archeologas

Tiriant būsimo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje dugną pastebėtas didžiulis objektas, tikėtina, nėra laivas, kaip skelbta anksčiau, o natūraliai prieš kelis tūkstančius metų susiformavęs molio gūbrys, sako Klaipėdos universiteto archeologijos mokslininkas.  Vladas Žulkus BNS sako, kad molio gūbrys savo forma primena laivą ir tai galėjo suklaidinti dugno tyrėjus.   „Mano dabartinėmis žiniomis, tai yra visai ne laivas.

Ankstyvojoje Lietuvos istorijoje įprasta buvo deginti mirusiuosius, tačiau vėliau į kraštą atėjusi krikščionybė po truputį išstumia šią tradiciją. Senovės lietuviai laidoti ir su asmeniniais daiktais, ir su savo gyvūnais, pavyzdžiui, žirgais. Ir jei apie žemesnio luomo laidojimą žinoma gana daug, kitokia situacija yra su Lietuvos valdovų kapais. Gali būti, kad per juos kiekvieną dieną pravažiuoja... troleibusas.

Įspūdingų radinių archeologams pažėrė kasinėjimai senosios Varnių katedros vietoje. Atkastos ne tik katedros pamatų liekanos – rasti keturi ilgi koviniai peiliai, kurių Lietuvoje atkasama itin retai. Bet svarbiausias radinys – maždaug metro 80-ies ūgio – labai aukšto tiems laikams, žmogaus palaikai. Archeologai spėja, kad tai galėtų būti kažkuris žemaičių seniūnas.  Archeologas Mindaugas rodo žemaičių didiko kapo įkapes. „Be abejo, čia nėra nei vardo nei pavardės.

Šalia Vilniaus Santuokų rūmų – neįprastas archeologų radinys. Ant Tauro kalno tyrinėdami buvusias Liuteronų kapines cinkuotame karste jie aptiko devyniolikto amžiaus paauksuotą karininko kardą. Tačiau pačių palaikų karste nebėra. Didžiausia mįslė – kodėl kadaise atvėrus karstą paauksuotas ginklas nieko nesudomino ir iki šiol išliko po žeme. Paauksuotas carinės imperijos 19-o amžiaus vidurio jūrų karo laivyno karininko kardas.

Eidamas 58-uosius mirė archeologas, buvęs kultūros viceministras Romas Jarockis. Užuojautą dėl R. Jarockio mirties antradienį pareiškė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, pabrėžęs, kad jo moksliniai darbai mums leido geriau pažinti vėlyvojo geležies amžiaus ir ankstyvųjų viduramžių laikotarpius, miesto archeologijos bei urbanistikos raidą, taip pat iš naujo atrasti piliakalnius „kaip labai svarbius mūsų kultūros paminklus“. „Ne mažiau reikšmingas Romo Jarockio darbas Kultūros ministerij...

Vilniuje – neeilinė ceremonija. Amžinojo poilsio Senosiose Rasų kapinėse ką tik atgulė XIX a. amžiaus sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikai, o greta jų palaidoti ir dar 18 Gedimino kalne rastų sukilėlių. Į iškilmes atvyko ne tik Lenkijos prezidentas ir premjeras, Baltarusijos vicepremjeras, bet ir gausybė baltarusių, o lenkai atsiuntė savo garbės sargybos kuopą.

Šią vasarą Vilniaus senamiestyje atliekant archeologinius XIX amžiaus pastato pamatų tyrimus po jais rastas lobis – 92 amerikietiški doleriai ir aukso rubliai, galėję būti paslėpti XX amžiaus pradžioje. Pasak monetas radusio archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologo Roberto Žukovskio, monetos aptiktos liepą ir jau kitą dieną perduotos Nacionalinio muziejaus numizmatikos skyriui. Viešai apie radinį neskelbta dėl saugumo.

Jurga Bakaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Archeologai planuoja atkasti Lizos del Giocondos šeimos kapą. Manoma, kad būtent šios moters portretą prieš daugiau nei penkis šimtus metų nutapė Leonardo da Vincis. Tikimasi, kad skeletų tyrimai padės išaiškinti žymiojo paveikslo paslaptį. Mona Lizos paveikslas šimtmečius kėlė daug daugiau klausimų nei žinoma atsakymų.

Yra vienas žmonijos gyvenimo etapas, apie kurį niekas labai atvirai kalbėti nenori. Tai labai seni laikai, pirmykščių žmonių gyvenimas. Mes suprantame, kad tai buvo labai sunkūs, nuožmūs, kruvini laikai, kai žmogus žmogų galėdavo nudobti vien už tai, kad galėtų atimti jo sumedžiotą barsuką. Bet buvo ir blogiau. Žmogus žmogų nudobdavo ir suvalgydavo. Apie tai niekas garsiai nešneka. Na, tiesiog mums nesinori apie tai nei klausytis, nei šnekėtis – tema nėra maloni.