės holdingo „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas. Pirmą kartą „Armata T-14“ visuomenei buvo pristatytas 2015 m. per kasmetinį karinį paradą Maskvoje.

Kadaise rusai savo tanką „Armata“ pristatė kaip technologinį stebuklą. Tačiau šį tanką gaubia daugybė problemų, kurios užtikrina, kad jis niekada netaps tikra, funkcionuojančia kovos mašina. Daugiau apie tai komentare „Focus“ rašo karo apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad 2019-aisiais šalies ginkluotųjų pajėgų modernizavimui ir naujos ginkluotės įsigijimui iš biudžeto bus skiriama 1,44 trln. rublių.

Rusijos ginkluotosios pajėgos atsisakė masiškai pirkti garsiai išreklamuotus tankus „Armata“ dėl jų brangumo, ir pasirinks esančios karinės technikos atnaujinimą. Vienas naujausio tanko modelis, sulaukiantis milžiniško žiniasklaidos dėmesio per kiekvieną Pergalės paradą, kainuoja 250 mln. rublių (apie 3,5 mln.

Leidinys „Bild“ pristatė žmonijos sukurtus superginklus, ir atskleidė, ką jie iš tiesų reiškia naujausiųjų laikų karyboje. Juk įvairių šalių kariuomenės įvairiais laikotarpiais turėjo tokias ginkluotės sistemas, kurios ne tik ženkliai lenkdavo priešininkų, tačiau, dažniausiai, išvis nepalikdavo jiems jokių galimybių. Abu pasauliniai karai pirmojoje XX a. pusėje kainavo milžinišką žmonių gyvybių, ir pagal šį rodiklį su jais negali susilyginti joks kitas konfliktas.

Po 2015-ųjų įvykių neabejotina Rusijos kariuomenės galia atsidūrė visų dėmesio centre, rašoma „The Independent“. Leidinys teigia, kad šios šalies dalyvavimas bombarduojant Alepą iššaukė viso pasaulio pyktį, o amerikiečių tarnybos nustatė rusų kariuomenės programišių įtaką JAV prezidento rinkimuose.

2017-ieji neabejotinai taps dviejų didžiųjų valstybių lenktynių dėl įtakos metais. Rusija bandys išsaugoti ne pačius geriausius laikus išgyvenančią ekonomiką, bei toliau provokuos ES skaldymąsi, ir bandys išnaudoti Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią JAV sukeltą chaosą. JAV tuo pat metu neabejotinai turės ištverti ir įgyvendinti naujojo prezidento žadamus ambicingus pokyčius.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šalies ginkluotosioms pajėgoms šiemet bus pateikta 40 naujų tarpžemyninių balistinių raketų, kurios galinčios įveikti bet kokią raketinę gynybą, tiesmukai primindamas apie Rusijos branduolinę galią dėl Ukrainos kilus įtampai santykiuose su Vakarais.

2015 m. balandį dienos šviesą išvydo Strategijų ir technologijų analizės centro (STAC) ataskaita, analizuojanti dabartinę Rusijos valstybinę perginklavimo programą 2011–2020 metams (VPP-2020) iš išlaidų sumažinimo ir jų struktūros optimizavimo taško. Ekonominės krizės sąlygomis tokia studija yra labai aktuali, tačiau keli jos siūlomi sprendimai kelia nuostabą. Geopolitika.lt pateikia sutrumpintą tinklalapio Lenta.ru žurnalisto Iljos Kramniko straipsnio apie šią ataskaitą vertimą.