aplinkos tarša

„Kasmet vos tik pasibaigus mokyklinių priemonių vajui, parduotuvėse neįmanoma praeiti pro kalnus kapų žvakių. Kiekvieną kartą pamačius, kaip žmonės jas krauna glėbiais į krepšelius, baisiuosi – kam to reikia?“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Austėja. Likus maždaug mėnesiui iki Vėlinių, prekybos centruose pačiose pirmose eilėse išstatytos ištisos lentynos žvakių. Vis pažiūriu, kaip pirkėjai jas nešasi pilnais krepšiais, teko matyti net žvakių pilną vežimėlį.

Seimas pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama, kad nuo 2025 m. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos. Už balsavo 93 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 parlamentarų. Kaip teigia pataisų iniciatorius Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis, nors visuomenė mano, kad jų rūšiuojamas plastikas yra perdirbamas, didelė jo dalis yra sudeginama.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris nori užtikrinti, kad sintetiniais degalais varomiems automobiliams būtų taikomos tokios pat mokesčių lengvatos kaip ir elektromobiliams, praneša laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Įstatymo projektas, kuriame išdėstytas šis planas, jau yra pažengęs į priekį, o Laisvoji demokratų partija (FDP) planuoja jį pateikti rudenį.

Aplinkos apsaugos agentūra ir klimatologai perspėja, kad padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Pateikė rekomendacijas savivaldybėms ir gyventojams. Gyventojus ragina nevaikščioti lauke ir nesportuoti šalia oro taršos šaltinių.

Vasarai einant į pabaigą, gyventojai paskutinius kartus renkasi poilsiauti prie upių ir ežerų.  Pasak ekspertų, daugelyje vandens telkinių maudytis – saugu, tačiau neramina nykstanti vandens telkinių bioįvairovė. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos (SMLPC) duomenimis, rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje trumpalaikė tarša buvo užfiksuota keliose maudyklose. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Po savaitgalį Gariūnuose, atliekų perdirbimo įmonėje kilusio didžiulio gaisro, aplinkosaugininkai tiria pasekmes gamtai. Vilniuje ir pačioje Gariūnų vietovėje oro tyrimai didelės taršos nerodo. Labiau nukentėjo kelios maždaug pusę kilometro nuo židinio esančios gyvenvietės, kur dūmus nešė vėjas.

Iš Europos Sąjungos – pastabos Lietuvai dėl įgyvendinamų pokyčių aplinkosaugos ir kovos su klimato krize srityje. Pirštu bedama ir į elektromobilių infrastruktūrą, ir į nesugebėjimą iškomunikuoti, kodėl keliami akcizai gyventojams, ir į situaciją dėl sąvartynų. Nors Lietuva net penkis kartus padidino sąvartynų mokestį, Europos biurokratai sako – to neužtenka.

Ledo luitai ir kaukolė. Taip Žemės dieną mini institucijos ir menininkai, norėdami norėdami atkreipti dėmesį, kaip žmonės teršia aplinką. Dalies vadinamų instaliacijų žmonės taip ir liko nesupratę. Specialistai sako: dėl neatsakingo žmonių elgesio klimatas jau gerokai įšilo ir tirpstant ledynams grasina paskandinti trečdalį Lietuvos. Vieni gyventojai jau svarsto, kaip gelbėtųsi, o kiti abejoja, ar besikeičiantis klimatas yra didžiulė bėda.

Aplinkos ministerija pasiryžusi uoliai kovoti su oro tarša – nusitaikyta į senesnius automobilius, kurie atitinka EURO 4 ir žemesnį standartą. Kol kas tikinama, kad jokių papildomų mokesčių tiems, kurie vairuos senesnės kartos automobilius nebus, tačiau panašu, kad tvarka bus tokia, jog su tais automobiliais išvažiuoti į gatves apskritai nebebus įmanoma. Griežtės reikalavimai Kaip „Žinių radijui“ sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, apie jokį naują mokestį kalba neina.